Danijos pensijų sistema yra vienas iš pavyzdžių, kaip gerai organizuota trijų pakopų sistema gali užtikrinti palankesnį senatvės išgyvenimą. Aptarkime, kaip ji veikia, kokio dydžio pensijos mokamos Danijoje, kokie yra sistemos privalumai ir trūkumai, bei kaip Danija atrodo palyginti su kitomis Europos šalimis.
Trijų pakopų modelis: struktūra ir principai
Danijoje, kaip ir daugumoje kitų Šiaurės Europos šalių, egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema. Pirmoji pakopa yra universali valstybinė pensija: Danijoje valstybinė pensija priklauso nuo to, kiek laiko žmogus gyveno šalyje. Pavyzdžiui, 40 metų Danijoje pragyvenę žmonės 2023 m. gavo fiksuotą pensiją - apie 878 eurus per mėnesį. Suma yra proporcingai mažesnė, jeigu šalyje praleista mažiau laiko.
Antrojoje pakopoje kaupiamos lėšos kartu su darbdaviais. Antroji pakopa Danijoje apima ir valstybinį pensijų fondą ATP, ir darbo rinkos pensijas, grindžiamas kolektyvinėmis sutartimis tarp darbdavių ir profesinių sąjungų. Vidutiniškai danai ir darbdaviai kartu per metus šioje pakopoje sumoka apie 12 procentų darbuotojo atlygio per metus. ATP įmokos sudaro tik apie 2% atlyginimo įskaitant mokesčius, o darbo rinkos pensijų įmokos svyruoja tarp 8 ir 15% atlyginimo iki mokesčių.
Trečioji pakopa yra visiškai savanoriška ir privati; ją dažniausiai renkasi savarankiškai dirbantys asmenys arba tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antroje pakopoje. Šioje pakopoje kaupimas yra skatinamas mokesčių lengvatomis.
Pensijų dydis Danijoje ir lyginimas su ES
Pensininkų-turtuolių klubui galima priskirti ir Daniją. Pagal pakeitimo normą - santykį tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo - Danija užima aukštą vietą: pensijos siekia apie 68 proc. vidutinio atlyginimo ES kontekste. Vidutinė alga Danijoje siekia daugiau nei 5 000 eurų, todėl danų senjorai gauna vidutiniškai apie 3 500 eurų per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, Danijoje didžiausią pensijų dalį sudaro antros pakopos kaupimas, t. y. lėšos, kaupiamos kartu su darbdaviais. Didžiausią danų ir olandų pensijos dalį sudaro ne valstybinė pensija, o savo iniciatyva kaupiamos lėšos antroje pakopoje.
| Šalis | Pensijos dalis nuo vidutinės algos | Vidutinė alga (eurais) | Vidutinė pensija (eurais) |
|---|---|---|---|
| Olandija | 90% | >3000 | ~2700 |
| Austrija | 78% | >2500 | ~2000 |
| Liuksemburgas | 77% | >4200 | ~3000 |
| Italija | 70% | 2500 | 1700 |
| Danija | 68% | >5000 | 3500 |
Reikšmingas pastebėjimas: nors pakeitimo norma (procentas) panašus tarp šalių, eurais pensijų dydis labai priklauso nuo vidutinio atlyginimo šalyje - tai aiškiai matyti lyginant Daniją su Italija.
Pensinis amžius ir demografiniai iššūkiai
Danijoje pensinis amžius nustatomas atsižvelgiant į prognozuojamą tikėtiną gyvenimo trukmę. Daugeliu atvejų pensinis amžius perskaičiuojamas kas penkerius metus pagal gyvenimo trukmės rodiklius. Danijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį pensinis amžius iki 2040 m. padidės nuo 67 iki 70 metų. Pagal automatinę taisyklę, jei gyvenimo trukmė didėja, pensinis amžius gali kilti net iki 74 metų ateityje.
Tik nedaug žmonių Danijoje iš tikrųjų išeina į pensiją sulaukę oficialaus pensinio amžiaus: 2022 m., kai oficialus pensinis amžius buvo 67 m., faktinis vidutinis pensinis amžius buvo apie 64 m. Apie 20 proc. danų išeina į pensiją dėl ligos ar negalėjimo rasti darbo.
Sistemos privalumai
- Stabili ir įvairiapusė trijų pakopų struktūra: valstybinė bazinė pensija, antros pakopos kolektyvinis kaupimas ir trečioji pakopa kaip privačiomis priemonėmis papildoma dalis.
- Didelės įmokos antroje pakopoje (apie 12% kartu darbuotojo ir darbdavio), kurios leidžia sukaupti reikšmingą kapitalą pensijai.
- Didelis gyventojų pasitikėjimas pensijų fondais ir aktyvus darbdavių įsitraukimas - antroje pakopoje dalyvauja iki 94% dirbančių danų.
- Danijos sistema vertinama tarptautiniu mastu: Nyderlandai ir Danija kasmet „Mercer“ indekse dažnai tituluojamos kaip turinčios geriausias pensijų sistemas.
Danijos darbo rinka pasižymi stabiliu ir neaukštu nedarbo lygiu, todėl pensijų įmokų surinkimas nėra problema.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Sistemos trūkumai ir nelygybė
Duomenys rodo, kad Danijos pensijų sistemoje egzistuoja dideli nelygybės elementai pagal išsilavinimą ir gyvenimo trukmę. Vyro, turinčio aukštąjį išsilavinimą, gyvenimo trukmė yra septyneriais metais ilgesnė nei vyro, turinčio žemą išsilavinimą. Tai reiškia, kad žemesnės kvalifikacijos žmonės vidutiniškai praleidžia mažiau laiko pensijoje, o aukštos kvalifikacijos asmenys - daug ilgiau, tad sistema natūraliai paskatina skirtumus.
Kitas trūkumas - teisinė sistemos sudėtingumas: ji dažnai atrodo sudėtinga ir sunkiai suprantama paprastiems gyventojams, o tai mažina ankstyvą susirūpinimą ir individualų pasiruošimą pensijai. Nemažai danų yra susirūpinę savo būsima pensija, tačiau tik nedaugelis jai ruoštis iš anksto.
Gyvenimo sąlygos ir kainos
Danijoje vidutinis atlyginimas yra vienas aukščiausių Europoje, tačiau kartu ir kainos yra aukštos, todėl išlaidos maistui, paslaugoms ir transportui yra didesnės nei Lietuvoje ar daugelyje vidurio ir rytų Europos šalių. Danai tai įvertina - šiuo metu vienam pensininkui tenka trys dirbantieji; prognozuojama, kad 2030 m. šis rodiklis sumažės iki dviejų dirbančiųjų vienam pensininkui.
Danija Europos kontekste: palyginimai ir pamokos
Europoje pensijų dydžiai labai skiriasi. Nors eurais pensijų dydis ES šalyse itin skiriasi, prasmingiausia pensijų dydį vertinti pagal pakeitimo normą. Pagal šį rodiklį didžiausios pensijos ES yra Olandijoje (apie 90% vidutinės algos), o Danija yra aukštame lygyje - apie 68%. Tačiau dėl aukštesnių atlyginimų Danijos pensijos eurais gaunamos reikšmingai didesnės nei šalyse su panašiu procentu.
Šalims, siekiančioms geresnių pensijų rodiklių, Danija ir Nyderlandai siūlo kelias pamokas: nuoseklus valstybės skatinimas, gyventojų finansinis švietimas ir darbdavių įtraukimas skatina kaupimą antroje ir trečioje pakopose. „Olandai ir danai tokius rodiklius pasiekia patys aktyviai rūpindamiesi savo pensija ir kaupdami papildomai iš anksto“, - teigia ekspertai.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Ką Lietuva gali pasimokyti?
- Didinti gyventojų finansinį raštingumą ir skatinti darbdavius įsitraukti į pensijų kaupimą.
- Skatinti didesnes įmokas antroje pakopoje ir užtikrinti platesnį prieinamumą kolektyviniams pensijų sprendimams.
- Supaprastinti teisines normas, kad pensijų sistemos veikimo principai būtų suprantami plačiajai visuomenei.
Asmeninis vaidmuo ir atsakomybė
Vienas didžiausių Danijos pensijų sistemos privalumų yra tai, kad daug dėmesio skiriama asmeniniam kaupimui bei tam, kad darbdaviai ir darbuotojai dalyvautų bendrame kaupime. Tačiau tuo pačiu pabrėžiama, jog asmens pensija turėtų siekti ne mažiau kaip 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų, jei norime išlaikyti panašų gyvenimo lygį senatvėje.
Be to, nors kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką bei svyruojančią investicijų vertę, papildomas kaupimas antros pakopos pensijų fonde gali reikšmingai padidinti būsimas pensijas.
Rizikos ir sprendimai
Danija reaguoja į demografinius iššūkius indeksuodama pensinį amžių pagal gyvenimo trukmę ir skatindama platesnį kaupimą darbinėse organizacijose. Damounas Ashournia pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas iki 70 metų yra vienintelis būdas išlaikyti Danijos gerovės valstybę. Tačiau sprendimai turi būti subalansuoti, atsižvelgiant į fizinio darbo sąlygas ir į skirtingų grupių gebėjimą dirbti ilgiau.
Santrauka (be pavadinimo)
Danijos pensijų sistema pasižymi solidesnėmis antros pakopos pajamomis, aukštesnėmis įmokomis ir aukštu dalyvavimo lygiu, kas leidžia danams turėti palankesnę pensinę padėtį eurais. Vis dėlto, demografiniai pokyčiai, nelygybė pagal išsilavinimą ir teisinių mechanizmų sudėtingumas kelia iššūkių. Kitoms šalims, tokioms kaip Lietuva, verta mokytis Danijos ir Nyderlandų patirties stiprinant darbdavių įsitraukimą, finansinį švietimą ir skatinant antros bei trečios pakopos kaupimą.