Pensija - tai finansinė parama, skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą. Pensijų sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas.
Ką reiškia pensijų indeksavimas ir kaip jis veikia
Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais jis buvo padidintas iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Socialinio draudimo pensija kaip tik ir gali padidėti dviem minėtais būdais: padidinus bazinę pensiją, t.y. pagrindinę visos pensijos dalį, ir nustačius didesnį vidutinių draudžiamųjų pajamų dydį, kuris lemia papildomą pensijos dalį.
Kaip skaičiuojamas pensijos padidėjimas
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pensijų indeksavimo formulė ir pagrindiniai rodikliai 2025 m.
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir rodiklius: pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro. Pensijų indeksavimui 2025 m. prireiks 622,3 mln. eurų. Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Kaip nurodo ministerija, kitais metais socialinio draudimo senatvės pensijos augs kiek daugiau nei 12 proc., kai prognozuojama, kad vidutinis šalies darbo užmokestis - 7,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc. Taigi pensijos augs sparčiau, nei dirbančiųjų pajamos, - pažymi socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Kaip draudžiamosios pajamos veikia pensijų dydį
Draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos į „Sodros“ biudžetą. Remiantis įstatymu, vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kaip tik pastarasis, kiekvieną ketvirtį didėjantis dydis lemia kiekvieno pensininko pensijos didėjimą. Papildoma pensijos dalis padidėja tokiu pačiu procentiniu dydžiu, kokiu padidėjo draudžiamosios pajamos. Akivaizdu, kad didesnės pensijos padidės daugiau negu mažesnės.
Kiekvienas draudžiamųjų pajamų padidėjimas - tai papildomos milijoninės išmokos iš „Sodros“ biudžeto. Naujausias padidėjimas iki 901 lito (istorinis pavyzdys) pareikalaus surasti papildomai po keletą milijonų litų kiekvieną mėnesį.
Bazinė (bendroji) pensijos dalis, būtinasis stažas ir jo įtaka
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 269,77 euro, kitąmet - 298,45 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Pavyzdžiui, kitais metais Jonas su 34 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu į pensiją išeina taip: Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t.y. 296,45 euro, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34/34). Tačiau jeigu stažo daugiau, bendroji dalis didėja.
Pensinis amžius: ilginimo tendencijos ir galimybės išeiti anksčiau
Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų. Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norim 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims. Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas.
Taip pat Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas: turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, išėjus 5 metus anksčiau pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.). Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Rezervinis fondas („Sodros“ rezervo“): kaupimas, dydis ir panaudojimo dilema
Kad sistema būtų stabili ir atlaikytų krizes, kartu yra kaupiamas ir rezervinis fondas. Jame sukauptos lėšos skirtos naudoti tik tais atvejais, kai pensijoms nepakanka pinigų iš VSDF. Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą.
Planuojamos 2025 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos. Laukiama, kad pasibaigus 2024 m. socialinio draudimo rezerve bus sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų. 2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 64 proc. VSDF išlaidų 2024 m.
Vis dėlto Valstybės kontrolės ir kai kurių ekonomistų skaičiavimai rodo, kad sukauptų rezervų nepakaks demografijos pokyčiams atlaikyti. Jei individuali pensijos dalis būtų papildomai indeksuojama, rezervas mažėtų dar sparčiau. Skiriant 10 proc. VSDF biudžeto perviršio, rezervas būtų išnaudotas iki 2044 m., o skiriant 20 proc. - jau iki 2042 m. Ekspertai nurodo, kad sukauptų rezervų nepakaks demografijos pokyčiams atlaikyti, todėl būtina ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų.
Demografinės tendencijos ir jų įtaka pensijų sistemai
Per pastaruosius kelis dešimtmečius darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje nuolat mažėjo. Ir toliau mažės, nes vaikų gimsta vis mažiau. Pavyzdžiui, 2012 m., kai buvo pradėtas ilginti pensinis amžius, mūsų šalyje gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o pernai - tik 20,6 tūkst. Tuo metu vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis iki 2050 metų gali išaugti nuo maždaug 21 proc. iki 30 proc., o užimtųjų dalis gyventojų struktūroje sumažės nuo 47 proc. iki 43 proc.
Kotryna Tamoševičienė (Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė) teigia, kad pagal naudojamas prognozes vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4 iki 2050 m., o pajamų pakeitimo norma, kuri šiuo metu siekia apie 47 proc., per 10 metų sumažėtų iki 40 proc., o per visą laikotarpį po 25 metų ji siektų tik vos virš 30 proc. Lietuvos banko skaičiavimu, taikant dabartinę indeksavimo tvarką pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. sumažėtų nuo 47 proc. iki 33 proc.
Finansavimo alternatyvos ir vero sprendimų būtinybė
Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvatesnį pensijų lygį, tačiau toks sprendimas problemą tik atidėtų. Siekiant išlaikyti dabartinį pensijų lygį ateityje neišvengiamai tektų ieškoti papildomų pajamų šaltinių. „Iš esmės pasirinkimas yra, kas dalinsis sąnaudas - arba pensininkai, arba mokesčių mokėtojai, arba ateities kartos“, - teigia K. Tamoševičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pabrėžia, kad senatvės pensijų didinimas yra vienas svarbiausių Vyriausybės programos įsipareigojimų ir yra nuosekliai vykdomas. „Pensinio amžiaus žmonės vis dar yra vieni pažeidžiamiausių - skurdo rizikos lygis tarp pensinio amžiaus žmonių išlieka gana aukštas. Todėl „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimą ir siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos valstybių narių vidurkio“, - teigia ministerijos atstovas.
Praktiniai pavyzdžiai: kiek asmeniškai galima laukti pokyčio
Jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių.
Pensijų priemokos, minimalūs vartojimo poreikiai ir kitos išmokos
Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet - 38,23 euro). Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai.
Biudžeto kontekstas ir 2025 m. projektas
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų). Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m.
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc.
Ateities perspektyvos: ar pensijos išliks tvarios?
Pensijos tema Lietuvoje kelia nerimą dėl demografinių pokyčių, visuomenės senėjimo ir mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus. 2050 metų perspektyva rodo, kad be papildomų sprendimų pensijų sistema gali susidurti su ilguoju spaudimu: vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų, kurie per mokesčius finansuoja „Sodros“ sistemą. Valstybinė pensija 2050-aisiais greičiausiai bus mišrus modelis - šiek tiek valstybės paramos, šiek tiek asmeninių santaupų ir, kai kuriais atvejais, papildomos pajamos iš darbo.
Antros ir trečios pakopos pensijų kaupimas jau dabar laikomas viena iš pagrindinių alternatyvų. Tie, kurie kaupimą pradės anksčiau, turės didesnes galimybes užsitikrinti solidesnes pajamas. Tačiau tai kartu kelia ir socialinio teisingumo klausimą - ne visi turi vienodas galimybes atsidėti dalį pajamų, ypač esant mažesniems atlyginimams ar nestabiliam užimtumui.
Kam reikėtų atkreipti dėmesį dabar
- Sekite VSDF ir Vyriausybės pateikiamus rodiklius: bazinės pensijos dydį, indeksavimo koeficientą ir apskaitos vieneto vertę.
- Apskaičiuokite savo pensijos pokytį atsižvelgdami į sukauptą stažą ir apskaitos vienetų skaičių.
- Apsvarstykite papildomą kaupimą II ir III pakopose, jei norite sumažinti būsimą priklausomybę nuo valstybės biudžeto ir demografinių svyravimų.
- Konsultuokitės su „Sodros“ specialistais prieš priimant sprendimus dėl išankstinės pensijos ar papildomų įmokų.
Pensijų reforma: ką keičia naujos taisyklės ir kaip nepasimesti sprendimuose?
| Rodiklis / metai | 2024 (prognozė) | 2025 (siūloma) |
|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | apie 600-670 € | 673 € |
| Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu | 640-720 € | 721 € |
| Bazinė pensija | 269,77 € | 298,45 € |
| Pensijų indeksavimo koef. | ~1,096-1,10 (anksčiau) | 1,1063 |
| Reikalingos lėšos indeksavimui | - | 622,3 mln. € |
Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams. Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos, o padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio.
Galiausiai, nors šiuo metu matome reikšmingą pensijų didėjimą ir rezervų kaupimą, ilgalaikė perspektyva reikalauja kompleksinių sprendimų: demografinių iššūkių mažinimo, papildomo kaupimo skatinimo ir galimų biudžeto šaltinių praplėtimo, kad pensijų sistema išliktų tvari ir sociškai teisinga ateities kartoms.
tags: #pensiju #didinimo #mechanizmas