Lietuvoje pensijų kaupimo sistema apima kelias pakopas ir įvairias fondų rūšis, kurių tikslas - papildyti valstybinės Sodros gavimą ir užtikrinti asmenų finansinį saugumą senatvėje. Prieš pasirenkant fondą svarbu įvertinti mokesčius, rizikas ir galimybes, kurios atsiveria III pakopos fondų pasirinkimuose, o taip pat suprasti, kaip II pakopos kaupimas dera su valstybės suformuota pensijų sistema.
Valstybinė ir papildoma pensijų sistema
Pradinis įėjimas į pensijų kaupimą prasideda nuo pirmos pakopos - valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensijos. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo, o papildoma dalis - taip pat ir nuo metų bei stažo; priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Siekiant senatvės pensijos būtinas minimalus 15 metų darbo stažas. Jei metų pajamos yra mažesnės už minimalius dydžius, stažas skaičiuojamas proporcingai trumpesniu laikotarpiu.
Socialinio draudimo pensija susideda iš trijų dalių: pagrindinės dalies, papildomos dalies ir priedo už darbo stažo metus. Nors Sodros pensijos dydis priklauso nuo stažo ir metų, realybė rodo, kad ji dažnai nesuteikia „sočios“ senatvės. Iš senatvės pensijų sistemos dalyviai pagrinde gauna pajamas iš dviejų šaltinių: Sodros ir sukauptų lėšų II arba III pakopose.
II pakopa: papildomosios kaupimo galimybės
Norint tapti II pakopos pensijų fondo dalyviu, reikia pasirašyti sutartį su pasirintu II pakopos fondu ir apie kaupimą informuoti Sodrą. Prieš pasirenkant fondą būtina perskaityti taisykles ir susipažinti su taikomais mokesčiais. Įmokos dalis į II pakopos fondus keitėsi laikui bėgant: 2004-2008 metai buvo laikotarpiai su sumažintomis įmokomis iki 2-3%, o nuo 2014 metų įmokų struktūra apėmė 2% Sodrai, 1% papildomos dalyvo pajamų įmokos ir 1% valstybės biudžeto indėlio. 2016 metais papildomos dalys buvo padidintos iki 2%, o 2020 metais planuota iki 3,5% didinti socialinio draudimo įmokos dalį. Taigi, teigiama, kad maksimaliai kaupiant galima pasiekti apie 7,5% nuo pajamų, artimą rekomenduojamam 10% kaupimo lygiui.
II pakopos fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio: didesnis atlyginimas lemia didesnes įmokas ir didesnį kauptąjį kapitalą. All included advantages: visa sukaupta suma fonduje priklauso tik Jums, o netekus gyvybės, paveldi Jūsų vaikai - valstybė neturi teisių į ją. Tačiau II pakopos kaupimas turi tam tikrų trūkumų: sutartį galima nutraukti tik per 30 dienų nuo pasirašymo, o įmokos į II pakopos fondus apima mokesčius - įsigijimo mokestį (0,5-1,0%), valdymo mokestį (0,65-1,0% metų) ir galimus papildomus mokesčius keičiant fondą.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
III pakopa: papildomosios investicijos be privalomumo
III pakopa skirta visiems norintiems, įskaitant tėra tuos, kurie nedalyvauja I ir II pakopose. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus; galima pasirinkti tiesioginį debetą iš banko, kad įmokos būtų periodinės. Viena iš esminių III pakopos privalumų - mokestinė lengvata: 15% grąžinimas iš sumokėto pajamų mokesčio per metus deklaruojant pajamas. Jeigu lėšos III pakopos fondo laikomos ne trumpiau kaip 5 metus ir naudojama išmoka sulaukus 55 metų (dar kai kuriais metais - iki pensijos amžiaus), gali būti taikoma 15% grąžinimo iš pajamų mokesčio lengvata. Tačiau laikančiams lėšas trumpiau nei 5 metus gali būti atlyginta grąžinti 15% GPM lengvata.
Renkantis fondą reikia įvertinti riziką: III pakopos fondai dažnai būna panašūs į įprastus investicinius fondus, todėl pasirinkimas priklauso nuo Jūsų rizikos tolerancijos ir nuo to, kada pradėjote kaupti pensijas. Svarbu žinoti, kad likus nedaug metų iki pensijos rekomenduojama pasirinkti konservatyvų fondą su obligacijomis.
Kaip pasirinkti tinkamą fondą
Prieš pasirenkant pensijų fondą būtina susipažinti su fondo taisyklėmis ir mokesčiais, bei pasinaudoti valstybės įrankiais, pvz., pensijų skaičiuokle, kai iki pensijos liko nedaug metų. Paprastam žmogui gali kilti klausimas - kurį fondą pasirinkti? Dažnai fondai beveik nesiskiria, todėl reikia įvertinti riziką, laikotarpį iki pensijos ir asmeninį finansinį tikslą.
II ir III pakopų išmokos skiriamos skirtingai; sulaukus pensijos amžiaus reikia sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir įsigyti kasmėnesinę anuiteto išmoką. Prieš pasirenkant gyvybės draudimo įmonę su anuitetu, būtina susipažinti su visų bendrovių sąlygomis ir pasirinkti tinkamiausią iš siūlomų anuiteto rūšių. Galima pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui.
Valstybės ir banko židinių įvairovė
Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, kuri nusako, koks amžius ir kokia kapitalo suma reikalinga vienkartinei ar periodinei išmokai. III pakopos fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau reikia prisiminti apie 15% GPM lengvatos grąžinimą, jei ja pasinaudojama anksčiau laiko.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
- II pakopos fondai: įmokos, mokesčiai, rizikos profilis ir kilpos keitimo galimybės
- III pakopa: mokestinės lengvatos, laikymo laikotarpio įtaka ir anuiteto pasirinkimas
- Gyvybės draudimo anuitetai: pasirinkimo variantai paveldėjimo ir išmokų struktūra
Taigi, pensijų kaupimo sistema Lietuvoje apima kelis etapus: valstybinė Sodros pensija, II pakopos papildomosios įmokos į pensijų fondus ir III pakopos papildomosios įmokos su mokestinėmis lengvatomis. Renkantis fondą svarbu įvertinti laikotarpį iki pensijos, riziką ir mokesčius bei pasinaudoti turimomis skaičiuoklėmis ir rekomendacijomis iš ministerijų bei Lietuvos banko.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
tags: #pensiju #isnesiojimo #kompanija