Pensijų dydis Europoje gali skirtis net 10 kartų. Pavyzdžiui, Bulgarijoje senjorai vidutiniškai gauna 226 eurų išmokas, o Islandijoje vidutinė mėnesinė pensija siekia apie 2762 eurus.
Išėjimas į pensiją su pensija – 3 dalykai, kuriuos reikia žinoti!
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Pensijos Lietuvoje
Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Reikalavimai senatvės pensijai gauti
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Pensinis Amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Pensijos Stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos Dydis
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
„Sodros“ duomenimis, trijų didžiausių pensijų Lietuvoje vidurkis - 3300 eurų. Vis dėlto „Sodros“ duomenys rodo, kad Lietuvoje gaunančiųjų dideles - per 2000-čius eurų siekiančias pensijas - daugėja.
„Atidėjus pensiją už vienerius metus jos dydis pakyla 8 procentais. Atidėti galima daugiausiai 5 metams. Tai jeigu nusprendžia atidėti 5 metams, jo pensija padidėja 40 procentų“, - sako M.
„Tai žmonės, turėję sėkmingą karjerą, galbūt vadovai, kitų profesijų atstovai, kurių darbinės pajamos tikrai buvo palankios ir aukštos visu darbinės karjeros laikotarpiu“, - sako Vilniaus universiteto profesorė dar.
Taip pat skaitykite: Statutinių tarnybų pensijų vadovas
Visgi sociologė atkreipia dėmesį - išaugęs solidžias pensijas gaunančiųjų skaičius nerodo, kad pensininkų gyvenimas gerėja. „Apie 30 procentų sako, kad negali gyventi pakankamai šiltame būste, apie 17 procentų - kad negali leisti sau valgyti mėsos. Pas mus didžiulė problema, kad išėję užtarnauto poilsio patiria labai didelį pajamų nuokrytį“, - konstatuoja Vilniaus universiteto profesorė dr. D.
„Mes matome, kurių gyvenimas negerėja. Žinokit, ir tų, kurių mažos pensijos, yra kur kas daugiau. Šiuo metu tai, ar naudoti ir kiek „Sodros“ rezervo perviršio pensijoms didinti, svarsto Seimas. Vis dėlto V.
Senatvės Pensija Persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Valstybinės Pensijos
Šios gyventojams skiriamos papildomos sumos yra iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurias gyventojai gauna atsižvelgiant į jų buvusias profesijas ir socialines grupes. Valstybines pensijas gauna donorai, čempionai, daugiavaikiai tėvai, pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nukentėję asmenys ir pan.
„Sodra“ atstovė Jonaistė Jusionytė atkreipė dėmesį, kad valstybinės pensijos nėra skiriamos automatiškai - visais atvejais būsimi gavėjai turi pateikti prašymą. Naujienų portalui tv3.lt ji įvardijo, kas, kokio dydžio ir kokias valstybines pensijas gali gauti ir taip pasididinti savo pajamas senatvėje.
Pavyzdžiai valstybinių pensijų:
- Teisėjų valstybinė pensija: Jos dydis siekia 10-45 proc. jų paskutinių 5 darbo metų algos vidurkį. Šiuo metu vidutiniškai ši pensija siekia 1324,71 euro.
- Prezidento sutuoktinio pensija: Siekia 16,66 VPB - apie 1 227 eurus.
- Nukentėjusių asmenų pensija: Gali siekti nuo 110,43 euro (1,5 VPB) iki 1 177,92 euro (16 VPB).
- Mokslininkų valstybinė pensija: Vidutinis išmokamos pensijos dydis siekia 205,20 euro.
- I-ojo laipsnio valstybinė pensija: Dydis siekia 4 VPB - 294,48 euro.
- II-ojo laipsnio valstybinė pensija: Dydis siekia 2 VPB, kas 2025 m. yra 147,24 euro.
- Pareigūnų ir karių valstybinė pensija: Šiuo metu vidutinė pensija siekia 407,01 euro.
Pensijos Europoje
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie pensijų padėtį (angl. Pensions at a Glance) rodo, kad pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis Europoje. Daugelyje Europos šalių pensijos ir įvairios išmokos sudaro daugiau kaip 70 proc. visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendrųjų namų ūkio pajamų, o kai kuriais atvejais viršija 80 proc.
„Eurostat“ duomenimis, 2022 m. vidutinės išlaidos vienam senatvės pensijos gavėjui Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį.
Vidutinės Pensijos Šalyse
Vidutinės senatvės pensijos dydis per metus ES svyruoja nuo 3 611 eurų Bulgarijoje (301 euras per mėnesį) iki 31 385 eurų Liuksemburge (2 653 eurai per mėnesį). Įtraukus Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) bei šalis siekiančias prisijungti prie ES, šis intervalas padidėja - nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje (137 eurai per mėnesį) iki 35 959 eurų Islandijoje (2 997 eurai per mėnesį).
Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Norvegijoje ir Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų. Už ES vidurkį ji taip pat buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1757 eurai per mėnesį).
Be Albanijos, mažiausios vidutinės pensijos yra ES šalyse kandidatėse. Turkijoje jos siekia 2 942 eurus, Bosnijoje ir Hercegovinoje 3 041 eurą, Serbijoje 3 486 eurus ir Juodkalnijoje 3 962 eurus per metus, t. y. nuo 245 iki 330 eurų per mėnesį.
Ekonomiškai stipriausios ES šalys taip pat pralenkė ES vidurkį. Didžiausia vidutinė metinė pensija buvo Italijoje - 19 589 eurai, toliau rikiuojasi Prancūzija (18 855 eurai), Ispanija (18 100 eurų) ir Vokietija (17 926 eurai) per metus. Tai reiškia, kad Italijoje pensininkai per mėnesį vidutiniškai gauna 1632 eurus, Prancūzijoje 1571 eurą, Ispanijoje 1508 eurus, o Vokietijoje - 1494 eurai.
