Nors Lietuva įstatymais apribojo, kiek pensijų fondai gali atskaityti nuo kaupiamo turto - ne daugiau 0,5 procento - fondai patiria didelių papildomų išlaidų, kurios mažina būsimą pensijų dalyvio turtą. Kiek visa grandinė galiausiai kainuoja būsimajam pensininkui?
Lietuvoje, priklausomai nuo fondo, per metus tai sudarė nuo 0,22 iki 1,23 proc. sukaupto turto, rodo Lietuvos banko duomenys už 2021 metus. Į akcijas investuojantys fondai patiria didesnių išlaidų ir atskaito daugiau, nei konservatyvūs turto išsaugojimo fondai. Tačiau ir potenciali investicijų grąža juose yra didesnė.
Pensijų fondai pernai metų pabaigoje valdė 5,62 milijardų eurų turtą - skaičiuojant, kad pernai fondų atskaitymai ir išlaidos nesikeitė, iš viso finansų rinka nuo pensijų fondų dalyvių galėjo atriekti maždaug 46,6 mln. eurų. Iš jų apie 27,7 milijono eurų sudarytų nuo turto kasmet atliekami tiesioginiai atskaitymai, o likusi dalis - sąnaudos, patirtos investuojant lėšas į kitus fondus. Tikslesnius ir naujesnius duomenis už 2022 m. Lietuvos bankas skelbs gegužės mėnesį.
Vienam pensijų fondo dalyviui, o jų yra daugiau nei 1,4 milijono, valdymo išlaidos galėjo kainuoti maždaug po 33 eurus vidutiniškai, mat pensijų fonde sukaupta suma vidutiniškai siekė beveik 4000 eurų. Nors bendra išlaidų ir atskaitymų suma atrodo įspūdinga, lyginant su kitomis valstybėmis Lietuvos fondų atskaitymai yra vieni mažiausių, patikina Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Tačiau jis rekomenduoja pasilyginti, koks konkretus fondas patiria sąnaudų. Įprasta tikėtis, kad fondas investuotojui kainuotų mažiau nei 1 procentą turto per metus, tačiau Lietuvoje yra ir fondų, perlipančių šią kartelę. Pensijų valdytojai patikina, kad įkainiai Lietuvoje maži, ir pateikė duomenis - kad fondo valdymas būtų pigus, patys fondai turi būti dideli, kaip, pvz., vakarų Europoje. Lietuvoje jie dar palyginti maži.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius pastebi, kad ir tarp fondų veikia masto ekonomija - kuo daugiau turto, tuo santykinai mažiau kainuoja valdymas, o „pigesni“ yra tie pensijų fondai, kurie didesni. Tačiau ar Lietuvoje fondai veikia gerai? Jo nuomone, pensijų fondai pernelyg apriboti.
Bendrasis išlaidų koeficientas (BIK)
Kiek pensijų fondų dalyviams kainuoja investuoti pensijų fonde, parodo bendrasis išlaidų koeficientas (BIK), jį Lietuvos bankas skelbia kartą per metus. Procentinis dydis parodo, kokia turto dalis skiriama jo valdymo išlaidoms padengti. Šios išlaidos tiesiogiai sumažina investuotojo investicijų grąžą - kuo šis rodiklis didesnis, tuo daugiau mokesčių atskaitoma.
Tarp atskirų fondų, skirtų to paties amžiaus žmonėms, išlaidos gali skirtis ir du kartus. Pavyzdžiui, prieš pat išeinant į pensiją, lėšos būna laikomos pensijų turto išsaugojimo fonduose. Čia „Swedbank turto išsaugojimo pensijų fondas“ patyrė 0,22 proc. BIK, o „Luminor turto išsaugojimo fondas“ - 0,46 proc. BIK (2021 m.). Kiti fondai išsidėliojo tarp jų.
Daugiau kainuoja valdyti į akcijas investuojančius rizikingesnius fondus. Pvz., 1996-2002 metais gimusiems skirtame pensijų fonde „Luminor“ BIK siekė 1,21 proc., kai „Swedbank“ fonde - 0,7 proc. Daugiau palyginimų tarp fondų galite rasti infografike. Informacija apie BIK rodiklius Lietuvos bankui teikiama per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos, todėl praėjusių metų duomenis bus galima sužinoti ne anksčiau nei 2023 m. gegužės mėn.
Lietuvos bankas rekomenduoja dalyviams, renkantis pensijų fondą, šiuos rodiklius palyginti, kadangi išlaidų dalis gali parodyti, kiek efektyviai veikia fondas. Anot priežiūros institucijos atstovo, Lietuvoje veikiančių pensijų fondų mokesčiai yra vieni iš mažiausių lyginant su kitomis valstybėmis - tą rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtas pranešimas apie pensijų rinkas.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Dirginčius patartų į fondo išlaidas atsižvelgti, tačiau pirmiau svarbiausia pasirinkti tinkamą fondą pagal akcijų/obligacijų dalį. Jis Lietuvoje pasigenda atstovavimo instituto, kur pensijų fondų dalyviai galėtų daugiau įsitraukti į pensijų fondų valdymą ar jo priežiūrą, didinti skaidrumą, šiuo metu už tai atsakingas Lietuvos bankas, daugiausia susitelkęs į atitiktį teisės aktams.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis patikina: „Lyginant su kitomis šalimis, pensijų fondų išlaidos yra mažos“. Jis pateikė ir grafiką, kuriame lyginami Lietuvos ir kitų valstybių pensijų fondų mokesčiai bei fondų dydžiai 2019 m. O pensijų fondo išlaidų didėjimas ar mažėjimas tiesiogiai priklauso nuo bendrovės pasirinktos strategijos, paaiškina jis.
„Visuomet siekiame, kad pensijų turtas būtų investuojamas užtikrinti viso pensijų fondo finansinių priemonių portfelio saugumą, pelningumą ir likvidumą. Vykdant investicinį sprendimą ar perduodant jį vykdyti kitam subjektui visuomet siekiame geriausio įmanomo rezultato. Renkantis pensijų kaupimo bendrovę rekomenduotume atkreipti dėmesį ne tik į paskutinių metų, bet įvertinti ir vidutinio bei ilgojo laikotarpio rezultatus, valdymo mokestį. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ir klientų aptarnavimas, patikimumas, reputacija“, - daug pasirinkimo kriterijų išvardijo T. Gudaitis.
Prasidėjusi vieša diskusija dėl pensijų fondų, Lietuvos banko nuomone, yra vertinga. Lietuvos banko nuomone, labai svarbu didinti visuomenės finansinį raštingumą ir nuolat priminti, kad kaupimas II pensijų pakopoje yra viena iš bendros pensijų sistemos dalių. Norint sulaukus senatvės pensijos amžiaus gauti didesnes pensijų išmokas, kurios artėtų prie vakarų Europos šalių lygio, būtina dalyvauti individualiame pensijų kaupime.
Įstatyminiai apribojimai
Pensijų fondas pats negali atlikti didesnių atskaitymų nei 0,5 procento pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, arba 0,2 proc., jei fondas skirtas turto išsaugojimui, apibrėžta įstatyme.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Kitų tiesioginių mokesčių pensijų kaupimo bendrovės taikyti negali. Tad turto valdymo išlaidas, mokestį depozitoriumui už turto saugojimą, valiutos keitimo, audito išlaidas, papildomas sąnaudas <...> dengia pačios pensijų kaupimo bendrovės“, - paaiškina Lietuvos banko atstovas A. Šilgalis.
Kita tiesioginė išlaida, kurią galėtų patirti pensijų fondų dalyvis - jei nuspręstų keisti fondą, tuomet už lėšų pervedimą gali būti atskaityta iki 0,05 proc. sukaupto turto. Tačiau kai pensijų fondas investuoja į kitus fondus, susidaro papildomos netiesioginės išlaidos, pripažįsta jis. Šis rodiklis nėra įstatymų apribotas.
Viešinami BIK rodikliai atskleidžia visas fondų patiriamas išlaidas, kurios kainuoja pensijų fondų dalyviams. „BIK rodiklis nėra ribojamas, kadangi apribojus šį rodiklį būtų apribotos ir pensijų fondų investavimo galimybės. BIK rodiklio tikslas - palyginimas pagal visas tiesiogines ir netiesiogines fondo valdymo išlaidas“, - sako A. Šilgalis.
Išlaidų įtaka uždarbiui
„Jų (išlaidų - LOGIN.LT) dydį iš esmės lemia pensijų fondo portfelio struktūra - į kokias finansines priemones renkasi investuoti pensijų fondo valdytojas. Taip pat įtakos turi, kiek aktyviai fondo turtas valdomas - kaip dažnai vienos finansinės priemonės parduodamos ir perkamos kitos. Taip pat reikšmės turi fondų pasirinkta strategija - renkamasi investuoti tiesiogiai į atskirus vertybinius popierius, į ETF ar aktyviai valdomus fondus, nuo to priklauso ir galima grąža“, - paaiškina Lietuvos banko atstovas.
BIK ir skelbiamas tam, kad dalyviai galėtų palyginti pensijų fondus tarpusavyje ne tik pagal investicinę grąžą bei riziką, bet ir pagal visas fondo valdymo išlaidas, kurios tiesiogiai sumažina investicijų grąžą.
„Geriausias išlaidų koeficientas yra 0 proc. <...> Geras investicinio fondo išlaidų santykis yra mažiau nei 1 proc. Indeksą sekantys fondai ar biržoje prekiaujami fondai (ETF), neturintys jokių išlaidų, automatiškai nėra gera investicija, kaip ir investicinis fondas su aukštu išlaidų koeficientu automatiškai nėra bloga investicija. Tačiau paprastai reikėtų vengti didesnių išlaidų koeficientų“, - patarimuose investuotojams rašo ir „the Motley Fool“.
Svarbu! Prieš nutraukiant sutartį rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistais, kad galėtume Jums pasiūlyti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį sprendimą.