Daugelis šalies dirbančiųjų yra sudarę antrosios pakopos pensijos kaupimo sutartį. Vienas iš argumentų, kodėl jiems siūloma tą padaryti - pensijos paveldėjimo galimybė. Jų valdytojai nenoriai dalinasi informacija, kiek klientų mirė ir kokios jų sukauptos sumos niekas neatsiėmė. Kol nesikreipia paveldėtojai, fondai toliau investuoja mirusiojo lėšas ir nuskaičiuoja patvirtintus administracinius mokesčius.
„Pensijų fonde sukauptos lėšos yra paveldimos. Jūsų netekties atveju artimieji ar kiti Jūsų paskirti paveldėtojai gaus sukauptus pinigus“; „Lėšos pensijos sąskaitoje iki pensinio amžiaus besąlygiškai paveldimos“, - taip fondų valdytojai pristatomo pensijų kaupimo privalumus internete. Nuo 2004 m., kai pradėtas pensijų kaupimas, „Sodros“ duomenimis, mirė 23,5 tūkst. žmonių; iš jų beveik trečdalis, t. y. 7,4 tūkst., mirusių pensijų kaupimo dalyvių sutartys neišregistruotos iš Pensijų kaupimo registro ilgiau nei metus. Pensijų kaupimo įmokos po mirties į jų sąskaitas nepervedamos.
Kontūravimas ir pagrindinės tendencijos
Kai buvo gyvi už juos į pensijų fondus buvo pervesta 1,92 mln. Lietuvos banko duomenimis, iš 1,2 mln. pensijų kaupimo sutarčių 72 proc. dirbantieji yra sudarę su trijų didžiųjų bankų bendrovėmis: Swedbank investicijų valdymas, SEB investicijų valdymas ir DNB investicijų valdymas. Tik SEB investicijų valdymas įvardijo, kad iki praėjusių metų pabaigos kiek daugiau negu 1 tūkst. EUR fondo dalyvių sukaupta suma buvo ne mažesnė už šiek tiek per 1 tūkst. EUR. Ketvirtadalio mirusių pensijų fondų dalyvių dar neišmokėta sukaupta suma nesiekia po 100 EUR.
„Swedbank“ atstovas spaudai neminėjo konkrečių skaičių, tačiau pabrėžė, kad palyginti su bendru pensijas „Swedbank“ kaupiančių gyventojų skaičiumi, tai iš tiesų yra labai maži skaičiai. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu pensijų fondų dalyvių paveldėtojai nėra kreipęsi į bendrovę dėl sukauptų lėšų išmokėjimo, mirusiam dalyviui priklausantys fondo vienetai būna toliau laikomi pensijų sąskaitoje. Tad lėšos investuojamos ir, priklausomai nuo fondo pobūdžio, taikomas iki 1 proc. turto valdymo mokestis. Jokie kiti administravimo mokesčiai nėra taikomi.
„Lietuvoje veikiantys pensijų fondai nedisponuoja informacija apie savo dalyvių padėtį - ar žmogus emigravęs, ar bedarbis, ar miręs; į jo pensijų sąskaitą tokiu atveju būtų tiesiog nepervedami nauji pinigai. O esamas turtas lieka toliau investuotas pasirinktame pensijų fonde“, - DELFI sakė vienas iš ekspertų. Teigiama, kad apie mirusiojo mirties faktą gali sužinoti tik paveldėtojai arba notaras, kai kreipiasi dėl paveldėjimo dokumentų suformavimo.
Taip pat skaitykite: Paveldima pensija: ar tai įmanoma?
Paveldėjimo tvarka ir įtaka šeimos nariams
„Klientų mirties atveju kartais teikiamos užklausos iš notarų apie kliento turimą turtą, nes to pagrindu formuojami paveldėjimo dokumentai. Tuomet paveldėtojai kreipiasi į pensijų kaupimo bendroves, sutartys registruojamos arba išmokos pervedamos paveldėtojams“, - aiškino Š. Ruzgys. Jo teigimu, gerai būtų, jeigu vyresni žmonės šeimos nariams pasisakytų apie savo finansinius reikalus - ar kaupia ir kokiame fonde kaupia lėšas, ar turi lėšų bankinėse sąskaitose, ar turi vertybinių popierių ir pan. Paveldėjimo atvejai gali kilti ir dėl to, kad mirusiojo palikimas yra skolų ir turto santykis. Tokiu atveju lėšos gali būti grąžinamos valstybei.
Irina Gavrilova iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paaiškino, kad mirusiųjų pensijų fondų dalyvių lėšos paveldi valstybė tik tuo atveju, kai paveldėtojai nepareiškia teisių. Notarai įpėdiniams išduoda paveldėjimo teisės liudijimą; gavus liudijimą, paveldėtojai gali kreiptis į atitinkamą fondą ir prašyti išmokėti paveldėtas lėšas. Remiantis 2012-2015 m. duomenimis, iš 11 mirusių kaupimo dalyvių į valstybę buvo pervesta 4,3 tūkst. Eur palikimo.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis akcentavo, kad paveldėjimas yra notaro paslaptis, o paveldėto turto dydis nėra viešinamas. Civilinis kodeksas nustato, kad mirusiųjų turto paveldėjimo bylose įpėdiniai privalo aktyviai veikti ir per tris mėnesius po mirties kreiptis į notarą. Notaras nustato teisėtus paveldėtojus, kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę ir sužino mirusiojo sukauptą sumą.
Kada paveldi keli asmenys ir kaip paveldėjimas vyksta per įstatymą ar testamentą
LIPFA teigimu, II pakopos lėšos paveldi priklausomai nuo situacijos. Jei mirštantis kaupiantysis miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos sukauptos lėšos pavaldomos pagal testamentą arba įstatymą. Jei velionis turėjo vaikų, teisė į sukauptas lėšas pirmiausiai tenka jiems. Jei vaikų nėra, teisės pereina velionio tėvams ir tolimesniems giminaičiams. Jei mirusysis turėjo sutuoktinį, turtą dalintųsi su palikėjo vaikais arba tėvais ir anūkais; jeigu jų nėra - viskas atitektų sutuoktiniui. Jei per 3 mėnesius niekas nesikreipia, paveldėjimo teisė nepranyksta, o mirusiojo sukauptos lėšos lieka pensijų sąskaitoje ir vėliau paveldi paveldėtojai per teismo procesą. Jei miręs asmuo neturi paveldėtojų, II pakopo lėšos patenka į valstybės biudžetą kaip palikimas be paveldėtojų.
Paveldėjimas pagal anuitetą
Jei miręs asmuo sulaukė pensinio amžiaus ir turėjo išmokų sutartį, paveldėjimo tvarka priklauso nuo to, kokios rūšies anuitetas buvo įsigytas. Standartinis anuitetas užtikrina stabilias išmokas visam gyvenimui, tačiau ne paveldi likęs išmokėtas likutis. Anuitetas su garantuotu mokėjimo laikotarpiu gali būti paveldimas laikotarpiu, bet po garantuoto laikotarpio išmokos paveldi tik tokias dalis kaip nustatyta sutartyje. Atidėtasis anuitetas paveldi kaip ir periodinės išmokos; išmokos prasideda vėliau, o likusi dalis gali būti paveldima priklausomai nuo sąlygų. Taip pat svarbu, kad anuiteto paveldimumas gali priklausyti nuo to, kaip ilgai žmogus gyvens po mirties ir ar liks dalis iki nustatyto laikotarpio.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Ką daryti, jei nespėjote kreiptis dėl paveldėjimo
LIPFA pataria mirus pensijoje kaupusiam asmeniui pirmiausia kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo mirties ir sukurti paveldėjimo bylą. Notaras nustato teisėtus paveldėtojus, kreipiasi į pensijų kaupimo įmonę ir sužino mirusiojo sukauptą sumą. Iš notaro gavus paveldėjimo teisės liudijimą, reikia kreiptis į konkrečią pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, asmens dokumentą bei prašymą išmokėti paveldėtas lėšas. Paveldėtos lėšos pervedamos į paveldėtojo sąskaitą po sutvarkymo administracinių formalumų. Jei mirusysis neturi paveldėtojų arba palikimo nėra, lėšos lieka viešajame registre arba patenka į valstybės biudžetą kaip palikimas be paveldėtojų. Sutuoktiniui paveldimos pusės lėšos laikomos pagal sutuoko teisę arba pagal testamentą, o likusi dalis paveldi pagal įstatymą arba testamentą.
Taip pat svarbu informuoti apie mirtį visas institucijas, kuriose miręs asmuo kaupė arba turėjo lėšų - pensijų fondus, bankus, draudimo bendroves ir kt., kad būtų galima pradėti paveldėjimo procesą ir išvengti prarastų galimybių.
Pagal „Sodros“ praktiką, pirmos pakopos pensijos nėra paveldimos. Jas finansuoja dabar dirbantys žmonės ir ateityje - dirbsiantys. Tačiau antros ir trečios pakopos lėšos gali būti paveldimos ir suteikti finansinę naudą artimiesiems. Papildomas pensijų kaupimas net ir po išėjimo į pensiją yra naudingas, nes lėšos gali būti investuojamos toliau ir būti paveldimos.
Be to, paveldėjimo klausimai gali būti kompleksiški dėl sutuoktinio teisės, testamento ir įstatymo eilių. Todėl svarbu, kad paveldėtojai laikytųsi termino - kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo mirimo, paruošti paveldėjimo bylą ir tvarkyti dokumentus su pensijų fondų valdytojais.
- Sužinokite, ar mirusiojo lėšos yra II ar III pakopo, ir kokios yra paveldėjimo galimybės.
- Kreipkitės į notarą dėl paveldėjimo bylos ir paveldėjimo teisės liudijimo.
- Praneškite apie mirtį visoms institucijoms, turinčioms suvestinę apie paveldėjas lėšas.
- Gavę paveldėjimo liudijimą kreipkitės į pensijų fondą ir pateikite dokumentus dėl išmokėjimo.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
tags: #pensiju #grazinimas #mirusiuju #artimiesiems