Socialinės Garantijos ir Pensijų Kaupimas Dirbant Pagal Individualią Veiklą Lietuvoje

Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai renkasi šią darbo formą dėl lankstumo, galimybės savarankiškai planuoti savo laiką ir nepriklausomybės nuo darbdavio. Tačiau šis savarankiškumo privalumas neretai kelia klausimų dėl socialinių garantijų - ar savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę į pensiją, sveikatos draudimą, nedarbo išmokas ar kitą socialinę apsaugą?

Socialinės garantijos, dirbant su individualia veikla pagal pažymą, yra svarbi tema, ypač tiems, kurie nori užsitikrinti finansinį stabilumą ir saugumą tiek dabar, tiek ateityje. Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą, yra savarankiškai dirbantys asmenys, todėl jų socialinės garantijos skiriasi nuo dirbančių pagal darbo sutartį.

Šios garantijos priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, kurios nustatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Socialinio Draudimo Įmokos Dirbant Pagal Individualią Veiklą

Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą, privalo mokėti šias socialinio draudimo įmokas:

Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos

• Tarifai:
• 12,52% - jei asmuo nekaupia pensijai papildomai.
• 15,52% - jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime ir moka papildomą 3% įmoką.
• VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, t. y. pajamų, atėmus leidžiamus atskaitymus, bet neatskaičius VSD ir PSD įmokų.
• Metinė VSD įmokų bazė negali viršyti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VSD įmokų „lubos“).

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos

• Tarifas: 6,98% (kas mėnesį mokama PSD įmoka lygi 6,98 % × MMA, t. y. 64,50 €. Įmoka mokama ne vėliau kaip iki paskutinės mėnesio dienos).
• PSD įmokos taip pat skaičiuojamos nuo 90% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų.
• Jei per mėnesį gautos pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga (MMA) - asmuo privalo sumokėti PSD įmoką nuo MMA.

Minimalus darbo užmokestis 2025 metais augo iki 1038 eurų neatskaičius mokesčių. Minimali alga nuo 2025 metų sausio mėnesio padidinta siekiant ilgalaikio tikslo didinti gyventojų pajamas ir mažinti atotrūkį tarp gaunančiųjų mažas ir dideles pajamas, o taip pat atsižvelgiant į infliacijos įtaką, augančias pragyvenimo šalyje išlaidas.

Taip pat skaitykite: Informacija apie minimalią pensiją

Socialinės Garantijos Dirbant Pagal Individualią Veiklą

Sveikatos Apsauga

Sumokėjus PSD įmokas, asmenys įgyja teisę į visavertę sveikatos apsaugą Lietuvoje. Tai reiškia, kad jie gali naudotis visomis, privalomojo sveikatos draudimo sistemos teikiamomis, paslaugomis:

• Gydytojų konsultacijomis ir diagnostika;
• Ligoninių ir ambulatorinio gydymo paslaugomis;
• Receptinių vaistų kompensacijomis;
• Neatidėliotina medicinos pagalba.

Svarbu pažymėti, kad PSD įmokas reikia mokėti reguliariai, net jei pajamų nėra. Jei įmokos nesumokėtos - asmuo netenka teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pensijų Kaupimas

Sumokėtos VSD įmokos įtraukiamos į asmens pensijų stažą ir lemia būsimą pensijos dydį. Kasmet mokamos VSD įmokos suteikia:

• Stažą senatvės pensijai. Stažas apskaičiuojamas pagal VSD įmokų dydį. Norint užtikrinti pilną stažą - reikia sumokėti įmokas nuo minimalios sumos, kuri prilygsta 12 MMA (minimalios mėnesinės algos, atėmus išlaidas).
• Pensijos dydžio kaupimą. Kiekviena įmoka prisideda prie būsimos pensijos apskaičiavimo pagal įmokų bazę.
• Papildomas kaupimas II pensijų pakopoje (jei asmuo dalyvauja) taip pat priklauso nuo mokamų VSD įmokų.

