Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. „Sodra“ kasmet iki liepos turi perskaičiuoti dirbančių pensininkų pensijas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip apskaičiuojama senatvės pensija nuo liepos 1 d., atsižvelgiant į įvairius veiksnius ir pokyčius.
Kaip apskaičiuojama pensija: pagrindiniai rodikliai
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais. Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis didėja tada, kai yra didinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis.
Bendroji pensijos dalis
„Sodra“ pabrėžia, kad bendrosios pensijos dalies dydis priklauso ne tik nuo bazinės pensijos tais metais, kai žmogus išeina į pensiją, bet ir nuo sukaupto stažo. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą dalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Jei žmogus turi įgijęs minimalų (15 metų), bet neturi būtinojo stažo (34,5 metų) senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, tada bendroji pensijos dalis bus didesnė. Tuo metu jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Individualioji pensijos dalis
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Paprastai tariant, apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams
Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams. Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją.
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Praktiniai pavyzdžiai
Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą - 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių - atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metus pensijų socialinio draudimo stažo. Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo - apie 3,50 euro.
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus. 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur. 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų. 2025 metais Danguolės pensija yra: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur. Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur. Visa pensija: 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur. 2026 metais Danguolės pensija bus: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur. Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur. Visa pensija: 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Kada bus išmokėtos atnaujintos pensijos ir nepriemoka
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį.
Kodėl kai kurios pensijos gali nepadidėti?
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė. Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.
Indeksavimo prognozės kitais metais
Remiantis šiomis prognozėmis, galima apytiksliai apskaičiuoti, kiek kitąmet didės pensijos. Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc.
„Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėtų skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Pavyzdiniai skaičiavimai pagal skirtingus pensijų dydžius
Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius.
Kas perka politikus ir žurnalistus? Artūras Skardžius TIESIOGIAI
Kiek reikės lėšų ir socialinio draudimo rezervas
Nuo 2022 m. nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link. Pensijų indeksavimui 2025 m. prireiks 622,3 mln. eurų. Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Pranešime rašoma, kad pakankamai didelis pastarojo meto dirbančiųjų skaičius ir stabili ekonominė situacija leidžia ir toliau kaupti socialinio draudimo rezervą galimiems ateities ekonominiams sunkumams, ateityje užtikrinant stabilų ir nepertraukiamą pensijų mokėjimą esamiems pensininkams.
Kaupiamas rezervas leistų užtikrinti stabilų pensijų ir kitų išmokų mokėjimą svyruojant pajamoms. Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos. Laukiama, kad pasibaigus 2024 m. socialinio draudimo rezerve bus sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų.
Socialinė dimensija: kovos su skurdu priemonės ir valdžios pažadai
Skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė nurodo, kad per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc. Duomenys rodo, kad blogėjo ne tik pažeidžiamiausių grupių - pensininkų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus situacija, itin ženklus skurdo rizikos lygio augimas užfiksuotas priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.
„Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklauso nuo išmokų, įskaitant ir pensijas - jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba. Skurdo rizika toliau augo, o aukščiausi jos rodikliai išliko senjorų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus grupėje. Tačiau labiausiai - nuo 20,7 iki 25,3 proc. - per metus išaugo 50-64 metų amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis“, - sako A. Adomavičienė.
Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių gerovei. „Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Sieksime ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą. Numatome papildomą senatvės pensijų indeksavimą, pensijų augimą labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“, - dalijosi būsimasis premjeras.
M. Sinkevičius taip pat pažadėjo peržiūrėti Socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą, kad būtų užtikrinta socialiai teisinga pusiausvyra tarp lėšų kaupimo ir pensijų didinimo. Taip pat jis žadėjo stiprinti visą socialinės paramos sistemą - didinti šalpos pensijas, plėsti socialinių paslaugų prieinamumą, mažinti biurokratiją jas gaunant ir kurti aiškesnę bei paprastesnę socialinės apsaugos sistemą. Be to, anot M. Sinkevičiaus, daugiau dėmesio bus skiriama ilgalaikei priežiūrai.
Minimalūs vartojimo poreikiai, priemokos ir kiti dydžiai
MVPD yra rodiklis, kuris nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. Tiesa, šis rodiklis yra taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti. Šiemet MVPD Lietuvoje siekia 466 eurus. Tuo metu kitais metais šis dydis bus didinamas. Numatyta, kad 2027 m. MVPD sieks 488 eurus.
Būtent šią dalį žada didinti Vyriausybė. Šiuo metu bazinė pensija Lietuvoje siekia 327,91 euro, kas yra mažiau už MVPD. Taigi, jei bazinė pensija kitąmet būtų sulyginta su MVPD, ji padidėtų 160 eurų (488 - 327,91).
Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis - mokama priemoka. Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų.
Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai.
Kiti svarbūs dydžiai 2026 metais
- Našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka.
- Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro.
- Mažiausias šalpos našlaičių pensijos padidėjimas sieks 6,5 euro.
- Valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro.
Statistiniai duomenys ir prognozės
„Siekiame užtikrinti tvarų socialinio draudimo pensijų augimą. Kitais metais socialinio draudimo senatvės pensijos augs kiek daugiau nei 12 proc., kai prognozuojama, kad vidutinis šalies darbo užmokestis - 7,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc. Taigi pensijos augs sparčiau, nei dirbančiųjų pajamos“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Kaip nurodoma ministerijos pranešime žiniasklaidai, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Praktiniai patarimai pensininkams
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus. Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus.