Pensijų fondai - tai investiciniai fondai, kurių tikslas yra generuoti papildomas pajamas asmeniui senatvėje. Tokie fondai yra itin svarbūs išsivysčiusiose ekonomikose, kur gimstamumas nedidelis, o visuomenė sparčiai sensta. Vakarų Europoje šių fondų sistema stipriai išvystyta, o tuose fonduose sukauptos milžiniškos lėšos. Tuo tarpu Lietuvoje pensijų fondų istorija dar palyginti jauna, ir visą mūsų pensinę sistemą galima vadinti tik užuomazgomis. PlačiauPasaulyje yra gan skirtingų tokio tipo fondų sistemų. Taip pat skirtingos šių sistemų kryptys yra JAV ir Europoje.
JAV ir Europos modeliai bei pasirinkimai Lietuvoje
JAV pensijų fondais dažniausiai rūpinasi bendrovės, savo darbuotojams kaip dalį darbo užmokesčio siūlodamos įvairius pensinius planus. Gyventojai apsisprendę pasitraukti iš II-os pakopos pensijų fondo, tai galės padaryti nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos. Tokiu atveju jie galės atsiimti savo sumokėtas įmokas ir investicinį pelną, tačiau neatgaus valstybės (Sodros) įmokų, už kurias bus priskaičiuojami papildomi „Sodros“ pensijų apskaitos vienetai to asmens valstybinei pensijai.
I pakopa - tai yra standartinė valstybinė pensijų sistema. Čia „Sodra“ iš gyventojų renka VSD (valstybinio socialinio draudimo) mokestį, kuris perskirstomas „Sodros“ biudžete, ir didžioji dalis jo nukeliauja dabartinių pensininkų pensijoms, o likusi dalis kitoms socialinėms išmokoms. I-oje pakopoje lėšos nėra kaupiamos - čia jos paprasčiausiai surenkamos ir išmokamos.
Dabartinė vidutinė pensija sudaro maždaug 250 eurų (2015 m.), kas stipriai atsilieka nuo vidutinio darbo užmokesčio. Dar sunkiau nuspėti kiek pensijos atsiliks nuo vidutinio darbo užmokesčio po 20 metų, kai visuomenė Lietuvoje так sparčiai sensta. II pakopa - tai pasirinktinos įmokos į fondus, kai prie privačių įmokų kaupimo prisideda ir „Sodra“. Gyventojas pats renkasi ar nori dalyvauti šioje sistemoje ar ne. Dalyvavimo II-oje kaupimo pakopoje taisyklės buvo jau ne kartą keistos, o 2019 metais jos vėl keičiasi iš esmės: pačio asmens dalis pervedama iš atlyginimo 2019 metais siekia 1,8% ir palaipsniui didėja iki 3% 2023 metais, bei skatinamoji įmoka iš biudžeto lygi 0,3 proc. III pakopa - tai asmens taupymas pensijai savarankiškai, naudojantis tam tikromis valstybinėmis lengvatomis. 2019 metais II-os pakopos principas bus toks: 1,8%+0,3%: pačio asmens dalis pervedama iš atlyginimo lygi 1,8% (pasirinktinai 3%, taip pat palaipsniui didėja iki 3% 2023 metais), bei skatinamoji įmoka iš biudžeto lygi 0,3 proc. Norint atsisakyti tolimesnio II-os pakopos pensijos kaupimo, reikia per 6 mėnesius nuo metų pradžios parašyti prašymą pensijų fondą valdančiai bendrovei. Tiek II-os pakopos, tiek ir III pakopos pensiniai fondai yra valdomi privačių bendrovių. Tokius fondus valdyti gali tik tam licenciją turinčios Valdymo įmonės, o tokią licenciją išduoda Lietuvos bankas (anksčiau išduodavo Vertybinių popierių komisija).