Ligos Išmoka

Dirbantys pagal individualią veiklą turi teisę gauti ligos išmoką (jei sumoka VSD įmokas). Išmoka mokama:

• Jei asmuo dėl ligos ar traumos laikinai praranda darbingumą.
• Išmokos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės ir laikotarpio.

Norint gauti šią išmoką - reikia turėti ne mažiau kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius.

Taip pat skaitykite: SEB pensijų apžvalga

Motinystės ir Tėvystės Išmokos

Dirbantys pagal individualią veiklą taip pat gali gauti motinystės ir tėvystės išmokas, jei moka VSD įmokas. Tam reikia:

• Turėti bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
• Išmokų dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės.

Motinystės ir tėvystės išmokos suteikia finansinį pagrindą gimus vaikui ir leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims skirti daugiau laiko šeimai.

Dirbant pagal individualios veiklos pažymą, nedarbo išmoka nepriklauso, nes nėra mokamos su nedarbo socialiniu draudimu susijusios įmokos.

Svarbu! Stažas pensijai yra tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMA) - 555 eurų, tad per metus - 12 MMA. Gali sumažėti, nei realiai sukauptas stažas nuo gautų pajamų dydžio arba įtraukus laikotarpį, kai nebuvo gautos draudžiamosios pajamos, pvz., už „pusę etato“ yra oficialiai mokama pusė minimalaus darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė, t. y. ne 12, o 6 mėnesiai.

Nuo 2018 m. Minimalus stažas senatvės pensijai gauti - 15 metų.

Taip pat skaitykite: Individuali veikla ir motinystė Lietuvoje

Socialinių Garantijų Apžvalga Dirbant Pagal Individualią Veiklą

Šioje lentelėje apibendrinamos socialinės garantijos, kurias gali gauti asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą ir mokantys VSD įmokas:

Valstybinis socialinis draudimas (VSD), kitaip stažas pensijai (laikotarpis, kai mokamas socialinis draudimas) - tai valstybės išmokų mokestis „Sodrai“ skirtas tik išmokoms ir jų administravimui: esminė šio mokesčio dalis nukeliauja pensijoms išmokėti (22,3%).

Svarbu! Eil. Nedirbanti, pagimdžiusi kūdikį, mama draudžiama valstybės socialiniu pensijų draudimu iki kol vaikui sukaks 3 metai, tad ir stažas pensijai kaupiamas iki kol vaikui sukaks 3 metai, tačiau “Sodros” vaiko priežiūros išmoka mamai nėra mokama.

Dirbantys pagal darbo sutartis, kai mokami papildomai priskaičiuoti mokesčiai „ant popieriaus“ prie darbuotojo atlyginimo. Tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais. Pasikeitus šiems mokesčiams darbuotojo realus gaunamas darbo užmokestis nesikeičia.

Valstybė, apdraudžianti asmenis socialiniu pensijų draudimu, kai tam tikri laikotarpiai prilyginami savarankiškam darbo stažui, pvz., šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki trejų metų, slaugantys negalią turintį vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir pan.

Mama / tėtis yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų draudimu ir kaupia stažą pensijai, kai prižiūri sunkią negalią turintį vaiką, kuriam gydytojo siuntimu NDNT nustatė specialųjį I ir II lygio nuolatinės slaugos poreikį.Draudimas valstybės lėšomis įsigalioja nuo tada, kai atsiranda faktinės aplinkybės, kurios suteikia teisę į šį draudimą - net ir kreipiantis dėl šio draudimo vėliau, nei pradėta slauga, pateikus reikalingus dokumentus jis gali būti taikomas ir atbuline tvarka. Mama / tėtis yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų draudimu ir kaupia stažą pensijai, kai prižiūri vaiką su negalia, kuriam gydytojo siuntimu NDNT nustatė specialųjį I lygio nuolatinės priežiūros pagalbos poreikį.

Darbuotojui stažas pensijai kaupiamas ir skaičiuojamas nuo MMA. Darbuotojui stažas kaupiasi. Dirbantys pagal darbo sutartis.

Kaip "Sąskaita123" Gali Padėti Vykdant Individualią Veiklą?

„Sąskaita123“ yra moderni sąskaitų išrašymo ir apskaitos sistema, kuri sukurta tam, kad palengvintų, individualią veiklą vykdančių asmenų, finansų valdymą. Ji suteikia galimybę greitai ir patogiai tvarkyti sąskaitas, apskaitą bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Ši sistema ypač naudinga tiems, kurie dirba pagal individualią veiklą, nes taupo laiką, mažina administracines išlaidas ir padeda išvengti klaidų.

Kaip rašoma pranešime spaudai, virš 150 tūkst. žmonių Lietuvoje pajamas gauna dirbdami savarankiškai, rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys. Į šią kategoriją patenka ne tik su individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimu dirbantys asmenys, bet ir mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ar šeimynos dalyviai. Nors šioms grupėms priklausantys žmonės kaupia pirmoje pakopoje, dažnu atveju nestabilios jų pajamos gali lemti žymiai mažesnę pensiją.

Kitaip nei dirbančių pagal darbo sutartį, savarankiškai dirbančių žmonių nesaugo vadinamosios mokestinės „grindys“, galiojančios tik samdomiems darbuotojams. „Jei įdarbintas asmuo uždirba mažesnę algą nei MMA, darbdavys už jį vis tiek sumoka tiek mokesčių, tarsi jis uždirbtų pilną MMA. Tai reiškia, kad jam užtikrinamos didesnės socialinio draudimo išmokos, o per metus jis įgauna pilnų metų darbo stažą. Tačiau laisvai samdomiems žmonėms šios „Sodros“ „grindys“ netaikomos“, - teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Vienas vienetas yra įgyjamas per metus sumokėjus VSD įmokų, siekiančių daugiau kaip 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). „Jeigu VSD mokesčių sumokama mažiau, žmogui priskiriamas nepilnas apskaitos vienetas. Sulaukus pensinio amžiaus, pensijos dydis priklausys nuo sukauptų taškų skaičiaus ir jų vertės tais metais, kai gyventojas išeis į pensiją. Todėl norint, kad pensija senatvėje atitiktų bent minimalius lūkesčius, svarbu stebėti, ar per metus sumokamų mokesčių užtenka sukaupti tiek pilnam darbo stažui, tiek sekti, kiek apskaitos vienetų yra surenkama“, - akcentuoja L. Načajienė.

Anot „Luminor investicijų valdymas“ vadovės, dėl šių priežasčių savarankiškai dirbantiems asmenims visų pirma būtina sąžiningai deklaruoti visas pajamas ir mokėti reikiamo dydžio VSD įmokas.

Kaupiant maksimaliai, jos sudaro 3 proc. nuo žmogaus uždirbamų pinigų. Skatindama kaupimą antroje pakopoje, dar 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo prideda ir valstybė. „Įmokas į antros pakopos pensijų fondus laisvai samdomi asmenys taip pat turi atlikti patys. Mokėdami mokesčius, individualiai dirbantieji paprasčiausiai turi pasirinkti didesnį mokesčių tarifą nuo sumos, nuo kurios jie moka VSD įmokas. Šiuo metu gyventojai gali pridėti 2,7 proc. arba 3 proc. nuo minėtų įmokų“, - teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Trečioje pakopoje nuspręsiantys investuoti savarankiškai dirbantys asmenys gali kiekvienais metais pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą. Maksimali suma, kurią galima susigrąžinti, gali siekti 300 eurų. Dirbantieji savarankiškai taip pat turėtų žinoti, kad lengvata gali pasinaudoti tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurių pajamos yra apmokestinamos 15 proc., 20 proc. arba 27 proc. GPM tarifu. Gaunantiems vien neapmokestinamas pajamas ar pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, GPM lengvata negalioja.

Investavimą trečioje pakopoje, prireikus, galima nutraukti, o pinigus atsiimti ir nesulaukus pensinio amžiaus. Tiesa, atsiimant pinigus prieš nustatytą terminą ir pasinaudojus GPM lengvata, ją reikės grąžinti. „Trečia pakopa yra patrauklus kaupimo savarankiškai dirbantiems variantas ir dėl lankstaus įmokų grafiko, nes jų dydis ir dažnis visiškai priklauso tik nuo investuojančio žmogaus. Visgi taupant trečios pakopos pensijų fonduose tai reikėtų daryti atsakingai, atsižvelgiant į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali tiek kilti, tiek kristi“, - aiškina L. Načajienė.

Mokesčių įstatymų pokyčiai, aktualūs darbo užmokesčio skaičiavimams nuo 2022 m. Informuojame, jog nuo 2022 m. Šis pakeitimas automatiškai taikomas darbuotojams, gaunantiems minimalų ar mažesnį nei 730 EUR mėnesinį darbo užmokestį (ar atitinkamai mažesnį nei 4,47 EUR valandinį atlygį).

NPD dydžiai: nuo 2022 m. sausio 1 d. bus taikomos dvi NPD formulės, bei pakeisti NPD dydžiai. Pensijų kaupimo dalyviams papildomai skaičiuojamos įmokos pakyla nuo 2,4% iki 2,7%.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad didelei daliai gyventojų reikia aiškios informacijos būtent apie tai, kokios bus jų pajamos pasilikus kaupime arba jį nutraukus. 67 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra didžiausias veiksnys, priimant sprendimą. Tuo metu 41 proc. gyventojų pripažįsta, kad jų pasirinkimui įtaką turi ir galimi nuostoliai ar papildomi mokesčiai nutraukus kaupimą.

Pasilikus kaupime ir toliau mokant 3 proc. nuo algos, MMA po mokesčių sieks 801,11 euro. Jei asmuo iš kaupimo pasitrauks, jo alga bus 835,69 euro. Tai reiškia, kad kaupiantieji kas mėnesį mokės 34,58 euro daugiau mokesčių nei tie, kurie II pakopoje nekaups. Galima lengvai paskaičiuoti, kad 2026 m. MMA gaunantys gyventojai į II pakopos pensijų fondus mokės 3,44 euro daugiau, nei moka šiemet.

Toliau II pensijų pakopoje kaupsiantiems gyventojams MMA atskaičius mokesčius nuo kitų metų padidės 54,86 euro. Papildomai pensijai ir dabar nekaupiantiems gyventojams MMA „į rankas“ 2026 m. padidės 76,3 euro. O tiems, kurie dabar kaupia II pakopoje, bet kitąmet žada išeiti, MMA po mokesčių paaugs netgi 107,44 euro.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas neslepia, kad II pensijų pakopos sukauptų lėšų atsiėmimas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip „gardus kąsnelis“ ar pinigai „iš oro“. Tačiau pabrėžia, kad už kiekvieną gardų kąsnį tenka susimokėti.

„2024 m. ši suma siekė 364 eurus per metus, o kitais metais, prognozuojama, pakils iki 400 eurų. Tai gali atrodyti nedaug, bet II pakopa yra vienintelis taupymo instrumentas Lietuvoje, kuriame galima gauti 400 eurų „iš oro“. Ilguoju laikotarpiu - kas ir yra kaupimo pensijai esmė - ši iš pažiūros nedidelė suma gali virsti dešimtimis tūkstančių eurų“, - kalbėjo M. Dubnikovas.

Remdamasis Lietuvos banko (LB) skaičiavimais ekonomistas paminėjo, kad, nutraukus kaupimą II pakopoje, pensijos pakeitimo norma gali sumažėti 15-20 proc.

Ekonomistas paminėjo, kad, nutraukus kaupimą II pakopoje, pensijos pakeitimo norma gali sumažėti 15-20 proc. „Tai reiškia, kad žmogus, kuris šiandien uždirba 1 200 eurų „į rankas“, senatvėje, skaičiuojant šiandienos pinigais, vietoje 700 eurų (jei dalyvautų II pakopoje) galės tikėtis tik apie 500-550 eurų. Nors per mėnesį t. y. 150-200 eurų mažesnė suma, bet, pvz., per 20 pensijos metų tai sudaro apie 36-50 tūkst. eurų prarastų pajamų - gerokai daugiau, nei galima gauti vienkartiniu atsiėmimu dabar“, - dėstė M. Dubnikovas.

