Pagrindinis Lietuvos pensijų kaupimo sistemos tikslas - užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kokia buvo dirbant ir gaunant pastovų atlygį. Didžiausia dalis lietuvių (apie 80 proc.) dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime.
Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis turi savo asmeninę pensijų sąskaitą, kurioje yra kaupiamos lėšos. Jos yra dalyvio nuosavybė, tačiau pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis asmuo įgyja teisę tik sulaukęs pensinio amžiaus. Iki to laiko pensijų fondo turtą patikėjimo teisės pagrindais valdo pensijų kaupimo bendrovė. Jeigu asmeniui yra paskirta išankstinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis jis gali ir anksčiau.
Nepateikus prašymo išmokėti pensijos išmokos ar įsigyti pensijų anuitetą, lėšos ir toliau kaupiamos pagal tą pačią sistemą. Pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui per šiek tiek ilgiau negu mėnesį nesikreipus dėl pensijų išmokos lėšos perkeliamos į Turto išsaugojimo fondą. Nukėlus pensijų išmokos mokėjimo pradžią, galima bet kada vėliau kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti pensijų išmokos sutartį.
Pensijų išmokos formos
Pensinio amžiaus sulaukusiam fondų dalyviui nusprendus pasinaudoti sukauptomis lėšomis, išmokos dydis ir forma priklausys nuo sukauptos sumos:
- Mažiau nei 5 tūkst. eurų: pensijų kaupimo bendrovė šią sumą į asmeninę dalyvio sąskaitą perves kaip vienkartinę išmoką.
- Nuo 5 iki 10 tūkst. eurų: pensijų fonde sukaupti investiciniai vienetai padalijami lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Išmokų periodiškumą dalyvis gali pasirinkti pats, pavyzdžiui, kas mėnesį, kas antrą mėnesį, kas ketvirtį. Visą laikotarpį fonde likę pinigai toliau investuojami Turto išsaugojimo fonde, gaunama investavimo grąža, dėl kurios nežymiai kinta išmokų dydis. Kol mokamos periodinės išmokos, dalyvis turi teisę keisti fondą ar bendrovę. Jei fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams.
- Daugiau nei 10 tūkst. eurų: šios lėšos dalyviui bus išmokamos anuiteto būdu.
Pensijų anuitetas
Pensijų anuitetas - tai paslauga, kai, pensijų kaupimo bendrovei pervedus pensijų fonde sukauptus pinigus „Sodrai“, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas dalyviui. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad stabilias ir nemažėjančias išmokas „Sodra“ mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Standartinis pensijų anuitetas, kai garantuojamas mokėjimo laikotarpis, įsigyjamas už visą pensijų kaupimo fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad „Sodra“ stabilias ir nemažėjančias periodines išmokas mokės iki gyvenimo pabaigos.
Atidėtojo pensijų anuiteto atveju didžiausia sukauptos sumos dalis (85-90 proc.) paliekama antros pakopos pensijų fonde. Pensijų kaupimo bendrovė lėšas toliau investuoja ir išmoka periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Periodinių išmokų dydis kinta, nes priklauso nuo pensijų fondo investavimo rezultatų ir padėties finansų rinkose. Ši lėšų dalis išlieka kaip pensijų kaupimo dalyvio nuosavybė, todėl yra paveldima - asmeniui mirus, likusi dar neišmokėta suma atitenka paveldėtojams. Šio išmokų mokėjimo atveju didžiausią dalyvio sukauptų lėšų sumą gali paveldėti artimieji.
Už kitą sukauptos sumos dalį (10-15 proc.) asmuo įsigyja anuitetą iš „Sodros“. Valstybė garantuoja, kad dalyviui sulaukus 85 metų „Sodra“ pradės mokėti pensijų anuiteto išmokas vienodomis dalimis ir mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos.
Jei gyventojas sukaups daugiau kaip 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dalis dalyvio pageidavimu galės būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka. Pavyzdžiui, sukaupus 70 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų dalyviui būtų išmokama kaip vienkartinė išmoka, o už 60 tūkst. - įsigyjamas anuitetas.
Norėdamas atsiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, tam teisę turintis dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti rašytinį prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst., - ir prašymą įsigyti pensijų anuitetą.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Pensijų kompensacijos ir paveldėjimas
Pagal galiojantį įstatymą kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010-2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, pradėtos išmokėti 2016 m.
Pagal šių metų balandžio pabaigoje įsigaliojusį įstatymą, skiriasi pensijų grąžinimas mirusiųjų artimiesiems. Jei senjoras mirė po įstatymo įsigaliojimo, paveldėjimas galioja ir suma bus grąžinta teisėtiems turto paveldėtojams.
Anksčiau bus išmokama ir senatvės pensijos bei valstybinės pensijos kompensuojamoji suma asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, jeigu jie pateiks prašymą iki 2017 m. sausio 31 d. Šiems asmenims išliks galimybė teikti prašymus iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Priimtomis pataisomis nutarta 2017 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti visus likusius 67 proc.
Paveldėtojai, kreipęsi dėl mirusiojo palikimo, informuojami ir apie jam priklausančią kompensuojamą pensijos dalį.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Svarbūs faktai apie sumažintos pensijos kompensavimą:
- Kas gavo kompensacijas: Senatvės pensijų gavėjai, dirbę 2010-2011 m. ir dėl to gavę sumažintas pensijas.
- Kompensavimo pradžia: 2016 m.
- Paveldėjimo galimybė: Yra galimybė paveldėti kompensuojamąją sumą, jei miręs asmuo turėjo teisę į ją.
- Prašymų teikimo terminai: Iki 2017 m. sausio 31 d. (anksčiau) arba iki 2018 m. gruodžio 31 d. (galutinis terminas).
Pensijų fondų rezultatai ir naujovės
Per 2025-uosius metus Lietuvos pensijų sistemos antrosios pakopos dalyviams pensijų fondai iš investicijų uždirbo 618 mln. Bendras pensijų fondų nuo 2004 m. uždirbtas pelnas metų pabaigoje jau viršijo 4 mlrd. eurų.
Pagrindinis šių metų Lietuvos pensijų sistemos įvykis - pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai. Atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti iš antrosios pakopos be jokių papildomų sąlygų, gyventojams taip pat suteikta galimybė dalį antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus, padidinta vienkartinės išmokos sulaukus pensijos riba, lankstesnis įmokų mokėjimas.
Nuo šiol gyventojai vieną kartą galės atsiimti iki 25 proc. antrojoje pakopoje sukauptų lėšų. Jei žmogus dar nėra sulaukęs pensinio amžiaus, jam teks sumokėti 3 proc. mokestį nuo atsiimamos sumos. Taip pat numatyti trys atvejai, kai dalį ar visą sukauptą turtą bus galima atsiimti dėl itin rimtų aplinkybių - gavus paliatyviosios pagalbos siuntimą, susirgus sunkia liga, patvirtinta atsakingų institucijų, arba susidūrus su kitomis išskirtinėmis gyvenimo situacijomis. Be to, gyventojams suteikta galimybė laikinai sustabdyti kaupimą - iš pradžių metams, o vėliau šį laikotarpį pratęsti neribotą skaičių kartų. Ministrė atkreipė dėmesį, kad tai ypač svarbu žmonėms, kurie laikinai susiduria su finansiniais sunkumais.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžė, kad pensijų kaupimas yra ilgas procesas, kurio rezultatai matomi ne per vienerius metus. „Per daugiau nei 20 metų pensijų fondai padarė tai, kas svarbiausia - žmonių sąskaitose pinigai dirbo ir uždirbo. Tai matyti skaičiuose - per visą laikotarpį jau uždirbta daugiau nei 4 mlrd. eurų“, - komentavo V. Rūkas.
Jis pridūrė, kad per šį laikotarpį dalyviams ir jų paveldėtojams jau išmokėta beveik 1 mlrd. eurų, o nuo šių metų atsirandanti galimybė atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų taps dar viena išmokų forma.
D. Gerulytė taip pat priminė, kad šiemet pasikeitė sumos, nuo kurių privaloma įsigyti pensijų anuitetą. Minimali suma, už kurią reikia pirkti pensijų anuitetą, padidėjo iki 16 785,55 euro. Tuo metu maksimali suma, kuri privalomai skiriama anuitetui, siekia 83,926 tūkst. eurų. Jeigu žmogus yra sukaupęs daugiau nei ši suma, perviršį jis gali atsiimti vienkartine išmoka.
Dar viena svarbi šių metų naujovė - galimybė nutraukti pensijų anuitetą tiems žmonėms, kurie jį įsigijo savanoriškai, t. y. ne todėl, kad buvo privaloma, o dėl to, kad patys taip nusprendė, sukaupę mažesnę sumą. Tokiu atveju, žmogus gali nutraukti anuiteto mokėjimą ir atsiimti likusią neišmokėtą sumą vienkartine išmoka. Paprastai tai sudaro apie 83-87 proc. likusios sumos, priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir individualios situacijos.
Prašymus dėl pensijų anuiteto nutraukimo ar lėšų grąžinimo gyventojai galės teikti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Visi pakeitimai, susiję su kaupimu II pensijų pakopoje, įsigalios nuo 2026-01-01, tad kreiptis dėl dalies sukaupto turto atsiėmimo ar kaupimo nutraukimo galite tik nuo 2026-01-01.
SVARBU! Paveldėjimo bylą būtina užvesti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleistas, notaras nebegalės jos užvesti - turėsite kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo arba faktiško turto valdymo pripažinimo.
Atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su asmens dokumentu ir notaro liudijimu, kad praneštumėte apie užvestą paveldėjimo bylą. Taip pat, prašymą, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, galite pateikti el. paštu.
Paveldėtos IRA sąskaitos – ką turėčiau su jomis daryti?
tags: #pensiju #grazinimas #paveldetojams #istatymas