Šiame straipsnyje aptariami II pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai Lietuvoje. Šiuo metu pinigus šiuose fonduose kaupia apie 1,4 mln. gyventojų. Aptarsime, ar fondų rezultatai džiugina ir kokios yra investavimo perspektyvos.
Pagrindiniai veiklos rodikliai ir rezultatų dinamika
Skaičiuojant bendrai visą II ir III pakopos pensijų fonduose (visų valdytojų) sukauptą turtą Lietuvoje, suma siekia ~7,5 mlrd. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, 2025 m. II pensijų pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė išaugo daugiau nei 16 proc. ir metų pabaigoje siekė 10,6 mlrd. eurų, o fondų vidutinė investicinė grąža sudarė 6,1 proc.
Ilgalaikiai rezultatai: skaičiuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos jie jau yra sugeneravę teigiamą +86,6 proc. investicinę grąžą. „Gyvenimo ciklo fondų rezultatai aiškiai rodo, kad struktūriniai sprendimai pensijų sistemoje duoda apčiuopiamą naudą - net ir per sudėtingus laikotarpius ilgalaikė grąža išlieka reikšminga ir stabiliai lenkia infliaciją.", - pabrėžia V. Rūkas.
V. Rūkas priminė, kad 2025 m. pensijų fondai gyventojams uždirbo apie 600 mln. eurų, o bendras II pakopos dalyvių sukauptas turtas per metus reikšmingai išaugo. „Įkritę pinigai uždirbo pinigus - sistema per laiką sukūrė realią finansinę naudą žmonėms“, - teigė V. Rūkas.
Vidutiniai rezultatai ir kaupiamų sumų augimas
2025 m. pabaigoje vidutinis II pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža. Vien per 2025 metus vidutinė investicinė grąža siekė 432 eurus.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Kalbėdamas apie vidutinio kaupiančiojo situaciją, LIPFA vadovas nurodė, kad šiuo metu II pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. gyventojų, o bendras sukauptas turtas siekia apie 10 mlrd. eurų. Vidutiniškai vieno dalyvio sąskaitoje sukaupta suma sudaro apie 7 tūkst. eurų, iš kurių maždaug trečdalį sudaro investicijų grąža.
„Jei vertintume, kad gyventojas pensijų kaupime dalyvauja nuo pat reformos pradžios 2004 metų ir visą laikotarpį uždirbo vidutinį šalies darbo užmokestį bei kaupė akcijų pensijų fonde, tai jo sukaupta suma šiai dienai būtų apie 19,5 tūkst. eurų. Jo uždirbtas pelnas iš investicijų per 2025 m. būtų 1,4 tūkst. eurų, o per visą laikotarpį nuo 2004-ųjų - apie 8,7 tūkst. eurų“, - LIPFA atliktais skaičiavimais dalijasi V. Rūkas.
Rezultatai pagal amžiaus grupes
Analizuojant pagal amžiaus grupes, pernai geriausią rezultatą demonstravo 37-50 m. amžiaus grupės („Pensija 1982-1988“ ir „Pensija 1975-1981“) fondai, per 2025 m. paaugę +6,8 proc. Kukliausias rezultatas, +3,5 proc. fiksuotas konservatyviame „Turto išsaugojimo fonde“.
Nuo 2019 m. net ir konservatyviausio investavimo - „Turto išsaugojimo fonde“ - sukauptas Lietuvos gyventojų turtas yra padidėjęs beveik penktadaliu, arba +17,7 proc. Per tą patį laikotarpį net trijų fondų - „Pensija 1975-1981“, „Pensija 1982-1988“ bei „Pensija 1989-1995“ - dalyviai savo turtą jau yra padvigubinę: atitinkamai +106,3 proc., +104,7 proc.
„Nedaug nuo trijų daugiausiai išaugusių gyvenimo ciklo fondų atsilieka ir dabartinių 23-29 metų amžiaus grupės, fondo „Pensija 1996-2002“ dalyviai - jų turto investicinė grąža nuo 2019 m. siekia +98,8 proc. Vyriausiųjų dalyvių - gimusių 1974 m. ir anksčiau - pensijų fondų rezultatai kuklesni, nes, artėjant pensiniam amžiui ir siekiant apsaugoti gyventojų turtą, investicijų rizika mažinama ir investuojama vis į saugesnius instrumentus“, - komentuoja V. Rūkas.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Preliminariais duomenimis, šalies II pakopos pensijų fondų svertinė investicinė grąža pernai buvo teigiama ir siekė +14,2 proc., o kaupiančiųjų turto vertė per metus išaugo 27,3 proc. iki 7,1 mlrd.
