Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta esminiai pokyčiai pensijų srityje, kurių tikslas - gerinti vyresnio amžiaus žmonių finansinę gerovę ir mažinti pensininkų skurdą. Seimui paskirtasis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pristatė dvidešimt pirmosios Vyriausybės programą, kurioje iškelti svarbiausi veiklos prioritetai, tarp jų - pensijų didinimas ir socialinės apsaugos stiprinimas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius šių pokyčių aspektus: pensijų didėjimą, minimalias vartojimo išlaidas, pensijų skaičiavimo principus bei socialinės įtampos mažinimo priemones.
Minimalūs vartojimo poreikiai ir pensijų bazės didinimas
Vienas iš naujosios Vyriausybės tikslų - senatvės pensijos bazinę dalį artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD). MVPD yra rodiklis, kuris nurodo asmens mėnesio išlaidų sumą, reikalingą minimaliems maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti. Šiemet MVPD Lietuvoje siekia 466 eurus, o 2027 metais prognozuojamas jo padidėjimas iki 488 eurų.
Šiuo metu bazinė pensija sudaro 327,91 eurą, o tai gerokai mažiau už MVPD. Jei bazinės pensijos dydis būtų pakeltas iki MVPD dydžio, vidutinis pensijų augimas galėtų siekti net apie 160 eurų.
Kaip skaičiuojamos senatvės pensijos dalys?
Bendroji pensijos dalis
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji dalis priklauso nuo bazinės pensijos dydžio ir sukaupto stažo. Jos dydis didėja, kai didėja bazinė pensija. Bendroji dalis apskaičiuojama pagal formulę: asmens turimas stažas dalijamas iš tuo metu galiojančio būtinojo stažo, o rezultatas dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, žmogus, sukaupęs 42 metų stažą ir išeinantis į pensiją 2026 metais, kai būtinasis stažas yra 34,5 metų, turės bendrąją pensijos dalį apie 399,2 euro (42 / 34,5 × 327,91).
Taip pat skaitykite: kaip keisis pensijos: svarbiausi pokyčiai
Individualioji pensijos dalis
Individualioji dalis priklauso nuo sukauptų pensijų apskaitos taškų ir taško vertės. Taško vertė šiuo metu siekia 8,11 euro. Pavyzdžiui, asmuo, sukaupęs 20 pensijų taškų, gaus individualią pensijos dalį: 20 × 8,11 = 162,2 euro.
Taigi, bendrosios ir individualios dalies suma sudaro visą senatvės pensiją. Minėtą pavyzdį papildžius individualią dalį, bendra pensija būtų apie 561,4 euro.
Skurdo lygio augimas ir pažeidžiamiausios grupės
„Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo“ duomenimis, 2025 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje sudarė 22,6 proc. Laikui bėgant šis rodiklis kyla, ypač pažeidžiamiausių grupių - pensininkų, vienišų tėvų ir priešpensinio amžiaus žmonių tarpe. Pastarųjų skurdo rizikos lygis per metus išaugo nuo 20,7 iki 25,3 proc.
Toks augantis skurdo lygis reikalauja sisteminių ir kompleksiškų sprendimų, į kuriuos bus orientuota ateinanti Vyriausybė.
Vyriausybės planai pensijų didinimui ir socialinei apsaugai
Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius pabrėžė, kad ateinančiojoje Vyriausybės programoje skiriamas ypatingas dėmesys vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Numatoma ne tik spartinti pensijų didinimą, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Planuojama papildoma pensijų indeksacija, didinti pensijas labiau susiejant jas su darbo užmokesčio didėjimu. Mažiausias pensijas ketinama artinti prie MVPD ribos. Be to, žadama stiprinti socialinių paslaugų prieinamumą, mažinti biurokratiją ir kurti paprastesnę socialinio palaikymo sistemą, taip pat plėtoti ilgalaikės priežiūros ir socialinio pavežėjimo paslaugas.
