Šiame straipsnyje aptariamas Pensijų įstatymo 67 straipsnio 8 dalies aiškinimas, remiantis Lietuvos teismų praktika. Dėmesys skiriamas darbuotojų konsultavimo tvarkai, valstybės tarnautojų teisėms ir pareigoms panaikinus pareigybę, bei atleidimo iš tarnybos pagrindams.
Konsultacijos su darbuotojų atstovais
Pareiga konsultuotis nustatyta kaip priemonė, užtikrinanti darbuotojų teises ir skatinanti darbuotojus bei darbdavius bendradarbiauti. Be to, įstatyme nustatyti darbdavio pareigos numatomo grupės darbuotojų atleidimo atveju konsultuotis su darbuotojų atstovais pažeidimo padariniai - draudimas nutraukti darbo sutartį (DK 1301 str. 4 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas (nesilaikymas) būtų pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų su darbuotojų atstovais nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju (LAT 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).
Apibendrinant byloje atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjui siųsta informacija apie Administracijos pertvarkos procedūras, priimtus sprendimus, kvietimus į konsultacijas, apie elektroniniu būdu siųstų laiškų pareiškėjo pirmininkui gavimą, šių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir turėjo galimybę konsultuotis su atsakovu dėl Administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo ir atsakovo skundžiamų sprendimų, susijusių su struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo, turinčio esminę įtaką darbuotojų teisinės padėties keitimuisi (LVAT 2017-04-24 nutartis adm. byloje Nr. A-40-602/2017).
Valstybės tarnautojų teisės ir pareigos panaikinus pareigybę
LVAT formuojamoje praktikoje VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos visų pirma kaip įtvirtinančios valstybės tarnautojo teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas.
Taip pat skaitykite: 42 straipsnio 4 dalies komentarai
Numatydama atitinkamos pareigybės panaikinimą, atitinkama institucija (įstaiga) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (LVAT 2014-05-05 nutartis adm. byloje Nr. A-552-1040/2014).
Kitaip tariant, būtent pareigybės panaikinimas, o ne atleidimas iš pareigų yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, iki kurios atsiradimo aptariama karjeros valstybės tarnautojo garantija būti paskirtam į kitas pareigas gali būti įgyvendinama. Todėl siūlymas užimti pareigas, kaip viena iš svarbiausių garantijų atleidžiamam valstybės tarnautojui, po to, kai buvo panaikinta karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, nepriklausomai nuo to, kad atleidimo data buvo perkelta, realiai (siūlymas) negali būti įgyvendinamas minėtos įstatymo nuostatos nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, vykdydamas aptariamą pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos procedūrą, iš esmės paneigė jai įstatymų garantuotą teisę būti paskirtai į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Toks atleidimo procedūros pažeidimas paneigė vieną iš pagrindinių VTĮ 44 str. 1 dalies 9 punkto pagrindu atleidžiamų karjeros valstybės tarnautojų garantijų, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamas pažeidimas leidžia pripažinti pareiškėjos atleidimą neteisėtu (LVAT 2017-03-01 nutartis adm. byloje Nr. A-784-552/2017).
Aptariamoje byloje Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas objektyviai negalėjo pasiūlyti pareiškėjui jokių kitų pareigų, nes naujas pareigybių sąrašas ir skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos tik 2015-12-07 ir 11 d., o įspėjimas apie pareigybės panaikinimą pareiškėjui buvo įteiktas iš karto po tarybos sprendimo priėmimo, t. y. 2015-08-06.
Taigi, įspėjus pareiškėją, kad jo pareigybė bus naikinama, sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas, atsakovas, dar neturėjo informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks pareigybių naikinimo realus poreikis, be to, atsakovas negalėjo įvertinti, ar pareiškėjas atitinka specialiuosius reikalavimus, numatytus naujai tvirtinamų pareigybių aprašymuose; atsakovas, vykdydamas pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos procedūras, iš esmės paneigė jam įstatymų garantuotą teisę būti paskirtam į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas, todėl pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos pirmosios instancijos teismo dėl padarytų atleidimo procedūrų pažeidimų pripažintas neteisėtu pagrįstai (LVAT 2017-03-22 nutartis adm. byloje Nr. A-167-575/2017).
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
LVAT yra nurodęs, jog DK 135 straipsnio 2 dalies nuostata suponuoja atsakovui pareigą visų pirma vertinti atleidžiamo tarnautojo kvalifikaciją. Atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti tarnautoją, turi diskrecijos teisę pasirinkti, su kuriais tarnautojais toliau tęsti tarnybos santykius, tačiau tokia diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VAĮ 3 straipsnyje.
Objektyvių kriterijų nurodymas priimant sprendimą dėl konkretaus pasirinkto valstybės tarnautojo atleidimo yra itin svarbus sprendžiant, ar nebuvo pažeista asmens teisės ir teisėti interesai, iš jų, ar nebuvo diskriminacijos dėl amžiaus, socialinės padėties ir kitų priežasčių (žr. LVAT 2013-03-21 nutartį adm. byloje Nr. A-662-747/2013).
Sprendžiant dėl asmens galimybės užimti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikimo bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimas, reikia atsižvelgti į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti tarnyboje.
Aptariamoje byloje, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad kitos valstybės tarnautojos turėjo įstatymo garantuojamą pirmumo teisę likti tarnyboje, nenustatyta, jog jų kvalifikacija yra žemesnė už pareiškėjos (pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių ir neteikia įrodymų, kad šių darbuotojų kvalifikacija buvo žemesnė nei pareiškėjos), nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, nepasirinkdamas pareiškėjos eiti Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) pareigų, pažeidė pareiškėjos akcentuojamą DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pirmumo teisę. Be to, atsakovas byloje nurodė kriterijus, dėl kurių nepasirinko pareiškėjos ir ji buvo atleista iš valstybės tarnybos, ir šie kriterijai yra susiję su pareiškėjos darbo kokybe, o ne su diskriminacinio pobūdžio kriterijais, t. y. atsakovas nepažeidė teisės aktais nustatytos diskrecijos pasirinkti tarnautojus, kurie bus palikti toliau vykdyti funkcijas. Be to, nurodytas aplinkybes atsakovas pagrindė ir įrodymais, t. y. pareiškėjos 2012-03-08, 2014-12-31 rašytais pasiaiškinimais (LVAT 2017-01-26 nutartis adm. byloje Nr. A-298-552/2017).
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. Kadangi nurodyta teisės norma yra dispozityvi, viršijus įstatyme nustatytą nedarbingumo laiką, darbuotojas nėra atleidžiamas automatiškai, t. y. darbdaviui priklauso diskrecijos teisė pasirinkti tokį darbuotoją atleisti ar ne (LVAT 2017-01-26 nutartis adm. byloje Nr. A-298-552/2017).
Byloje (LVAT 2017-10-04 nutartis adm. byloje Nr. A-4442-261/2017) pasisakyta, kad sujungus kelis skyrius, vedėjo pareigybei papildomai buvo priskirtos funkcijos, kurių pareiškėjas nevykdė būdamas vedėju. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo užimta pareigybė buvo realiai panaikinta. Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki Administracijos struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjo užimta pareigybė (žr., pvz., LVAT 2012-04-16 nutartį adm. byloje Nr. A492-1954/2012, 2014-03-05 nutartį adm. byloje Nr. A-552-1040/2014).
Atleidimo iš tarnybos pagrindai
Aptariamoje byloje teisėjų kolegija pritarė išvadoms, kad nepagarbiai, nemandagiai, ir netolerantiškai elgdamasis su pavaldiniais, jiems nepageidaujamu užgauliu elgesiu įžeidinėjo jų orumą, taip sukurdamas bauginančią, priešišką, žeminančią bei įžeidžiančią aplinką ir pavaldinių akivaizdoje dažnai vartodamas necenzūrinius žodžiu bei rodydamas nepadorius gestus ir seksualiai priekabiaudamas, pareiškėjas šiurkščiai nesilaikė Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalies bei pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 p., 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 bei 5 p. ir Etikos taisyklių 2.1, 9.2 bei 9.4 p. nuostatas ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kaip jis apibrėžiamas VTĮ 29 straipsnio 5 ir 6 dalyse.
Pareiškėjo padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o juo numatyta skirti tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - yra proporcinga pareiškėjo padarytiems šiurkštiems tarnybiniams pažeidimams (LVAT 2017-06-01 nutartis adm. byloje Nr. A-1317-552/2017).
Aptariamoje byloje, pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas, vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pareiškėjo atleidimo metu buvo įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2015-10-14 nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A -599-579/2015 ir pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 70 MGL dydžio bauda. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėjo pagrindą atleisti pareiškėją iš tarnybos, remdamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu (LVAT 2017-03-21 nutartis adm. byloje Nr. A-476-575/2017).
Atleidžiant valstybės tarnautoją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jam taip pat taikomos VTĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatos. Administracinėje byloje Nr. A2-706/2007 aiškindama VTĮ 44 straipsnio 4 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nuostatas, teisėjų kolegija pažymėjo, jog bendra minėtoje normoje įtvirtinta taisyklė - kad apie ketinimą atsistatydinti valstybės tarnautojas privalo pranešti jį į pareigas priėmusiam asmeniui prieš 14 kalendorinių dienų.
Ši taisyklė nustatyta, pirmiausia siekiant garantuoti valstybės institucijos interesų apsaugą: tam, kad nesutriktų institucijos veikla ir jos vykdomos funkcijos, ypač susijusios su kitų piliečių teisių realizavimu, nustatytas 14 kalendorinių dienų laikas, per kurį galima pasirengti būsimam atleidimui, surasti naują darbuotoją ar atitinkamai laikinai perorganizuoti darbą. Tuo pačiu valstybės tarnautojas garantuotas, kad jis nebus atleistas anksčiau įstatyme nurodyto laiko, o taip pat galės realizuoti įstatymų leidėjo suteiktą galimybę pakeisti savo nuomonę ir per 3 darbo dienas nuo atsistatydinimo prašymo pateikimo atšaukti šį prašymą.
Valstybės tarnautojui pageid...
Svarbiausi aspektai
Štai lentelė, apibendrinanti svarbiausius aspektus, susijusius su Pensijų įstatymo 67 straipsnio 8 dalies aiškinimu:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Konsultacijos su darbuotojais | Privalomos, siekiant užtikrinti darbuotojų teises ir bendradarbiavimą. Pažeidimai gali lemti atleidimo pripažinimą neteisėtu. |
| Valstybės tarnautojų teisės | Teisė dalyvauti pareigybės panaikinimo procedūroje, gauti informaciją apie laisvas pareigas. |
| Atleidimo pagrindai | Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai, įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nedarbingumas (tam tikrais atvejais). |
