Šiame tekste pateikiama išsami informacija apie numatomus pensijų didinimus, jų tvarką, sąlygas ir su tuo susijusias naujoves, remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir „Sodros“ duomenimis bei Seimo svarstymais.
Ką siūlo įstatymo pataisos ir kada įsigalios pakeitimai
Šį ketvirtadienio rytą, gegužės 21-ąją, Lietuvos Respublikos Seimas renkasi į lemiamą plenarinį posėdį, kuriame bus galutinai nuspręsta dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisų. Jei parlamentarai pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, jau nuo 2026 m. liepos 1 d. tūkstančiai Lietuvos senjorų, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų sulauks didesnių išmokų.
Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies. Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Svarbu pabrėžti, kad šis didinimas yra papildomas. Tai reiškia, kad jis pridedamas prie jau įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo. Ministerija pabrėžia, kad tikslus kiekvieno asmens padidėjimas bus apskaičiuotas individualiai, tačiau žemiau pateikiama orientacinė skaičiavimų lentelė pagal ministerijos prognozes.
Kada ir kaip bus pradėtos mokėti didesnės pensijos
Jei Seimas šiandien, kaip prognozuojama, priims pataisas, dokumentas keliaus ant Prezidento Gitano Nausėdos stalo. Prezidentas turi 10 dienų pasirašyti įstatymą arba jį vetuoti. Atsižvelgiant į tai, kad šalies vadovas ne kartą pasisakė už spartesnį pensijų didinimą, veto tikimybė yra minimali.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai.
Kiek gali augti pensijos: orientaciniai pavyzdžiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią.
Pavyzdžiui, žmogus, gavęs 200 eurų pensiją gruodį, sausį jau turėtų gauti 215 eurų. 300 eurų pensija padidės iki 322 eurų. 400 eurų pensija sausį pasieks 430 eurų.
Kaip papildomas indeksavimas derinama su kitomis išmokomis
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, šis konkretus įstatymo pakeitimas gali turėti mažesnę įtaką, nes jų išmokos susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris dažniausiai keičiamas nuo kalendorinių metų pradžios.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Nuo šių metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje didėja socialinės išmokos gyventojams. Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Auga ir papildoma išmoka vaikui. Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos. Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio mėn. - iki 1 036 eurų.
Techninės ir fiskalinės pasekmės
Nors politinė valia didinti pensijas yra stipri, ekonomistai įspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą. Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo. „Sodros“ techninis pasirengimas prasidės tik po įstatymo pasirašymo.
Pastarųjų prognozių pagrindu Finansų ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc. „Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Pensijų struktūra ir kaip apskaičiuojama padidėjimo suma
„Sodra“ nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. T. y. tai nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas yra skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis didėja tada, kai yra didinamas bazinės pensijos dydis. Būtent šią dalį žada didinti Vyriausybė. Šiuo metu bazinė pensija Lietuvoje siekia 327,91 euro, kas yra mažiau už MVPD.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Kaip apskaičiuojama bendroji pensijos dalis? Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą dalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris yra sukaupęs 42 metų stažą, išeina į pensiją 2026 metais, kai būtinasis stažas siekia 34,5 metų, bendroji pensijos dalis bus skaičiuojama taip: 42/34,5 x 327,91 = 399,2 euro.
Kaip apskaičiuojama pensijos individualioji dalis? Ji priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Paprastai tariant, apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės. Pavyzdžiui, taško vertė 2026 metais siekia 8,11 euro. Taigi, jei žmogus yra sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 8,11 = 162,2 euro. Tai reiškia, sudėjus šias dalis bendra pensija būtų 561,4 euro (399,2 + 162,2).
Pensijų skyrimo tvarkos pakeitimai dėl pavėluoto kreipimosi
Seimas pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, tiksliau reglamentuodamas pensijų skyrimo tvarką. Įstatyme įtvirtinta, kad jei asmuo dėl pensijos skyrimo kreipiasi praėjus 12 ar daugiau mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos, laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas, išskyrus laikotarpius, už kuriuos asmeniui jo prašymu senatvės pensija skiriama ir mokama Pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad dėl atidėto senatvės pensijos skyrimo apskaičiuotos senatvės pensijos bendroji ir individualioji dalys padidinamos 8 procentais už kiekvienus atidėtus 12 mėnesių, bet ne daugiau kaip 40 procentų. Asmeniui mokamos senatvės pensijos mokėjimas jo prašymu gali būti atidedamas. Pasibaigus senatvės pensijos mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensijos dydis didinamas kaip ir atidėto pensijos skyrimo atveju.
Jei senatvės pensijos atidėto skyrimo ar mokėjimo laikotarpiu asmuo gavo negalios, netekto darbingumo (invalidumo), maitintojo netekimo ar ištarnauto laiko pensiją ar šalpos išmoką, senatvės pensija už laikotarpius, kai asmuo gavo minėtas išmokas, nedidinama.