Amplico Life Pierwsze S.A. Nesvarbu ar tai II-os pakopos, ar III-os pakopos pensijos kaupimas, gyventojas gali pasirinkti pageidaujamą investicinio fondo rizikingumą, pasirinkdamas labiausiai tinkamą fondo kryptį. Gyvenimo ciklo strategija - jos principas nesudėtingas, sukuriama keletas fondų, suskirstant juos pagal rėžius, taikomus tam tikram gyventojų amžiui. Iki kol gyventojui lieka keliolika metų iki pensijos, iš esmės beveik visa lėšų dalis investuojama į akcijas. Artėjant prie pensinio amžiaus, nuosekliai didinama obligacijų dalis. Konservatyvūs - investuojantys į obligacijas. Tai fondai, kurie gali investuoti tik į valstybines (ES arba EBPO šalių) obligacijas bei indėlius - patys saugiausi. Didelės grąžos iš jų tikrai tikėtis neverta, ir jie net visuomet aplenks realią infliaciją. Mišrūs - investuojantys tiek į obligacijas, tiek į akcijas. Šie pensijų fondai dalį investicijų nukreipia į akcijas, dalį į įmonių bei valstybių obligacijas. Agresyvūs - investuojantys į akcijas. Tai aukščiausios rizikos pensijų fondai. Ilguoju laikotarpiu tokia investavimo strategija atneša didžiausią grąžą, tačiau dideli svyravimai taip pat gali sukelti nemažai galvos skausmo.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Kuri strategija geriausia ir kaip pasirinkti laikui bėgant
Kuri strategija geriausia? Atrodo, klausimas paprastas, bet jei tikrai būtų viena geriausia strategija, tai niekas kitų ir nesiūlytų. Pagrindinis argumentas dėl rizikos lygio pasirinkimo turėtų būti laikotarpis likęs iki pensijos: jei likęs mažiau nei dešimtmetis - derėtų apsistoti ties konservatyviu investavimu. Laikui bėgant pasirinktą kryptį galima nesunkiai pakeisti kita. Teoriškai, geriausia kilimo laikotarpiu investuoti į agresyvius investicijų fondus, o kritimo laikotarpiu - į konservatyvius.
Kalbant apie II-os pakopos pensijų fondus, jų sukauptais pinigais galima pradėti naudotis tik suėjus pensiniams amžiui (įskaitant išankstinę pensiją). Šiuo metu metu pensinis amžius vyrams ir moterims skirtingas, bei kintantis - jei nežinote, kada išeisite į pensiją, pasinaudokite pensijinio amžiaus skaičiuokle. Suėjus pensiniam amžiui atsiimti sukauptą sumą iš karto. Šis būdas galimas tik tuo atveju, jei sukaupta suma neviršija tokios sumos, pagal kurią bazinis anuitetas iš II-os pakopos pensijų fondo būtų lygus pusei valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.
Tą pačią sistemą apima III-os pakopos - čia pinigų atsiėmimo tvarka šiek tiek skiriasi nuo II-os pakopos. II-os pakopos įmokos gali būti pervedamos ir darbdaviui, o III-os pakopos fondai leidžia įmokas mokėti ir kitiems asmenims ar darbdaviams, nors pagrindinis skirtumas liko tas, kad III-os pakopos fondai gali būti mokami ne tik dalyviui ar darbdaviui. Į II-os pakopos fondus įmokas gali pervesti tik pats dalyvis arba jo darbdavys. Pervesdamas lėšas kaupiančiam tiek II-oje, tiek III-oje pakopoje darbuotojui, darbdavys gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, o pats dalyvis, savanoriškai pervedantis papildomas įmokas į savo pensijų fondą, gali pasinaudoti GPM lengvata tiek III-ioje, tiek ir II-oje pakopoje.
Kaip veikia kaupimas ir rizika
Kaupiant II-oje pakopoje dalyviai gauna įnašų vienetus, kurių vertė priklauso nuo fondo grynųjų aktyvų. Įmokų mokėjimas į fondus atnaujinamas tik po to, kai fondų valdymas bus perduotas kitai bendrovei. Fondų turtas laikomas depozitoriume ir yra atskirtas nuo fondų valdytojo turto - tai vienas iš pagrindinių garantijų, kad dalyvių lėšos yra saugios net esant rinkos ar įmonių nestabilumui. LB nuolat prižiūri depozitoriumo veiklą ir fondų laikymo principus. Fondai turi griežtas investavimo taisykles, tarpusavyje diversifikuojant riziką: vienam aktyvui negali būti priskirta per didelė dalis turto (pavyzdžiui, daugiau nei 5 proc. grynųjų aktyvų į vienos įmonės akcijas). Ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos grąža dažnai viršija obligacijų, todėl jaunesni dalyviai gali rinktis rizikingesnius GCF, o bręstant į pensinį amžių pereinama prie mažiau rizikingų instrumentų, pvz., vyriausybės obligacijų.
Tačiau reikia prisiminti, kad fondų vertė gali kisti. Kai kuriais laikotarpiais fondai gali patirti nuostolių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje istorija rodo tendenciją kilti: pavyzdžiui, 2008 m. visų Lietuvos pensijų fondų vertė sumažėjo, o 2009-2010 m. grąža augo. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo sunkus laikotarpis, tačiau kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, investicijų grąža dažnai viršija infliaciją. Lietuvos investicijų indeksas rodo, kad ilgalaikė įvairovė tarp akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto ir trumpalaikių priemonių generuoja 6-10 proc. vidutinę grąžą per dešimtmečius.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Kiek gali uždirbti pensijų fondas?