Minimalus atlyginimas 2025 metais sieks daugiau nei 1000 eurų. 2025 minimalus atlyginimas neatskaičius mokesčių Lietuvoje pirmą kartą peržengė 1000 eurų ribą. Šis pokytis išties reikšmingas, tačiau negalima pamiršti, kad pastaraisiais metais MMA nuosekliai augo. Lyginant praėjusius ir šiuos metus stebimas 12 proc. augimas sudaro 114 eurų, o toks skirtumas gali būti reikšmingas mažinant skurdą, pajamų nelygybę ir siekiant užtikrinti mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų finansinį stabilumą. Antra vertus, auganti minimali mėnesinė alga 2025 metais, tikėtina, paskatins ir vidutinio darbo užmokesčio augimą.

Bendruoju atveju, jei darbuotojui nėra taikomos lengvatos, minimalus darbo užmokestis šiais metais siekia 777 eurus, o tai yra maždaug 69 eurais daugiau, palyginti su 2024 metais.

2025 metais pasikeitė ir minimalus valandinis darbo užmokestis, kuris augo nuo 5,65 iki 6,35 euro. Šis pokytis sudaro 0,70 euro skirtumą už vieną darbo valandą. Minimalus valandinis atlygis aktualus tiems darbuotojams, kurie dirbą ne visą darbo dieną arba pamaininį darbą, kai mėnesinė alga apskaičiuojama pagal dirbtą laiką.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

1. Ar dirbant pagal individualią veiklą suteikiama teisė į sveikatos apsaugą?

Taip, jei asmuo moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas - jis turi teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, finansuojamomis iš valstybės biudžeto. Tai apima gydytojo konsultacijas, gydymą ligoninėse, kompensuojamus vaistus ir kt.

2. Ar dirbant pagal individualią veiklą kaupiasi stažas pensijai?

Taip - mokant valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas - stažas pensijai kaupiasi. Tačiau stažas skaičiuojamas proporcingai sumokėtų įmokų sumai. Norint sukaupti vienerių metų stažą, reikia mokėti įmokas nuo sumos, atitinkančios 12 MMA per metus.

3. Ar galima gauti ligos išmoką?

Taip, ligos išmoka suteikiama, jei asmuo turi bent 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Ligos išmoka mokama nuo 3-iosios nedarbingumo dienos.

4. Ar dirbant pagal individualią veiklą galima gauti motinystės ar tėvystės išmokas?

Taip, jei asmuo turi bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius, jis gali gauti:

• Motinystės išmoką (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo).
• Tėvystės išmoką (30 kalendorinių dienų iki vaikui sukanka mėnuo).
• Vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai.
5. Kokios socialinės garantijos suteikiamos senatvėje?

Dirbant pagal individualią veiklą ir mokant VSD įmokas, asmuo įgyja teisę į senatvės pensiją. Jos dydis priklauso nuo sukaupto stažo ir sumokėtų įmokų dydžio.

6. Ar dirbant pagal individualią veiklą suteikiama teisė į nedarbo išmoką?

Ne, vykdant individualią veiklą pagal pažymą nedarbo draudimo įmokos nėra mokamos, todėl teisė į nedarbo išmoką nesuteikiama.

7. Ar reikia mokėti PSD įmokas, jei nėra pajamų?

Taip, PSD įmokas reikia mokėti kas mėnesį, net jei pajamų nėra. Jei įmokos nesumokėtos - asmuo netenka teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

8. Kokias socialines garantijas galima gauti, mokant minimalius įmokų tarifus?

Mokant minimalius tarifus - asmuo turi teisę į bazines socialines garantijas, tokias kaip sveikatos apsauga, minimalus stažas pensijai ir dalinė teisė į ligos išmoką. Tačiau išmokų dydis ir stažas bus mažesni nei mokant didesnes įmokas.

tags: #pensijos #kaupimas #nuo #mma