Pataisos įsigalios 2026 m. rugsėjo 1 d. Joms įsigaliojus asmenims, kurie kreipiasi dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo dienos, kurią asmenys įgijo teisę gauti šią pensiją, būtų taikomos šio įstatymo nuostatos.
Siūlymai ir kontrargumentai dėl pensijos atidėjimo ribos
Prieš kurį laiką Seimas pradėjo svarstyti kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas. Jomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda. Pavyzdžiui, jei atšventęs pensinio amžiaus gimtadienį žmogus į „Sodrą“ kreipiasi praėjusius 13 mėnesių, tuomet jis praranda 1 mėnesio pensiją.
Minėtomis pataisomis Seimo nariai siūlo ne tik atsisakyti pensijų mažinimo vėluojant jų paprašyti. Kitas jų siūlymas - nustatyti, kad tokiais atvejais pavėlavimas paprašyti pensijos būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti. Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus. Tačiau atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams. Taigi, atidėta pensija negali padidėti daugiau kaip 40 proc.
Vis dėlto naujomis įstatymo pataisomis Seimo nariai nori panaikinti ir šį ribojimą. Paprastai kalbant, jeigu jos būtų priimtos, tuomet pensijos atidėjimo terminui nebūtų taikoma 5 metų riba. Tokioms pataisoms reikalinga Vyriausybės išvada. Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui.
Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant. Priešingu atveju, anot ministerijos, tai reikštų, kad asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d. Pavyzdžiui, asmenims galėtų būti taikomas atidėtas senatvės pensijos skyrimas už 31 atidėtus metus, tokiu atveju padidinant senatvės pensiją iš viso 248 proc. Esą toks perskaičiavimas sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“ - „pareikalautų neproporcingai didelių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų, taip pat su tuo susijusių lėšų.“
Kaip Lietuva atrodo tarp ES šalių pagal pensijų atidėjimo didinimo normas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pastebi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo, pasibaigus jos skyrimo ar mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, procentas yra vienas didesnių visoje ES. Lietuvoje atidėtos pensijos padidinimas ribojamas 40 proc. Kitose šalyse esą nustatyti tokie didinimo procentai: Austrija - 5,1 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 15,3 proc.; Kroatija- 5,4 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 27 proc.; Kipre, Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje - 6 proc. už kiekvienus metus.
| Šalis | Padidinimo procentas už metus | Maksimalus padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | 40% |
| Austrija | 5,1% | 15,3% |
| Kroatija | 5,4% | 27% |
| Kipras | 6% | Nėra duomenų |
| Vokietija | 6% | Nėra duomenų |
| Slovakija | 6% | Nėra duomenų |
| Čekija | 6% | Nėra duomenų |
Socialinė situacija: skurdo rizika ir vyriausybės pažadai
Skurdo rizikos lygis šalyje per metus išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc. Duomenys rodo, kad blogėjo ne tik pažeidžiamiausių grupių - pensininkų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus situacija, itin ženklus skurdo rizikos lygio augimas užfiksuotas priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė nurodo, kad „Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklauso nuo išmokų, įskaitant ir pensijas - jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba.“
Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių gerovei. „Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Sieksime ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą. Numatome papildomą senatvės pensijų indeksavimą, pensijų augimą labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“, - dalijosi būsimasis premjeras.
Perspektyvos ir techniniai aspektai
„Sodra“ kasmet perskaičiuoja gyventojų pensijas ir dalį kitų išmokų. Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėtų skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Administraciniai sprendimai
„Sodros“ Patarėja komunikacijai Malgožata Kozič nurodo, kad šiuo metu būtinąjį stažą turi 540 tūkst. pensininkų, o neturi - 96 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams.
Seimas pritarė siūlymui leisti gyventojams gauti pensiją už ilgesnį praleistą laikotarpį. 2026 m. balandžio 9 d. pranešime pažymėta, kad asmeniui mirus senatvės pensijos atidėto mokėjimo laikotarpiu, jį laidojančiam asmeniui išmokama už mirties mėnesį pagal šį įstatymą indeksuotos ir atnaujinto pagal šio įstatymo 19 straipsnį galėjusio priklausyti senatvės pensijos dydžio ir dar vieno mėnesio šios pensijos dydžio suma.
Praktiniai patarimai gavėjams
- Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai, jei įstatymas bus pasirašytas.
- Jei pensijos mokėjimo perskaičiavimas dėl techninių priežasčių vėluos, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
- Asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, pakeitimai gali daryti mažesnį poveikį, nes jų išmokos susietos su BSI dydžiu.
Šis tekstas remiasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir „Sodros“ prognozėmis bei Seimo svarstymų medžiaga.