Kiekvienas fondas gali uždirbti skirtingai priklausomai nuo strategijos, laikotarpio ir rinkos svyravimų. II-os pakopos vidutinė metinė grąža per daugelį metų viršijo infliaciją, o ilgalaikėje perspektyvoje dalyvavimas GCF generuoja didesnį nuoseklų augimą. Remiantis pavyzdžiais, kaupiant ilgai ir laikantis nuoseklumo galima tikėtis, kad pajamos iš pensijų fondo kartu su SODROS mokama pensija sudarys apie 40-50 proc. buvusių pajamų, o siekiant 80 proc. - gali prireikti papildomų įnašų III-oje pakopoje. Skaičiuokles ir ataskaitas gali naudoti norint įvertinti galimą išmokų dydį ir sukauptą sumą.
III-oji pakopa: papildomas savanoriškas kaupimas
III-osios pakopos pensijų fondai - tai papildomas savanoriškas pensijos kaupimas. Jei kalbame apie įmokas, tai iki naujausios II-os pakopos pertvarkos III-os pakopos fondai galėjo būti įmokas mokėjosi tik asmenys, o dabar gali mokėti ir darbdaviai bei kiti asmenys. Vienintelis išlikęs skirtumas - lėšas į III-os pakopos pensijų fondus gali mokėti ir kitas asmuo, o II-os pakopos fondų atveju tokios galimybės nėra. Pervesdamas lėšas į III-ios pakopos fondą galima pasinaudoti GPM lengvata tiek III-ioje, tiek II-oje pakopoje. III-os pakopos fondai dažnai siūlo didesnį lankstumą investavimo kryptims, tačiau jų mokesčiai gali būti didesni už II-os pakopos fondų, o jų dydžiai priklauso nuo pensijų kaupimo bendrovių nustatymų. LVLB teikia įžvalgas, kaip palyginti šias galimybes, ir kokias rizikas įvertinti prieš apsisprendimą.
Gyventojams svarbu suprasti, kad Lietuvoje pensijų sistema susiduria su iššūkiais: sparčiai senstanti visuomenė, politiniai pokyčiai ir kintančios įstatymų nuostatos. Tačiau teisingai pasirinkus II- ir III-os pakopų fondus bei atidžiai stebint jų veiklą, galima užtikrinti stabilų ilgalaikį kaupimą ir padidinti pensijų lėšas. Kaip rodo LB duomenys, fondų veikla prižiūrima, o informacija apie rezultatų ataskaitas skelbiama reguliariai, kuri padeda palyginti fondų našumą ir priimti pagrįstus sprendimus.
Privačių fondų apsauga ir pasitikėjimas sistema
Fondai bankrutuoti negali - atskirtos dalyvių lėšos, depozitoriumas ir griežti teisės aktai užtikrina jų saugumą. Jeigu pensijų kaupimo bendrovei iškiltų bankroto byla, įmokų mokėjimas į fondus būtų sustabdytas, o likvidavimo ar persiėmimo metu lėšos toliau būtų laikomos depozitoriume. LB nuolat prižiūri depozitoriumo veiklą. Vis dėlto gyventojai turėtų būti aktyvesni ir nebūti tik pasyvūs dalyviai - rekomenduojama kartą per metus peržiūrėti fondų našumą ir savo lėšų paskirstymą.
Kuo anksčiau pradedamas pensijų kaupimas, tuo lengviau pasiekti norimą tikslą. 4 dirbantys asmenys gali išlaikyti vieną pensininką šiandien, o prognozės rodo, kad po kelių dešimtmečių ši santykio norma dar labiau pablogės. Todėl svarbu įvertinti politinę riziką, pasirinkti tinkamus fondus ir savo įmokų dydžius, atsižvelgiant į asmeninę situaciją ir tikslus.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
- II-os pakopos fondų taisyklės nuolat keičiasi; svarbu žinoti įmokų dydžius ir galimas lengvatas.
- III-os pakopos fondai suteikia didesnį lankstumą, bet gali būti brangesni.
- Investavimo rizika ir laikotarpis iki pensijos lemia pasirinkimą tarp konservatyvių, mišininių ir agresyvių fondų.
- Depozitoriumas ir atskyrimas nuo valdytojo turto suteikia papildomą apsaugą dalyviams.
tags: #pensiju #investiciniai #fondai