Senatvės pensija turėtų būti laikas po ilgų darbo metų: poilsio, laiko sau ir šeimai. Tačiau visame pasaulyje šio laikotarpio ribas vis labiau lemia ne vien troškimas ilsėtis, o teisiniai pensinio amžiaus ribojimai ir jų pokyčiai. Kada išeiti į pensiją? Kuriose šalyse žmonės dirba ilgiau, o kuriose trumpiau? Ir kaip šiuose pokyčiuose atrodo Lietuva, kuri yra viena sparčiausiai senstančių Europos valstybių?
Europos tendencijos: pensinis amžius auga
Pasaulinės ir Europos institucijos pastebi aiškią tendenciją - pensinis amžius daugelyje šalių ilginamas arba susiejamas su tikėtina gyvenimo trukme. EBPO prognozuoja, kad iki 2060 m. vidutinis pensinis amžius ES priartės prie 67 metų, o keliose šalyse pasieks 70 metų ar daugiau. Prognozuojama, kad ES vidurkis sieks 66,7 metų vyrams ir 66,4 metų moterims.
Šiaurės šalyse pensinis amžius šiuo metu yra aukščiausias: Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje vyrai ir moterys išeina į pensiją, kai jiems sukanka 67 metai. Tuo metu aukštas pensinis amžius fiksuojamas ir Nyderlanduose (66,6 m.), Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje (abi 66 m.), Vokietijoje (65,8 m.) bei Portugalijoje (65,6 m.).
EBPO nurodo, kad remiantis nustatytais ryšiais tarp pensinio amžiaus ir tikėtinos gyvenimo trukmės, pensinis amžius ateityje didės 24-ose iš 32 analizuotų Europos šalių. Prognozuojama, kad 2022 m. į darbo rinką įžengusių asmenų būsimas įprastas pensinis amžius svyruos iki 2060 m. nuo 62 iki 74 metų vyrams ir nuo 60 iki 74 metų moterims.
Kur pensinis amžius didės labiausiai?
Lyginant 2022 m. pensininkus su 2022 m. į darbo rinką atėjusiais asmenimis, Turkijoje pensinis amžius ateityje ilgės labiausiai - 13 metų vyrams ir 14 metų moterims. Danijoje abiejų lyčių senatvės amžius padidės 7 metais. Tikimasi, kad Estija, Slovakija, Italija, Švedija ir Kipras iki 2060 m. taip pat padidins pensinį amžių 5 ar daugiau metų.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Aukščiausias iki 2060 m. pasiektas pensinis amžius numatomas Danijoje - kur tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeis sulaukę 74 metų. Tuo metu Italijoje ir Estijoje šis rodiklis bus 71, o Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre - 70 metų. Suomijoje ir Slovakijoje prognozuojamas 69 metų pensinis amžius, Portugalijoje - 68 metai.
Kaip skiriasi pensinis amžius vyrams ir moterims?
EBPO duomenimis, 23 tirtose valstybėse vyrai ir moterys išeina į pensiją vienodu amžiumi, o likusiose devyniose - vyrų pensinis amžius yra ilgesnis. Didžiausi skirtumai yra fiksuojami Austrijoje ir Lenkijoje, kur vyrai į pensiją išeina penkeriais metais vėliau nei moterys. Vidutinis ES lyčių pensinio amžiaus skirtumas yra 0,9 metų. Prognozuojama, kad iki 2060 m. lyčių pensinio amžiaus skirtumai beveik išnyks, išliks tik keliose šalyse.
Pavyzdžiai ir nacionalinės reformos
Danija: Danija susiejo pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme ir įvedė palaipsninį kėlimą: 2030 m. - iki 68 m., 2035 m. - iki 69 m., o 2040 m. - iki 70 m. Pasak iniciatorių, tai būtina reaguojant į demografinę kaitą ir ilgėjančią gyvenimo trukmę.
Jungtinė Karalystė: čia pensinis amžius pakeltas iki 66 m., nuo 2028 m. jis didės iki 67 m., o iki 2046 m. planuojama siekti 68 m.
Vokietija: pensinis amžius turi būti didinamas palaipsniui ir iki 2029 m. sieks 67 metus. Nyderlanduose valstybinė pensija didinama palaipsniui, o šiuo metu pensinis amžius siekia apie 68 metus.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos pensijų reformos perspektyvos
Islandija: didžiausią pensinį amžių Europoje turi Islandija - 67 m., tačiau čia daromi išimtys, pavyzdžiui, jūreiviams.
Norvegija: po reformos į pensiją galima išeiti nuo 62 iki 75 metų - lankstumo sistema, kuri paskatina dirbti ilgiau ir suteikia papildomas išmokas vėliau baigusiems darbo karjerą.
Lietuva: spartus pensinio amžiaus kėlimas ir socialiniai iššūkiai
Lietuvoje pensinis amžius nuo 2012 m. kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Šiuo metu Lietuva atitinka pasaulines tendencijas: senatvės pensijos amžius moterims yra 63 m. 4 mėn., o vyrams - 64 m. 2 mėn., tačiau jau 2027 metais tiek vyrams, tiek moterims šis slenkstis sieks 65 metus.
Oficialios prognozės rodo, kad kitose Baltijos šalyse pensinis amžius padidės dar greičiau: Latvijoje ir Estijoje pensinio amžiaus kartelė bus keliama iki 65-erių (atitinkamai iki 2025 ir 2026 m.).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimai rodo: Lietuvoje žmonės dirba vidutiniškai 42,3 metų, o nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena vidutiniškai apie 17,9 metų. Tuo tarpu europiečiai dirba vidutiniškai 41,3 metų, o pensijoje praleidžia kiek daugiau nei 21 metus. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį į sveiko gyvenimo trukmės skirtumus: moterų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje - 62,3 metų, vyrų - 58,2 metų. Esant tokiam kontekstui, kalbėti apie pensinio amžiaus vėlinimą yra sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Anglijos pensiją
Pensijų dydis ir gyvenimo kokybė pensijoje
ES pensijos paprastai sudaro apie 60 proc. vėlyvosios karjeros pabaigoje gautų pajamų, tačiau daugelyje šalių šis rodiklis nesiekia 50 proc. Dėl to pensininkams vis sunkiau išlaikyti deramą gyvenimo lygį. Lietuvoje vidutinė senatvės pensija 2024 m. siekė apie 605-667 EUR (skirtingi rodikliai), o vidutinis darbo užmokestis - apie 1424 EUR, todėl vidutinė pensija sudaro maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo.
„Luminor“ ekspertės skaičiavimu, norint išėjus į pensiją jaustis patogiai, individuali pensija turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų. Valstybės senatvės pensija užtikrina apie 30-40 proc. dabartinio atlygio, antros pakopos kaupimas padidina šią dalį iki 40-50 proc., o likusią dalį reikėtų užtikrinti trečios pakopos taupymu.
Pensinio amžiaus lankstumas ir susiejimas su gyvenimo trukme
Danijoje ir Suomijoje taikomi lankstūs mechanizmai: pensinis amžius susietas su vidutine gyvenimo trukme arba palaipsniui kils atsižvelgiant į gyventojų sveikatą ir tikėtiną gyvenimo trukmę. Toks modelis užtikrina ilgalaikį sistemos tvarumą ir mažina staigius socialinės apsaugos pokyčius.
Norvegijos lanksti sistema (pensija nuo 62 iki 75 metų) sulaukia pagyrimų, nes ji labiau naudinga tiems, kurie baigia darbo rinkos karjerą vėliau - tokiems asmenims skiriamos papildomos naudos. Tokiu būdu mažinamos neigiamos demografinės pasekmės mažėjant gimstamumui ir ilgėjant gyvenimo trukmei.
Pensinis amžius už Europos ribų
Už Europos ribų pensinis amžius dažnai yra žemesnis. Mažiausias pasaulyje pensinis amžius yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose - 49 m. (taikoma tik piliečiams; emigrantams - 60 m.). Daugelyje Azijos ir Afrikos šalių pensinis amžius siekia apie 60 m. (pvz., Egiptas, Kamerūnas, Indija, Šri Lanka). Irane ir Vietname moterų pensinis amžius kartais yra net 55 m.
Kitose aukšto ekonominio lygio valstybėse pensinis amžius yra aukštesnis: Australijoje - 66 m. (2023 m. liepą kils iki 67 m.). JAV sistemoje galima gauti tam tikras išmokas nuo 62 m., tačiau į pilną socialinio draudimo pensiją pretenduoja asmenys, sulaukę daugiau nei 66 m.
Ypač išsiskiria Pietų Korėja ir Libija: Pietų Korėjoje oficialus pensinis amžius yra apie 60 m., tačiau gyventojai vidutiniškai darbo rinką palieka net 72 m., dalinai dėl didelio senyvo amžiaus žmonių skurdo lygio. Libijoje pensinis amžius yra labai aukštas - 70 m., nors gyvenimo trukmė taip pat didelė.
Kultūriniai, demografiniai ir ekonominiai veiksniai, lemiantys pensinio amžiaus ribas
Pensinį amžių lemia keli esminiai veiksniai:
- Vidutinė gyvenimo trukmė: šalyse, kur gyvenama ilgiau, įprasta ir dirbti ilgiau, kad išlaikytų ekonomikos balansą.
- Sveikatos apsauga: geresnė sveikatos apsauga ilgina gyvenimo trukmę ir leidžia ilgiau išlaikyti darbingumą.
- Socialinės išlaidos: didelės pensijų išmokos didina spaudimą biudžetui ir skatina ilginti pensinį amžių.
- Kultūra ir vertybės: visuomenės nuostatos apie idealų pasitraukimo iš darbo amžių, saugumo ar asmeninių pasiekimų svarba taip pat formuoja lūkesčius.