Pensijų Lygio Skirtumai Europoje
Vidutinių metinių pensijų dydžiai rodo, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje pensijos yra daug didesnės nei likusiose šalyse. Tuo metu Pietų Europos šalių padėtis geresnė nei Rytų, tačiau jos vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo Šiaurės Europos. Prasčiausi rodikliai yra Balkanų ir Rytų šalyse, ypač tarp šalių kandidačių į ES.
Pragyvenimo Kainos
Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai - atsižvelgiant į pragyvenimo kainas - jie gerokai mažesni. Pavyzdžiui, ES didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos skirtumas nominaliai siekia net 8,8 karto, tačiau vertinant perkamosios galios standartais, skirtumas sumažėja iki 3,5 karto.
Tai reiškia, kad gyvenimo lygis ir kainos turi didelę įtaką tam, kiek pensininkai realiai gali sau leisti. Tarkime, perkamosios galios standartais Austrijoje pensininkai vidutiniškai gauna 21 tūkst. pensijos. o Slovakijoje - beveik 6 tūkst. pensijos per metus. Įtraukus ne ES šalis, mažiausią pensiją perkamosios galios standartais gauna Albanijos gyventojai - vos apie 3 tūkst. per metus, o Turkija, nors ir ne ES narė, pagal šį rodiklį lenkia kai kurias bendrijos šalis - jos rodiklis siekia daugiau nei 8 tūkst. per metus.
Tačiau svarbu suprasti, kad kainos šiose šalyse taip pat labai skiriasi. Todėl žmogus, gaunantis mažesnę pensiją šalyje, kurioje yra pigiau, iš jos gali sau leisti beveik tiek pat, kiek kitas, kuris gauna didesnę pensiją, bet gyvena valstybėje, kurioje pragyventi yra brangiau. Pavyzdžiui, nors Austrijoje pensija eurais yra net 8 kartus didesnė nei Albanijos, tačiau realiai gyvenimo lygio skirtumas yra daug mažesnis - apie 3 kartus.
Pensijų Pokyčiai
2022 m., palyginti su 2021 m., vidutinė pensija eurais sumažėjo tik trijose šalyse - Turkijoje, Airijoje ir Graikijoje, o pokytis buvo mažesnis nei 5 proc. Pavyzdžiui, Turkijoje pensijų mažėjimą lėmė smarkus valiutos nuvertėjimas, kuris turėjo įtakos pensijų vertei eurais. Priešingai, Bulgarijoje pensijos padidėjo labiausiai - 33 proc., o Čekijoje - 16 proc. Latvijoje, Lietuvoje, Juodkalnijoje ir Rumunijoje pensijų augimas taip pat viršijo 10 proc.
Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna 627,7 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 667 eurai. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 717 eurų, o jo neturint - 423 eurai.
Ar Pensijų Pakanka Pragyventi?
Remiantis Europos Komisijos (EK) ir Socialinės apsaugos komiteto parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, nors ES šalys stengiasi užtikrinti tinkamas pensijas, ateityje tai ir toliau išliks dideliu iššūkiu. Prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės. Jau dabar daugeliui senjorų pensija yra gerokai mažesnė nei jų ankstesnis atlyginimas, todėl tampa sunku išlaikyti tokį pat gyvenimo lygį.
Nuo 2019 metų vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių patenka į skurdo ar socialinės atskirties riziką. 2022 m. tokių žmonių ES buvo daugiau nei 18 mln. - tai daugiau nei kas penktas 65 metų ir vyresnis gyventojas. Šis skaičius toliau auga, nes tiek skurstančiųjų, tiek pagyvenusių žmonių daugėja.
Moterų ir Vyrų Pensijų Skirtumai
Pensijų adekvatumo ataskaitose nurodoma, kad vyresnio amžiaus moterys susiduria su didesne skurdo rizika nei vyrai visose ES šalyse. ES moterys gauna vidutiniškai 26,1 proc. mažesnes pensijas nei vyrai, o 5,3 proc. moterų negauna jokios pensijos. Šių skirtumų priežastis - darbo užmokesčio skirtumai tarp lyčių, trumpesnė arba nutrūkusi karjera ir dažnesnis moterų darbas ne visą darbo dieną.
Pensijų Situacija Kitose Šalyse
Pažvelkime į pensijų situaciją kitose pasaulio šalyse:
- Pietų Afrikos Respublika (PAR): Valstybinė pensija labai maža, skiriama tik tiems, kurie uždirba mažai. Didžiausia suma - šiek tiek daugiau nei 60 eurų per mėnesį.
- Gruzija: Pensininkai sudaro 22 proc. gyventojų. Vidutinė pensija - 58 eurai per mėnesį.
- Rusija: Vidutinė pensija - 197 eurai.
- Kinija: Pensijų dydis labai skiriasi, vidutinė pensija siekia apie 207 eurus.
- Prancūzija: Vidutinė pensija - 1000 eurų.
- Vokietija: Vidutinė moterų pensija - 590 eurų, vyrų - 1020 eurų.
- JAV: Vidutinė pensija - šiek tiek didesnė kaip 1400 dolerių (1165 Eur).
- Japonija: Vidutinė pensija - 1500 dolerių (1224 Eur).
- Izraelis: Vidutinė pensija - 1800 dolerių (1447 Eur).
- Suomija: Vidutinė pensija viršija 1500 eurų.
- Jungtinė Karalystė: Galutinė vidutinė pensija yra daugiau nei 1500 svarų sterlingų (1718 Eur).
- Norvegija: Minimali pensija yra 2250 dolerių (1809 Eur) per mėnesį.