Kai žmogui nustatomas neįgalumas, vienas svarbiausių klausimų - ar jis gali dirbti ir suderinti darbą su socialinėmis išmokomis bei kitomis garantijomis. Šiame tekste surinktos teisės normos, valstybės pagalbos priemonės ir praktiniai aspektai, susiję su neįgaliųjų įsidarbinimu ir darbo sąlygomis Lietuvoje.
Ką reiškia darbingumo lygis ir pirmos grupės invalidumas
Darbingumo lygis nuo 0 iki 100 procentų nustatomas remiantis tuo, kiek žmogus yra pajėgus dirbti palyginus su visiškai sveiku tos pačios lyties ir amžiaus žmogumi. 30 proc. darbingumas yra laikomas vienu iš žemiausių įvertinimų - tai reiškia, kad asmuo dėl sveikatos sutrikimų neteko net 70 proc. savo darbingumo.
Tačiau svarbu suprasti, kad tai dar nereiškia visiško nedarbingumo. Darbingumo procentas nėra draudimas įsidarbinti, jis nėra darbo leidimo ar draudimo dokumentas. Tai daugiau medicininis ir socialinis vertinimas, kuris padeda valstybei suprasti, kokių išmokų ar pagalbos žmogui reikia, o pačiam asmeniui - geriau įvertinti savo galimybes darbo rinkoje.
Ar pirmos grupės invalidas gali dirbti?
Trumpas atsakymas - taip, dirbti galima. Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Žmonės, turintys žemesnį darbingumo lygį, dažnai dirba dalinę darbo dieną, nuotoliniu būdu, individualią veiklą arba pas pasirinktus darbdavius, kurie yra pasirengę sudaryti palankias sąlygas. Jei žmogaus būklė leidžia, jis gali dirbti net ir visą darbo dieną, jei tik susitvarkoma su krūviu.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Darbo pobūdis ir apribojimai
Tinkamiausi darbai labai priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir apribojimų. Jeigu žmogus turi judėjimo negalią, bet puikiai mąsto ir gali dirbti prie kompiuterio, jis gali atlikti įvairias administracines ar kūrybines užduotis. Jei yra psichikos ar neurologinių sutrikimų, svarbu, kad darbas būtų mažai stresinis, aiškus, struktūruotas, o darbdavys būtų supratingas. Regėjimo ar klausos sutrikimų turintys asmenys taip pat gali dirbti, jeigu darbo aplinka yra pritaikyta.
Tarp dažniausiai pasitaikančių darbų, kuriuos dirba žmonės su 30 proc. darbingumu, yra duomenų suvedimas, tekstų rašymas, klientų aptarnavimas telefonu, rankdarbiai, siuvimas, socialinė veikla bendruomenėse, turinio kūrimas internete, įvairios užduotys nuotoliniu būdu.
Ar galima dirbti ir gauti išmokas tuo pačiu metu?
Dažnas klausimas - ar galima gauti neįgalumo išmoką ir dirbti? Atsakymas - taip, galima. Darbo santykiai nepanaikina teisės į socialines garantijas, jei žmogus vis dar atitinka neįgalumo kriterijus. Tai reiškia, kad asmuo gali: dirbti ir toliau gauti netekto darbingumo pensiją, jei jo darbingumo lygis yra mažesnis nei 45 proc.; gauti papildomas slaugos ar priežiūros išmokas, jeigu nustatytas specialusis poreikis; pasinaudoti transporto lengvatomis, vaistų kompensacija, mokesčių atleidimu, net jei gauna darbo užmokestį.
Vis dėlto svarbu visada informuoti „Sodrą“, jeigu pasikeičia darbo pobūdis ar pajamos, kad būtų išvengta klaidų arba neteisingų skaičiavimų. Taip pat verta stebėti, ar darbas nepakeičia žmogaus sveikatos būklės - jei ji pagerėja arba pablogėja, gali reikėti naujo darbingumo lygio įvertinimo NDNT.
Teisinės garantijos ir darbo sąlygos pagal Darbo kodeksą
Taigi darbdavys, įgyvendindamas tinkamą darbo sutarties sudarymą ar vykdymą su neįgaliu darbuotoju, turi atsižvelgti į teisės normose nustatytas tokių darbuotojų lengvatas ir garantijas. Kokios garantijos įtvirtintos neįgaliam darbuotojui Darbo kodekse?
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
- Darbo sąlygos: Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str. 1 d.).
- Nediskriminavimas: Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
- Nepilnas darbo laikas: Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu (DK 40 str. 4 d.).
- Nuotolinis darbas: Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu; jei darbdavys neįrodo, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti prašymą, pateiktą dėl neįgalumo (DK 52 str. 2 d.).
- Darbo sutarties nutraukimas: Yra specialios nuostatos darbuotojo arba darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, nustatytos DK 56 str., DK 57 str. ir DK 60 str. (įskaitant išeitines išmokas).
- Darbo laiko režimas: Darbdavys turi tenkinti prašymą dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu, jei tai nepadarys jam per daug žalos (DK 113 str. 1 d.).
- Kasmetinės atostogos: Neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (penkių dienų savaitė) arba 30 darbo dienų (šešių dienų savaitė); jei darbo dienų skaičius kitas, turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str. 3 d.).
- Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis: Darbdavys privalo tenkinti prašymą suteikti atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis arba pateikiantiems sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (DK 128 str. 5 d.).
- Nemokamos atostogos: Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas ne trumpesnes nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnes nei 30 kalendorinių dienų (DK 137 str.).
Darbo vietos pritaikymas ir valstybės subsidijos darbdaviams
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui. Pavyzdžiui, kompensuojama: 75 proc., 60 proc., 50 proc. darbo užmokesčio. Darbdavys, įdarbinantis žmogų, turintį negalią, taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietai pritaikyti.
Iki šiol valstybės parama darbo vietai pritaikyti negalią turintiems žmonėms galėjo naudotis tik socialinės įmonės. Nuo 2023 metų situacija keičiasi - visos šalies įmonės turės galimybę gauti subsidijas už darbo vietų ir aplinkos pritaikymą negalią turintiems žmonėms. Darbo vietą bus galima pritaikyti ir įmonėje jau dirbantiems.
| Subsidijos panaudojimas | Ką galima kompensuoti |
|---|---|
| Darbo vietos pritaikymas | Techninės pagalbos priemonės, specialūs įrenginiai, įrankiai, montavimo darbai |
| Darbo asistento išlaidos | 62 proc. patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio (pvz., 2023 m. - 3,19 Eur) už faktinį darbo laiką |
| Maksimali subsidija vienai darbo vietai (2023) | Negali viršyti 26 000 Eur |
Subsidijos lėšos gali būti skiriamos techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti neįgaliesiems, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams) ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia neįgaliam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti).
Kur kreiptis pagalbos ieškant darbo ar įdarbinant neįgalų žmogų?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad darbdaviai, ieškantys darbuotojų laisvai darbo vietai užimti, visuomet gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Darbdavys gali apsilankyti Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, laisvas darbo vietas registruoti Užimtumo tarnybos svetainėje naudodamasis el. paslaugomis ar susisiekti bendruoju konsultacijų numeriu 1883 ar el. paštu.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų bankroto rizika
Žmonėms su daliniu darbingumu galima pasinaudoti Užimtumo tarnybos paslaugomis: specialios programos, subsidijuojamos darbo vietos neįgaliesiems, konsultacijos, profesiniai mokymai, persikvalifikavimas. Kai kurie darbdaviai taip pat gauna finansines paskatas įdarbinti asmenis su negalia.
Tai padarius (beveik) GARANTUOJA, kad būsite įdarbinti darbo pokalbyje!
Praktiniai patarimai neįgaliesiems, norintiems dirbti
- Informuokite „Sodrą“ apie darbo pradžią ar pajamų pokyčius, jei gaunate neįgalumo išmokas.
- Kreipkitės į Užimtumo tarnybą dėl pasiruošimo darbui, persikvalifikavimo ar subsidijų galimybių.
- Pateikite sveikatos priežiūros įstaigos išvadą darbdaviui, jei norite dirbti ne pilną darbo laiką arba prašote nuotolinio darbo ar kitų pritaikymų.
- Jeigu reikalinga, prašykite darbo asistento ar darbo vietos pritaikymo ir informuokite darbdavį apie būtinas sąlygas.
- Stebėkite savo sveikatos būklę ir, esant pokyčiams, kreipkitės į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą naujam įvertinimui.
Skaitytojams: visuomenės nuostatos ir darbo rinka
Negalios organizacijų atstovė džiaugiasi, kad visuomenės nuostatos apie žmones, turinčius negalią, darbo rinkoje keičiasi: „Girdime labai daug pozityvių įsidarbinimo istorijų: vieni įsilieja be papildomos pagalbos, kitiems reikia tam tikrų pritaikymų ar laikinos asistento paslaugos, kol galiausiai darbuotojas geba pareigas atlikti savarankiškai ir kokybiškai. Absoliuti dauguma (95 proc.) respondentų patvirtino, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama. 72 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje. Absoliuti dauguma (90 proc.) tyrimo dalyvių pritaria teiginiui, kad negalią turintys žmonės yra lojalūs darbuotojai.“
Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis. Tai reiškia, kad yra didelė potenciali darbo jėga, kuri gali prisidėti prie įmonių augimo, jeigu bus užtikrintos tinkamos sąlygos ir parama.
Apibendrinant: pirmos grupės invalidas ar asmuo su nustatytu daliniu darbingumu gali dirbti ir gauti pajamas. Svarbu žinoti savo teises, informuoti atitinkamas institucijas apie darbo pradžią, pasinaudoti Užimtumo tarnybos ir kitomis paslaugomis bei, esant poreikiui, reikalauti darbo sąlygų pritaikymo pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadas.