Per beveik šimtmetį šalyje veikė skirtingos pensijų sistemos modeliai - nuo išmokų tik tam tikrų profesijų atstovams iki galimybės patiems kontroliuoti savo ateities finansus. Lietuvos pensijų sistema per pastaruosius du dešimtmečius patyrė nemažai reikšmingų pokyčių, siekiant užtikrinti gyventojų orų senatvę.
Pensijų sistemos raidai reikšmingi istoriniai momentai
Pirmųjų pensijų ištakos Lietuvoje žymi 1926 metus, kai šalies prezidentas Aleksandras Stulginskis, siekdamas sumažinti socialinę nelygybę, užtikrinti darbuotojų apsaugą bei remdamasis kitų šalių patirtimi, paskelbė socialinio draudimo valdybos įstatymą. Tiesa, tai nebuvo visuotinės pensijų sistemos pradžia - pagal įstatymą, finansiniu stabilumu galėjo džiaugtis tik Nepriklausomybės kovų dalyviai, taip pat karininkai, valstybės tarnautojai ir pasižymėję visuomenės veikėjai. Be to, šie žmonės turėjo būti ištarnavę bent 25 metus. Jų gaunamos išmokos dydis sudarė 60 proc. buvusios algos.
Pirmoji pensijų sistema Visuotinė pensijų sistema Lietuvoje įgyvendinta Sovietų Sąjungos okupacijos metu. Šalyje buvo pritaikytas visoje Sąjungoje taikytas socialinio draudimo modelis - į sistemą įtraukti įvairių profesijų atstovai, o XX a. septintajame dešimtmetyje senatvės pensijos išmokas jau gaudavo visi darbuotojai. Pensijos buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto ir kolektyvinių ūkių lėšų.
Norint gauti senatvės pensiją, reikėjo atitikti tam tikrus reikalavimus: išmokos buvo skirtos tik tiems darbuotojams, kurie pasiekė nustatytą darbo stažą - 25 metus vyrams ir 20 metų moterims - ir amžių - vyrai turėjo būti ne jaunesni nei 55 metai, moterys ne jaunesnės nei 50 metų. Tiesa, toks nustatytas amžius pastatė pamatą ir tolimesnei Lietuvos socialinio draudimo sistemai ir kurį laiką išliko net atkūrus mūsų šalies Nepriklausomybę.
Pensijų sistema „socialistinėje“ Lietuvoje buvo gana sudėtinga. Pensijos buvo skiriamos įvairiais atvejais, joms mokėti reikalingos lėšos buvo pervedamos iš Maskvos. Tačiau pertvarkos laikotarpiu tapo aišku, kad Sąjunga nėra pajėgi pakelti socialinio aprūpinimo naštos - 1990 metams Lietuvai planuotas kelių šimtų milijonų rublių deficitas socialinėms reikmėms.
Taip pat skaitykite: Ingridos Šimonytės pozicija dėl pensijų
Reforma, pakeitusi beveik keturis dešimtmečius veikusią pensijų sistemą
Atkūrus Nepriklausomybę pasikeitė Lietuvos ekonominės, politinės bei demografinės situacijos sąlygos - sparčiai senėjanti visuomenė ir mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius - kėlė sunkumų išlaikyti senąją pensijų sistemą, todėl ją buvo būtina keisti. 1994-1995 m. itin svarbūs Lietuvos pensijų sistemos istorijoje - įvykusi pensijų reforma ir įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas Lietuvoje pakeitė sovietinę pensijų sistemą, iki tol veikusią beveik 40 metų.
Nors naujoji sistema buvo orientuota į ateitį ir turėjo būti taikoma tiems, kurie pensinio amžiaus sulauks po 1995 m. sausio 1 d., tačiau Seimo sprendimu buvo perskaičiuotos ir visų senatvės pensiją gaunančių gyventojų pensijos. Kai įsigaliojo naujas įstatymas, pensijos buvo padidintos kartu su bazine pensija ir draudžiamosiomis pajamomis. Dėl šių pokyčių 1995-aisiais pastarosios padidėjo 4 kartus, o bazinė pensija - triskart. 1994-ųjų reforma valstybei kainavo papildomai 283 mln. litų.
1994 m. įvykusi pensijų reforma iš esmės pakeitė iki tol šalyje veikusią pasenusią pensijų sistemą. Nuo to laiko Lietuvoje pensijos sistemos pagrindu tapo socialinio draudimo pensijos, o išmokos buvo mokamos iš socialinio draudimo lėšų. Dalis visuomenės tokią reformą priėmė kaip būdą modernizuoti seną pensijų sistemą, tačiau kita dalis vertino skeptiškai - nebuvo aišku, ar nauja sistema padės užtikrinti stabilias pajamas senatvėje.
Galimybė savarankiškai valdyti kaupimą: antroji ir trečioji pakopos
Po beveik dešimtmečio - 2003 m., sekant sėkmingais Vakarų šalių pensijų sistemų pavyzdžiais, buvo žengtas dar vienas svarbus žingsnis ir pradėta nauja reforma. Dėl jos gyventojai įgavo galimybę savarankiškai nukreipti dalį savo socialinio draudimo įmokų „Sodrai“ į pensijų kaupimą antros pakopos pensijų fonduose. Pirmaisiais reformos metais kaupiamosios įmokos sudarė 2,5 proc. Kasmet šis tarifas buvo padidinamas vienu procentiniu punktu ir 2007 metais jis pasiekė 5,5 proc.
Ši reforma paskatino privačių pensijų fondų atsiradimą ir suteikė galimybę patiems gyventojams prisidėti prie stabilių pajamų senatvėje užtikrinimo - apdraustieji, pasirinkę dalyvauti pensijų kaupime, galėjo dalį savo mokamų privalomojo pensijų draudimo įmokų perkelti į antrosios pakopos pensijų fondus. Gyventojai taip pat galėjo papildomai kaupti ir trečiosios pakopos pensijų fonduose. Į šią pertvarką visuomenė reagavo gana palankiai - per pirmus tris reformos mėnesius pensijų kaupimo sutartis pasirašė daugiau nei trečdalis socialiniu draudimu apdraustų Lietuvos gyventojų.
Taip pat skaitykite: Pensinis amžius Lietuvoje
Antros Pakopos Pensijų Kaupimo Sistema 2004 m. sukūrus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, per metus prie jos prisijungė 444 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų pabaigoje jų skaičius buvo išaugęs trigubai ir siekė 1,32 mln. gyventojų. Nors per šiuos metus ne kartą gąsdinta įvairiais pakeitimais, ir toliau gyventojai jungiasi prie papildomo kaupimo senatvei.
2004 m. buvo nustatytas 2,5 proc. kaupiančiojo draudžiamųjų pajamų dydis, kuris metams bėgant vis kito. 2013 m., antros pakopos sistema buvo iš esmės pertvarkyta, o įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą buvo pradėtos mokėti iš trijų šaltinių: „Sodros“, papildomos gyventojo įmokos ir paskata iš valstybės. Gyventojai turėjo galimybę ir neprisidėti papildomai prie kaupimo iš savo atlyginimo (2+0+0 kaupimo modelis), tačiau tokiu atveju jie negavo ir valstybės paskatos. Kita vertus, dėl šios tvarkos ir dėl to, kad lėšos į papildomą kaupimą buvo nukreipiamos iš „Sodros“, mažėjo gyventojų „Sodros“ pensija.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojusia reforma atliktas svarbus pakeitimas - dėl kaupimo antroje pakopoje nebemažės „Sodros“ pensija. Taip pirma ir antra pakopos nebepriešinamos, o pensijų sistema tapo vientisesnė. Be to, nuo šiol senatvei reikšmingesnes sumas turėtų kaupti didesnė visuomenės dalis, nes jaunesni nei 40 metų gyventojai nuo šių metų automatiškai įtraukiami į asmeninį pensijų kaupimą.
Taigi, visos šalies mastu turėtų būti sukauptas didesnis pensijų rezervas, kuris padės atlaikyti demografinio šoko pasekmes. Dabartinis „3+1,5“ kaupimo modelis turėtų užtikrinti, kad dabartinis pajamų pakeitimo normos lygmuo ateityje bent jau nesumažės.
Gyvenimo ciklo fondai, administravimo centralizavimas ir anuitetai
Antros pakopos pensijų kaupime nuo šių metų įvesti ir gyvenimo ciklo pensijų fondai. Šis pakeitimas leidžia automatiškai pritaikyti kaupiamo pensijų turto investavimo riziką prie kaupiančiojo amžiaus. Lietuvos banko vertinimu, iš viso apie 70 proc. asmenų antros pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde, taip nepasinaudodami finansų rinkų teikiamomis didesnės grąžos galimybėmis arba prisiimdami per didelę riziką.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija pensininkams
Teigiamai vertintina ir tai, kad siekiant didesnės naudos gyventojams, nuo 2020 m. bus centralizuota pensijų anuitetų administravimo veikla. Pensijų išmokų sistema yra labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, o dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje anuitetai yra santykinai brangūs. Taigi, anuitetų mokėjimo ir administravimo paslaugą teikiant „Sodrai“, pensijų išmokos turėtų atpigti dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo ir pelno maržos nebuvimo. Be to, sukurta nauja pensijų anuiteto rūšis - atidėtasis pensijų anuitetas - kurį kaupiantysis galės įsigyti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų anuiteto išmokos bus pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki pat mirties, o iki 85 metų amžiaus būtų mokamos periodinės išmokos, kurios yra paveldimos.
III pakopa: savanoriškas kaupimas ir mokesčių lengvatos
Kiekvienas asmuo pats gali atlikti įmokas į III pakopos fondus, kiek nori ir kada nori. Sistema šiuo metu tokia, jog 20% nuo sumokėtų įmokų sumos į III pakopos fondą galima susigrąžinti sekančiais metais užpildžius GPM deklaraciją. Tačiau galima susigrąžinti ne daugiau kaip 300 eurų, todėl lengvatos lubos yra 1 500 eurų per metus dydžio įmoka į III pakopos fondą.
Long story short, alga “ant popieriaus” apmokestinama 39,5% tarifu (20% GPM, 6,98% sveikatos draudimas, 12,52% pensijų ir soc. Sudarius sutartį su III pakopos pensijų fondu, įmonė gali skatinti darbuotojus kaupti senatvei papildomai, bei darbuotojo naudai mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondus. Tokiu atveju, įmoką darbuotojo naudai atlikęs darbdavys, išvengia darbo užmokesčio mokesčių, bei nuo sumokėtos sumos moka apskritą nulį mokesčių.
Laikantis šių sąlygų pasiimant lėšas iš III pakopos fondų nereikės mokėti jokių mokesčių! Tačiau III pakopa irgi turi politinę riziką, t.y. ši lengvata irgi bet kada gali būti panaikinta. Aišku, net ir priėmus sprendimą lengvatą naikinti, sprendimo įsigaliojimo terminas gali būti kokie 10 metų.
Kaip sekėsi pensijų fondams uždirbti?
Kol Lietuvos banko atstovai teigia, kad atnaujinta antros pakopos pensijų sistema leis gyventojams ilguoju laikotarpiu užsitikrinti oresnę senatvę, verta pažiūrėti ir į tai, kaip sekėsi pensijų fondams per visus šiuos metus uždirbti gyventojų investuotus pinigus. Pensijų fondų rezultatams įtaką darbo daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, kiti reikšmingi įvykiai, kurie daro poveikį finansinėms priemonėms, į kurias investuojamos fondų lėšos.
Būtent pagal pensijų fondų rezultatuose matyti reikšmingiausi įvykiai per pusantro dešimtmečio: pasaulinė finansų krizė, Europos skolų krizė, pernai metų pabaigos svyravimai rinkose. Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, neigiama metinė grąža pensijų fonduose buvo tik 2008 (-19,7), 2011 (-2,9) ir 2018 m. (-3,9). O štai pavyzdžiui, 2004 m. pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą ar 2012 m. - 11,2 proc.
| Metai | Metinė Grąža (%) |
|---|---|
| 2004 | 11.6 |
| 2008 | -19.7 |
| 2011 | -2.9 |
| 2012 | 11.2 |
| 2018 | -3.9 |
Kodėl kaupimo tvarką teko keisti?
A. Prapiesčio nuomone, prieš daugiau nei 14 metų gyvavimą pradėjusi antroji pensijų pakopos sistema buvo keičiama dėl besikeičiančios ekonominės ir demografinės situacijos Lietuvoje. Nuo 2004 m. toliau mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, senėjanti visuomenė ir kiti panašūs procesai didina spaudimą socialinio draudimo pensijų sistemai Lietuvoje. Atitinkamai vienam 15-64 m. amžiaus gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 m. asmenų skaičius iki 2040 m., palyginti su dabartine situacija, padvigubėtų.
Toks spartus ir didelis dirbančiųjų ir pensininkų santykio kritimas, reikšmingai nedidinant senatvės pensijų finansavimui skiriamų valstybės išlaidų dalies, lemtų mažėsiančią pakeitimo normą. Taip atsitiktų dėl mažėsiančių einamojo finansavimo modeliu pagrįstos pensijų sistemos įmokų, kurių nepakaks didėsiančių išmokų poreikiui patenkinti. Savo ruožtu tai rodo senatvės pensijų sistemos tvarumo problemą ir poreikį ją reformuoti.
Nesiimant atitinkamų priemonių, Lietuvos banko vertinimu, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis po kelių dešimtmečių galimai sumažėtų nuo dabartinių 47 iki 30 proc. ar mažiau, o tai reiškia santykinai dar mažesnes būsimų ateities pensininkų pajamas senatvėje, nei yra šiuo metu. Būtent dėl šių priežasčių kaupimo tvarką teko keisti, o to tikslas buvo paskatinti kuo daugiau dirbančiųjų papildomai kaupti pensijai ir prisiimti atsakomybę už savo senatvę.
Palyginimas su užsienio sistemomis ir kritika
Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasak jos, Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemos panašios, tačiau pensijos skiriasi kartais - Šveicarijos gyventojai kaupia savarankiškai. LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad valstybės dėmesys būsimų senjorų gerovei Lietuvoje turėtų būti didesnis, o viena sistemos problemų Lietuvoje yra nuolatinė jos kaita.
Pasak asociacijos, jau po 20 metų „Sodros“ pensijos ims mažėti ir sieks vos daugiau nei 200 eurų. Šiuo metu dalis gyventojų visiškai nekaupia papildomai, o dauguma kaupiančiųjų tai daro nepakankamai. Tačiau būtent „Sodros“ pensiją kaip pagrindinį pajamų šaltinį senatvėje įvardija daugiau nei 90 proc. lietuvių.
Asociacijos teigimu, Šveicarija yra aukšto pragyvenimo lygio sinonimas, tačiau valstybės mokamos pensijos šalyje sudaro tik 16-32 proc. buvusio atlyginimo. Šveicarų senatvės išmokos siekia 1000-2000 eurų per mėnesį, tačiau tai nėra dideli pinigai, jų sunkiai užtektų pragyvenimui. Šveicarijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis Julius Česnakauskas teigia, kad šalies pensijų sistema yra panaši, bet senjorai gyvena oriai, nes kaupia pensijai savarankiškai.
Šveicarijoje sistema yra gana panaši kaip ir Lietuvoje - trys pakopos. Pirmoji yra panaši į „Sodrą“, antroji privaloma, o trečia yra savanoriška. Principai tokie patys. (...) Kiekvienas dirbantysis kas mėnesį moka po 2,4 proc. įmokas į II pakopos pensijų fondą nuo savo atlyginimo. Tokią pat sumą į fondą perveda ir jo darbdavys.
Pasak A. Bakšinsko, taupyti II pakopoje labiau apsimokėtų, jei formulė būtų 4 proc. gyventojo įmoka + 3 proc. valstybės paskata, vietoj dabar siūlomų 4+2 proc. Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus, o juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Pagrindinė atsakinga institucija ir jos vaidmuo
„Sodra“ yra centrinė institucija, atsakinga už pirmos pakopos - valstybinio socialinio draudimo - pensijų administravimą, o nuo 2020 m. ir pensijų anuitetų administravimą planuojama centralizuoti taikant „Sodros“ instituciją. Lietuvos bankas atlieka reguliavimo ir priežiūros funkcijas antrosios pakopos pensijų fondams, vertina pensijų kaupimo sistemos pokyčius ir fondų veiklos rezultatus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir inicijuoja teisinius pokyčius pensijų kaupimo tvarkoje bei apskaičiuoja poveikį gyventojų pensijoms.
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas Algirdas Prapiestis pastebi, kad per pusantro dešimtmečio antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje padaryta nemažai reikšmingų pakitimų, kuriuos Lietuvos bankas vertina teigiamai. Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė teigė, kad pensijų fondų rezultatams įtaką darbo daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, kiti reikšmingi įvykiai, kurie daro poveikį finansinėms priemonėms, į kurias investuojamos fondų lėšos.
Todėl svarbu suprasti, kad pensijų sistema yra sudėtinga ir reikalaujanti koordinacijos tarp institucijų: „Sodra“ administruoja valstybinį draudimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria politiką ir teisinius sprendimus, o Lietuvos bankas prižiūri investicinius fondus bei fiskalinį sistemos tvarumą.
tags: #pensijas #svarsto #kokia #institucija