Prognozuojamas kitų metų pensijų indeksavimas
„Sodra“ skelbia, kad pagal Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų 2027 metais pensijos didėtų apie 8,51 proc. Tai reiškia, kad vidutinė pensija, šiuo metu siekianti apie 805 eurus, galėtų padidėti maždaug 68,5 euro.
Reikia pažymėti, kad pensijų indeksavimas priklauso nuo įgyto stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Pastarasis indeksavimas gali būti koreguojamas rugsėjo mėnesį pagal naujus duomenis.
Papildomas indeksavimas liepos mėnesį
Seimas svarsto Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kurios leistų papildomai indeksuoti pensijas nuo 2026 m. liepos 1 d. Papildomas indeksavimas, svyruojantis nuo 3 iki 5 proc., bus taikomas atsižvelgiant į sukauptą stažą bei išmokos rūšį. Daugiausia naudos turėtų pensininkai su ilgu darbo stažu.
Toks sprendimas skirtas amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir užtikrinti spartesnį pensijų augimą nelaukiant metų pradžios.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Seimo iniciatyvos ir siūlymai pensijų skyrimo tvarkai keisti
Seimas svarsto pataisas, kurios leistų žmonėms, kurie pavėluotai kreipiasi dėl pensijos, nebeprarasti pinigų už praleistą laiką. Iki šiol, jei asmuo kreipdavosi daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties, mokėjimai už praleistus mėnesius būdavo prarandami.
Taip pat siūloma atsisakyti pensijos atidėjimo maksimalaus 5 metų termino ir nustatyti, kad pavėlavimas kreiptis būtų traktuojamas kaip atidėjimo prašymas, leidžiantis didinti pensiją pagal realią atidėjimo trukmę.
Ribų palikimas ir ekonominiai iššūkiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija yra palikti galiojančią 40 proc. ribą maksimaliam pensijos padidinimui dėl jos atidėjimo. Ministerija pažymi, kad šis ribojimas svarbus siekiant išvengti administracinės naštos „Sodrai“ ir apsaugoti finansinį stabilumą.
Tarptautiniu mastu Lietuva taiko vieną didžiausių pensijų didinimo procentų už kiekvienus metus atidėjimo - 8 proc., kai kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Austrija ar Kroatija, taiko 5-6 proc. ribas.
| Šalis | Padidinimo procentas už metus | Maksimalus padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8 % | 40 % |
| Austrija | 5,1 % | 15,3 % |
| Kroatija | 5,4 % | 27 % |
| Kipras | 6 % | - |
| Vokietija | 6 % | - |
| Slovakija | 6 % | - |
| Čekija | 6 % | - |
Socialinės išmokos ir kitos paramos priemonės
Nuo 2026 metų didėja ne tik pensijos, bet ir socialinės išmokos bei parama šeimoms. Vaiko pinigai padidės iki 129,50 euro per mėnesį, augs vienkartinės išmokos vaikų gimimo atvejais. Taip pat didės išmokos besimokančių ar studijuojančių vaikų priežiūrai, globos išmokos bei materialinė parama šeimoms.
Padidinta parama skiriama ir žmonėms su negalia, jų slaugai ir pagalbai namuose, taip pat grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Tokie sprendimai siekia stiprinti socialinę apsaugą ir mažinti socialines nelygybes visuomenėje.
Techniniai pokyčiai pensijų mokėjime
Nuo 2026 metų „Sodra“ perima šalpos pensijų mokėjimą iš savivaldybių, supaprastindama procesus. Taip pat planuojamas „Sodros“ informacinių sistemų atnaujinimas, kad būtų užtikrintas operatyvus papildomo pensijų indeksavimo taikymas.
Gavėjams nereikės kreiptis, nes pensijų perskaičiavimas vyks automatiškai.
35-erių į pensiją #23: Egidija Bružienė – apie išskirtinį NT ir būsto pasirinkimą
Tokia automatizuota sistema leis operatyviau reaguoti į ekonominius pokyčius ir geriau užtikrinti pensijų gavėjų finansinį saugumą.