III pakopos ir kitų produktų rezultatai
Trečiosios pakopos pensijų fondai 2025 m. fiksavo +6 proc. bendrą svertinį vidurkį. Labiausiai, +6,5 proc., per praėjusius metus augo didesnės akcijų dalies fondai. Mišraus investavimo fondų vertės 2025 m. išaugo +5,2 proc., o mažesnės rizikos fondų augimas sudarė +3,6 proc. Bendra trečiosios pakopos fonduose Lietuvos gyventojų sukaupto turto vertė 2025 m. pabaigoje viršijo 528 mln. eurų ir per metus išaugo beveik +30 proc., nuo 408 mln. eurų 2024 m. pabaigoje.
Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +14,6 proc. svertinę grąžą. Mišraus investavimo pensijų fondai taip pat peržengė 10 proc. grąžos ribą: jų grąža pernai buvo +10,6 proc. „Ir II, ir III pakopos pensijų fondų valdomas turtas nuosekliai auga. Tai lemia daugybė faktorių, tarp kurių - reguliarios įmokos, sudėtinių palūkanų efektas, vis ilgėjantis ir jau 20 metų II pakopoje pasiektas bendras kaupimo laikotarpis.
Investavimo pavyzdys: kaip veikia sudėtinis augimas
Pateikiamas hipotetinis investavimo pavyzdys, siekiant iliustruoti grąžos skirtumus: Jeigu 30 metų kas mėnesį investuočiau po 50 eurų, tai per šį laikotarpį iš viso investuočiau 18 tūkst. Investavus šią 18 tūkst. eurų sumą su 6% grąža, galutinis rezultatas būtų ~49 tūkst. eurų, su 8% grąža ~71 tūkst. Skirtumas siekia ~22 tūkst.
Fondų strategijos ir valdymas: Goindex pavyzdys
Goindex yra pavyzdys fondo, kuris vadovaujasi pasyvia investavimo į akcijų turto klasę strategija. Pradžiai, noriu pabrėžti, tai nėra Goindex reklaminis straipsnis, neturiu su jais jokių sąsajų, tik pritariu pasyviai investavimo į akcijų turto klase strategijai, kuria vadovaujantis Goindex fondai valdomi. Šio valdytojo fondai nedaro gausybės klaidų, kurių prikrečia stambesnieji žaidėjai. Visos šio konkretaus fondo lėšos investuotos per septynias pozicijas, pasyvius ir pigius fondus, viskas paprasta, skaidru ir aišku.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Goindex verslo modelis: Bet dar vienas įdomesnis klausimas, kiek ilgai gyvuos ši įmonė, kaip fondų valdytojas, ar verslo modelis yra tvarus. 2022 metais įmonė patyrė ~1 mln. eurų nuostolį. Norint uždirbti ~1 mln. eurų, jeigu pajamos yra ~0,5% siekiantis valdymo mokestis, reikia valdyti ~200 mln. eurų. Šiuo metu įmonė valdo ~40 mln. eurų sumoje įvairiuose fonduose, tai reiškia, dabartinės pajamos geriausiu atveju gali siekti iki 200 tūkst. eurų.
Jeigu ateityje visų pensijų fondų valdymo mokesčiai ir toliau kris (kas tikėtina), bei po 5-10 metų Goindex turėtų ~15% visos rinkos, tarkim, valdytų ~1 mlrd. eurų portfelį, bet valdymo mokestis kristų iki 0,3%, tai įmonės pajamos būtų ~3 mln. Ne kažkoks stebuklas, didelis klausimas, ar metinės išlaidos nebūtų tuo metu aukštesnės nei 3 mln. eurų.
Ar verta investuoti į II pakopą?
Ar verta tokiu atveju investuoti į II pakopą, turint omenyje, jog prie jūsų atliktų pervedimų į pensijų fondą prisideda ir valstybė, dėl ko gerokai padidėja tikėtina grąža ? Negalėjimas laisvai disponuoti savo lėšomis, esančiomis II pakopos fonduose, tam tikrais atvejais yra trūkumas, bet kartais - pliusas.
