Dirbdami ir mokėdami mokesčius, „sumokame“ pensijas savo tėvams ar seneliams. Mums sulaukus senatvės, pensijas turėtų „mokėti“ mūsų vaikai ir anūkai. Tačiau tokiu principu paremta sistema susiduria su iššūkiais ilgėjant gyvenimo trukmei ir mažėjant gimstamumui.
Kokia yra dabartinė pensijų padėtis ir lūkesčiai
Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stažą sudaro apie 640 eurų. Dirbantys šalies gyventojai sulaukę senatvės norėtų gauti vidutiniškai 1 041 eurą siekiančią pensiją, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pageidaujama pensija beveik du kartus didesnė už realią. Be to, nepaisant pastaruosius keletą metų sparčiai didintų pensijų, skirtumas tarp lūkesčių ir realybės iš esmės nepasikeitė.
Valstybės galimybės dar sparčiau didinti pensijas irgi ribotos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad čia skaičiuojama tik tai, ko gyventojai gali tikėtis iš valstybės, o ne iš kitų pajamų šaltinių. Tai reiškia, kad jeigu kliausimės tik valstybės galimybėmis, mūsų pensija sieks vos ketvirtadalį buvusių darbo pajamų.
Kaip veikia esama pensijų sistema
Lietuvoje svarbiausia pensijų dalis yra klasikinė einamojo finansavimo sistema, kuri dar vadinama I pakopa ir kurioje pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų. Ji paremta kartų solidarumo principu. Tačiau šis principas susiduria su iššūkiais: turime vis daugiau pensininkų ir vis mažiau tų, kurie dirba ir moka mokesčius, tad išlaikyti pakeitimo normą tampa vis sudėtingiau.
Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių - bendrosios ir individualiosios. Jei bendroji dalis priklauso nuo stažo ir bazinės pensijos dydžio, tai individualioji dalis tiesiogiai priklauso nuo per gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos vienetų, dar vadinamų taškais. 2026 metais vieno pensijų apskaitos vieneto vertė siekia 8,11 euro.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Šie vienetai įgyjami mokant socialinio draudimo įmokas nuo darbo pajamų - vienas vienetas per metus sukaupiamas tada, kai įmokos sumokamos nuo pajamų, prilygstančių 12 vidutinių darbo užmokesčių. Kuo daugiau tokių vienetų žmogus sukaupia, tuo didesnė tampa jo individualioji pensijos dalis.
Kaip sulyginama bendroji pensijos dalis ir kodėl tai svarbu
Po 2022 metų įsigaliojusių Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimų pasirinktas sprendimas: pasiekus minimalų 15 metų stažą, bendroji pensijos dalis nebėra mažinama, net jei asmuo nėra sukaupęs vadinamojo būtinojo stažo. Būtent tai dažnai ir sukuria įspūdį, kad trumpiau dirbę pensininkai gauna labai panašias pensijas kaip ir tie, kurie darbo rinkoje praleido didžiąją gyvenimo dalį.
Valstybė tokiu būdu siekė sumažinti skurdo riziką tarp mažiausias pensijas gaunančių senjorų. Tačiau praktinis šio sprendimo rezultatas akivaizdus ir šiandien: būtent bendroji pensijos dalis tampa „sulyginančiu“ veiksniu. Nors ilgesnį stažą sukaupę asmenys paprastai turi didesnę individualiąją pensijos dalį, bendrosios dalies vienodumas reiškia, kad galutinis pensijų skirtumas tarp 15 ir 30-35 metų stažą turinčių žmonių neretai būna mažesnis, nei tikimasi.
Realių skaičių iliustracija
| Rodiklis | Vidurkis / reikšmė (2026) |
|---|---|
| Vidutinė pensija su būtinuoju stažu (apie) | 640 € |
| Pageidaujama pensija (apklausa) | 1 041 € |
| Vidutinė senatvės pensija turint būt. stažą | 803 € |
| Vidutinė senatvės pensija su 15 m. stažu | 412 € |
| Bendroji pensijos dalis (visiems nuo 15 iki 34,5 m. stažo) | 327,91 € |
| Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė | 8,11 € |
| II ir III pakopų fondų turtas Lietuvoje | apie 12 % BVP |
Stažo ir įmokų įtaka pensijai
Pensijos dydį lemia ne tik darbo stažas, bet ir tai, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus sumokėjo per visą savo darbo gyvenimą. Kitaip tariant, svarbu ne vien tai, kiek metų dirbta, bet ir kokios buvo pajamos. Būtent todėl vienodo stažo žmonių pensijos gali labai skirtis, o trumpesnį stažą turinčių asmenų pensijos - būti gerokai mažesnės.
„Sodros“ pateikti duomenys rodo, kad 2026 metų sausį vidutinė senatvės pensija žmonėms, sukaupusiems būtinąjį stažą, siekė 803 eurus, tuo metu 15 metų stažą turinčių pensininkų vidutinė pensija buvo 412 eurų. Skirtumas tarp šių dviejų grupių - beveik 400 eurų. Vadinasi, kad žmogus, sukaupęs tik minimalų stažą, ir asmuo, turintis būtinąjį stažą, šioje pensijos dalyje nėra atskiriami. Skirtumas tarp 412 ir 803 eurų atsiranda jau kitoje pensijos dalyje - individualiojoje.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Tarptautiniai palyginimai ir kaupiamojo kaupimo reikšmė
Dažnai su pavydu žiūrime į Vakarų ar Skandinavijos valstybių gyventojų pensijas, bet nesigiliname, iš kokių šaltinių jos mokamos. Ar tikrai dosnios pensijos užtikrinamos tik valstybės lėšomis, t. y. iš tuo metu surenkamų socialinių mokesčių?
Kaip rodo duomenys, maždaug trečdalį (o kai kur ir daugiau) Vakarų ir Skandinavijos gyventojų pensijas sudaro privatus kaupimas II-oje ir III-ioje pakopose. Tokiose šalyse kaip Islandija, Danija ar Olandija, pensijų fondų turtas viršija ir 150 proc. BVP. Joje sukauptas turtas, EBPO duomenimis, sudaro vidutiniškai 94 proc. šalies BVP.
Dabartiniai Lietuvos pensininkai iš privataus kaupimo gauna iki 10 proc. dydžio nuo vidutinės pensijos dydžio išmoką, kuri, palyginti su vakarietiškomis, yra maždaug 3-4 kartus mažesnė. Vis dėlto, reikia atsižvelgti į tai, kad dabartiniai pensininkai papildomai kaupė ne visą profesinę karjerą, kaupimo sąlygos ne kartą keitėsi, o papildomam kaupimui skiriama įmoka sudarė 2-5 apie proc., kai Vakarų šalyse ji yra didesnė ir kartais siekia net 10 proc. ar dar daugiau.
II ir III pakopų vaidmuo didinant pensijas
II ir III pensijų pakopų tikslas yra diversifikuoti pajamas senatvėje užsitikrinant jas iš kelių šaltinių. Valstybė, norėdama suteikti daugiau galimybių užsitikrinti orią senatvę ir prisidėdama įmoka iš biudžeto, skatina sukaupti sau papildomai pensijai II pakopoje. Tuo metu III pakopoje gyventojai gali kaupti dar papildomai savarankiškai.
Pagrindinis iššūkis - kaip atsidėti dalį pajamų ateičiai jų neišleidžiant dabarties norams. Pastaruosius kelerius metus dorojantis su itin aukšta infliacija, daliai gyventojų atsidėti pajamas senatvei nebuvo lengva užduotis. Tačiau vidutinei metinei infliacijai nukritus žemiau 1 proc., o atlyginimų augimui vis dar siekiant 10 proc., priežasčių nekaupti yra vis mažiau.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Darbdavių vaidmuo ir skatinimo modeliai
Vis dažniau, nors kol kas dar gerokai per retai, prie III pakopos kaupimo prisideda ir darbdavys, pavyzdžiui, skirdamas kelių procentų dydžio įmoką tiesiai į darbuotojo III pakopos fondą. Arba siūlydamas dvigubą modelį, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas nusprendžia savarankiškai kaupti III pakopoje 2 proc. nuo savo atlyginimo, darbdaviai prideda papildomus 2 proc., ir tai yra aiški papildoma nauda darbuotojui.
Bet net ir tokiose įmonėse, kurios siūlo šią papildomą naudą, darbuotojai ne visada skuba ja naudotis. Ir čia tikriausiai prisideda ne tik informacijos trūkumas, bet ir požiūris į pačio gyventojo indėlį siekiant finansiškai aprūpintos senatvės. Todėl svarbu ne tik skatinti darbdavius prisidėti prie darbuotojų finansinės gerovės ateityje, bet ir šviesti bei skatinti darbuotojus pasinaudoti šia galimybe.
Kitaip nei kitose valstybėse, darbdavių vaidmuo Lietuvoje kol kas yra menkai pastebimas. Pavyzdžiui, Islandijoje privalomasis įnašas į II pensijų pakopą siekia net 15,5 proc., iš kurių darbdavių įnašas yra net 11,5 proc.
Ką daryti norint gauti didesnę pensiją - praktiški žingsniai
- Pradėti kaupti anksčiau: atsidėdami pajamas jaunesniame amžiuje, galime nebedirbti ir ne tik išgyventi su gaunamomis pajamomis išėję į pensiją, bet ir gyventi taip, kaip norėtume.