Empiriniai tyrimai rodo, kad Šiaurės šalyse gyventojai vėliau įsivaizduoja idealų pensinį amžių nei Pietų ar Balkanų regionų gyventojai. Vertybių (saugumo, asmeninių pasiekimų) skirtumai taip pat susiję su kultūriniais skirtumais ir istorine patirtimi.
Praktinė pusė: teisės į pensiją ir tarpvalstybiniai aspektai
Jei asmuo dirbo keliose ES/EEE šalyse, pensijos apskaičiuojamos pagal socialinio draudimo istoriją ir mokamos atitinkamų šalių institucijų. Pavyzdžiui, jei asmuo dirbo Vokietijoje ir Lietuvoje, jis gali turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų. Kiekvienos šalies taisyklės lemia, ar už trumpus darbo laikotarpius suteikiama teisė į pensiją.
Taip pat yra skirtumų invalidumo, našlių ir našlaičių pensijų srityse: pagal taisykles apskaičiuojamos ir šios išmokos, o reikalingi tyrimai gali duoti skirtingas išvadas skirtingose šalyse.
Visuomenės lūkesčiai vs. oficialus pensinis amžius
EST tyrimai atskleidžia, kad vidutinis idealus pensinis amžius Europoje yra apie 61,3 m., tačiau oficialios pensinio amžiaus ribos dažnai yra aukštesnės. Atotrūkis tarp idealiojo ir oficialiojo pensinio amžiaus šalyse varijuoja: nuo mažo skirtumo Šiaurės šalyse iki kelių metų Pietų ir Rytų Europoje. Lietuvos gyventojai vidutiniškai norėtų išeiti apie 3 metais anksčiau nei oficialus pensinis amžius.
Ar dabartiniai jaunuoliai išeis į pensiją vėliau nei jų tėvai?
Remiantis prognozėmis, daugelyje Europos šalių jaunimui teks išeiti į pensiją vėliau nei jų tėvams. Daugelis valstybių jau įgyvendina arba planuoja reformas, kurios palaipsniui kels pensinį amžių arba susies jį su gyvenimo trukme, taip mažinant sistemos neapibrėžtumą ir fiskalinę naštą ateityje.
Rekomendacijos ir ką daryti individualiai
Nors valstybės politika lemia oficialų pensinį amžių, kiekvienas turėtų rūpintis savo finansiniu saugumu:
- Kaupti antros pakopos pensijų fonduose;
- Apsvarstyti papildomą taupymą trečiojoje pakopoje;
- Vertinti investavimo riziką ir galimus pokyčius;
- Planuoti karjerą ir sveikatą taip, kad būtų galima išlikti darbingam ilgiau, jei to prireiks.
Lentelė: pensinio amžiaus tendencijos pasirinktyse Europos šalyse
| Šalis | Vyrų pensinis amžius | Moterų pensinis amžius | Metai / pastabos |
|---|---|---|---|
| Austrija | 65 | 60 | 2018; iki 2033 m. |
| Bulgarija | 64 m. 7 mėn. | 62 m. 2 mėn. | 2024; iki 2037 m. |
| Kroatija | 65 | 63 m. 6 mėn. | 2024; iki 2038 m. - 67 m. |
| Danija | 67 | 67 | 2022; palaipsniui didinama |
| Estija | 63 m. 9 mėn. | 63 m. 9 mėn. | 2019; iki 2026 m. - iki 65 m. |
| Vokietija | 65 m. 7 mėn. | 65 m. 7 mėn. | 2015; iki 2029 m. - 67 m. |
| Italija | 67 | 67 | 2019; 20 metų įmokų reikalavimas |
| Nyderlandai | 66 m. 4 mėn. | 66 m. 4 mėn. | 2019; valstybinė pensija didinama palaipsniui |
| Rumunija | 65 | 61 | 2019; moterų amžius didinamas palaipsniui |
| Švedija | 65 | 65 | 2020; iki 2023 m. - 66 m. |
| Jungtinė Karalystė | 66 | 66 | 2021; iki 2028 m. - 67 m., iki 2046 m. - 68 m. |
Kas toliau?
Pensinio amžiaus tendencijos rodo, kad daugelis šalių siekia užtikrinti pensijų sistemų tvarumą reaguodamos į demografinius pokyčius: ilgėjantį gyvenimą ir mažėjantį darbingo amžiaus gyventojų skaičių. Reforma gali būti skausminga visuomenėje ir politiškai nepopuliari, tačiau daugelis valstybių renkasi kėlimą arba susiejimą su gyvenimo trukme kaip būdą subalansuoti išlaidas.
Visgi svarbu atkreipti dėmesį, kad pensinio amžiaus pokyčiai turi būti derinami su sveikatos politika, darbo rinkos sąlygomis ir socialine parama - tik taip galima užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gyventų oriai ir sveikai, o sistema būtų socialiai teisinga.
tags: #pensijinis #amzius #pasaulyje