Nauji metai pensijų kaupimo dalyviams prasidėjo su pokyčiais. Nuo sausio 1 d. įsigalioję II pensijų pakopos pakeitimai verčia gyventojus iš naujo įvertinti savo sprendimus ir būsimas senatvės pajamas. Įsigaliojus II pensijų kaupimo pakopos pakeitimams sistema tapo savanoriška, lankstesnė ir leidžianti gyventojams dėl kaupimo galimybių apsispręsti patiems.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad nuo šių metų pradžios įsigalioję II pensijų pakopos pakeitimai iš esmės nepanaikino sistemos, tačiau ją padarė lankstesnę ir palankesnę gyventojams. Anot ministrės, gyventojams suteikta daugiau laisvės apsispręsti dėl kaupimo - numatytas dvejų metų laikotarpis, per kurį bus galima pasitraukti iš sistemos, sudarytos galimybės laikinai stabdyti kaupimą, o susidūrus su nenumatytomis gyvenimo aplinkybėmis - priimti individualius sprendimus.
„Nuo Naujųjų metų kaupiantys ar pradėję kaupti gyventojai taip pat galės atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, o pasiekus pensinį amžių - pasirinkti išmokų būdą. Jei sukaupta suma viršija minimalią anuiteto ribą, gyventojai galės pasirašyti pensijų anuiteto sutartį“, - sakė J.Zailskienė.
Ateities perspektyvos ir rizikos
Pagrindinis šių metų Lietuvos pensijų sistemos įvykis - pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai: atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti iš antrosios pakopos be jokių papildomų sąlygų, gyventojams taip pat suteikta galimybė dalį antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus, padidinta vienkartinės išmokos sulaukus pensijos riba, lankstesnis įmokų mokėjimas.
LIPFA vadovas V. Rūkas įsitikinęs, kad dėl priimtų pakeitimų pasitikėjimas Lietuvos pensijų sistema išaugs. „Reikia pripažinti, kad dalis dabar antroje pensijų sistemos pakopoje esančių Lietuvos gyventojų iš jos pasitrauks. Tačiau tikiu, kad žmones realiai pasiekusios lėšos leis įsitikinti, kad pensijų fonduose sukauptas turtas ir sugeneruotas investicinis prieaugis yra realus. Augant visuomenės finansiniam raštingumui ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant asmeninę atsakomybę ir būtinybę pasirūpinti savo senatve, manau, jog galiausiai šis procesas turės teigiamą poveikį tiek bendram pasitikėjimui Lietuvos pensijų sistema, tiek ir žmonių apsisprendimui kaupti papildomai“, - sako V. Rūkas.
Jis primena, kad antrosios pakopos pensijų fondai šiuo metu yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstybė, papildomai kiekvienam kaupiančiajam kas mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, kiekvienam antroje pakopoje papildomai kaupiančiam žmogui valstybė 2026 m. pridės maždaug 400 eurų.
Rizikos bei atsakomybės ribojimas
Svarbu pabrėžti, kad šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti. Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms. Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.
„Atviras pokalbis“: Pensijų fondų pinigai: investuoti, išleisti, pravalgyti?
Papildoma informacija apie skaitmeninius aspektus
Prieš pradedant gilintis į fondų rezultatus, svarbu paminėti slapukų naudojimą interneto svetainėse. Mūsų svetainėje naudojami slapukai skirstomi į dvi kategorijas: privalomieji ir neprivalomieji. Privalomieji slapukai būtini svetainės veikimui užtikrinti ir yra automatiškai įdiegiami Jūsų įrenginyje. Kartu su privalomaisiais slapukais, kurie yra būtini svetainės veikimui užtikrinti, taip pat naudojame statistinius, funkcinius ir rinkodaros slapukus. Šie slapukai ne tik padeda naudotojui lengviau naršyti interneto svetainėje, bet ir suteikia mums informacijos apie tai, kaip ji (interneto svetainė) yra naudojama.
Slapukai, naudojami mūsų interneto svetainėje, yra siunčiami SEB ir trečiųjų šalių, ir yra saugomi skirtingais būdais, priklausomai nuo slapuko tipo. Slapukų nustatymus galite valdyti žemiau. Slapukas - tai nedidelis informacijos failas, susidedantis iš raidžių ir skaitmenų, kurie iš svetainės, kurioje apsilankote, išsiunčiami ir išsaugomi Jūsų įrenginyje, kurį naudojate naršymui. Slapukai veikia kaip techninė pagalba ir įvairiais būdais palengvina naudotojų naršymą svetainėje.
Santraukiniai duomenys lentelėje
| Rodiklis | Reikšmė / 2025 m. |
|---|---|
| Bendras II pakopos turtas | ~10,6 mlrd. EUR |
| Vidutinė II pakopos grąža | 6,1 % |
| Dalydžių skaičius | ~1,4 mln. gyventojų |
| Ilgalaikė grąža nuo 2019 m. | +86,6 % |
| Vidutinis sukauptas per dalyvį | ~7,3 tūkst. EUR |