- Išnaudoti II ir III pakopas: valstybė skatina sukaupti sau papildomai pensijai II pakopoje, o III pakopoje gyventojai gali kaupti savarankiškai.
- Susitarti su darbdaviu dėl papildomų įnašų: darbdaviai gali prisidėti prie III pakopos arba siūlyti dvigubą modelį, kai darbdavys prideda tokį pat procentą kaip darbuotojas.
- Kreiptis dėl galimos socialinės paramos: esant žemoms pajamoms, egzistuoja kompensacijos už šildymą ar kitokios socialinės išmokos, kurias verta patikrinti.
- Didinti savo pajamas ir mokėtinas įmokas: pensijos dydį lemia ne tik stažas, bet ir per visą gyvenimą sumokėtos įmokos - didesnės pajamos reiškia didesnį individualiosios dalies augimą.
Viešoji diskusija ir asmeninės istorijos
„69 metų moteris. Išauginau 4 vaikus. 30 metų darbo stažas. Gaunu 467,99 euro pensiją ir 46 eurus našlių pensijos. Ar man priklauso kas nors daugiau? Kokios nors išmokos?“ - rašė moteris. Šis įrašas sulaukė gausybės komentarų. Dalis žmonių reagavo keldami klausimą apie teisingumą ir valstybės požiūrį į ilgametį darbą bei šeimos indėlį.
Dalies žmonių reakcijos buvo paremtos asmenine patirtimi, lyginant savo ar artimųjų situaciją. „Mano tėtis irgi tiek gauna pensijos, nors buvo ir kariškis, ir pasienio policininkas, ir elektrikas, vėliau ūkininkas. Pensija - apgailėtina“, - dalijosi vienas vyras. Tačiau pasirodė ir racionalesnių komentarų, kuriuose buvo primenamos galiojančios taisyklės bei realios papildomos pagalbos galimybės.
Kiti diskusijos dalyviai priminė, kad Seime anksčiau buvo svarstomi siūlymai labiau susieti senatvės pajamas su vaikų skaičiumi, tačiau jie taip ir nebuvo įgyvendinti. „Štai čia ir išlenda įstatymų netobulumas. Buvo siūlymas, kad orus senjorų gyvenimas priklausytų nuo vaikų skaičiaus - kad net nereikėtų kreiptis į teismą, o automatiškai būtų išskaičiuojama dalis nuo vaikų pajamų. Seimas šio įstatymo nepriėmė“, - rašė kitas komentatorius.
Užprogramuoti iššūkiai ateityje
Pastarieji ketveri metai buvo palankūs didinti senatvės pensijas dėl dviženklio darbo užmokesčio augimo ir nuosekliai didėjusio užimtų šalies gyventojų skaičiaus. Jis šį rudenį pasiekė rekordinį lygį nuo pat šio amžiaus pradžios ir lapkritį siekė apie 1,48 mln. žmonių.
Vis dėlto, toliau užtikrinti panašią ar aukštesnę pakeitimo normą, t. y. skirtumą tarp buvusio atlyginimo ir gaunamos pensijos, taps vis sudėtingiau dėl besikeičiančios demografinės padėties, taip pat ir kitų viešojo finansavimo poreikių, pavyzdžiui, gynybos ar sveikatos apsaugos. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į dabartines demografines tendencijas, skaičiuoja, kad pakeitimo norma kasmet mažės ir 2050 m. pasieks vos 25 proc.
Deja, net ir žinant šias tendencijas bei prognozes, viešoje erdvėje aktyviai svarstoma apie tai, kaip panaikinti paskatas kaupiantiems papildomai, o ne kaip padėti gyventojams užsitikrinti didesnį finansinį atsparumą ateityje. Taigi, kas iš tikrųjų lemia pensijų dydžius ir kur šiandien atsiranda didžiausi skirtumai?
Ką reiškia ateities perspektyvos tiems, kurie turi >30 metų stažą
Pensijų dydžiu prie Vakarų valstybių priartėsime tik tuomet, kai savarankiškai sukauptos sumos dydžiu galėsime lygiuotis, pavyzdžiui, su danais, kurių pensijų fonduose sukaupta suma siekia beveik 200 proc. nuo BVP. Priminsiu, Lietuvoje II ir III pakopos fonduose sukauptas turtas šiuo metu sudaro apie 12 proc. nuo viso šalies BVP.
Norėdami ateityje gauti poreikius atitinkančią senatvės pensiją, tuo turime rūpintis patys jau dabar ir patys padidinti būsimą savo pensiją - tiek kaupdami savarankiškai, tiek susitardami su savo darbdaviu, jog prie kaupimo prisidėtų ir jis. „Swedbank“ primena, kad finansiškai ruoštis savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto.