Ar žinojote, kad už neatlygintiną kraujo donorystę Lietuvoje galima gauti ne tik garbės donoro vardą, bet ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją? Ši pensija yra skiriama asmenims, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus ir yra nusipelnę už savo indėlį į kraujo donorystės veiklą. Panagrinėkime, kokios yra pensijos už kraujo davimą sąlygos ir kaip galima pretenduoti į šią išmoką.
Kas gali gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją?
Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas paaiškino, kad pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją gali visi kraujo donorai, sulaukę pensinio amžiaus ir kuriems yra suteiktas garbės donoro vardas. Tai reiškia, kad nuo 1997 metų sausio 1 dienos jie turi būti 40 kartų neatlygintinai davę kraujo ir 10 metų dalyvavę neatlygintinos kraujo donorystės veikloje.
Jei asmuo nežino, kiek kartų aukojo kraujo, savo donacijų skaičių jis gali pasitikslinti kraujo donorystės įstaigoje, kurioje duoda kraują.
Kiek pinigų ir kiek laiko moka?
Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra mokama kas mėnesį visą gyvenimą. D. Gutauskas įvardijo donorų gaunamos pensijos dydžius:
- 2020 m. - 116 eurų
- 2021 m. - 117,4 euro
- 2022 m. iki birželio 1 d. - 118,7 euro
- 2022 m. nuo birželio 1 d. - 130,58 euro
- 2023 m. - 136,58 euro
- 2024 m. - 144,70 euro
Taigi per 4 metus ji paaugo 28,7 euro.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Šiuo metu antrojo laipsnio valstybinę pensiją gauna 96 asmenys, kiekvienais metais šis skaičius vis auga. Nacionalinis kraujo centro atstovas svarstė, kad ateinančiais metais gaunančių antrojo laipsnio pensiją galėtų padidėti dar iki 30 asmenų.
Kur ir kada kreiptis?
Anot direktoriaus, pirmoji instancija, kur reikia kreiptis dėl papildomos pensijos, yra Nacionalinis kraujo centras. Žmogus gali kreiptis nesulaukęs senatvės pensijos, tačiau rekomenduojama kreiptis likus pusei metų iki senatvės pensijos.
Centro atstovė Alina Versekėnienė komentavo, kad jei neatlygintinas kraujo donoras atitinka visus kriterijus, jis gali kreiptis į Nacionalinį kraujo centrą, pateikdamas Garbės donoro pažymėjimo kopiją, asmens dokumento kopiją ir prašymą.
Teikti dokumentus dėl pensijos Sveikatos apsaugos ministerijai galima tik tuomet, kai donorui iki pensijos lieka pusė metų. Jeigu donoras dokumentus pateikia ankščiau, jie yra archyvuojami ir donorui siunčiamas patvirtinimas apie gautas dokumento kopijas, kuriame informuojama, kad donoras būtinai papildomai su prašymu turėtų kreiptis į Nacionalinį kraujo centrą likus pusei metų iki pensijos.
Kas gali būti kraujo donorais?
Kraujo donorais gali būti visi sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, o nuo 65 metų amžiaus yra reikalinga kasmetinė sveikatos patikra ir gydytojo leidimas. Su savimi asmuo turi turėti asmens dokumentą. Kraujo donorystė galima kas du mėnesius, tačiau moterys kraujo gali duoti ne daugiau kaip 4 kartus per metus, vyrai - 6 kartus.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kada kraujo duoti negalima?
Kraujo donorystė dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo ar ligų gali būti laikinai atidėta. Štai keletas pavyzdžių:
- Dvi savaites kraujo negalima duoti po karščiavimo (aukštos temperatūros), po gripo ar kitos virusinės ligos simptomų išnykimo dienos.
- Keturis mėnesius negalima kraujo duoti po tatuiravimo arba auskarų vėrimo į kūną, sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros (išskyrus atvejus, kai ją atlieka kvalifikuotas medikas), po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo.
- Nerekomenduojama moterims duoti kraujo mėnesinių metu.
Kraujo donorystės nauda ir mitai
Dažnai baiminamasi, ar kraujo donorystė saugi. Tačiau prieš duodant kraujo gydytojas patikrina donoro sveikatą ir įvertina asmens tinkamumą donorystei. Kraujui surinkti naudojamos vienkartinės priemonės, todėl nėra jokio pavojaus užsikrėsti krauju plintančiomis infekcijomis. Prie kraujo davimo fiziologiškai nepriprantama, nebent atsiranda įprotis daryti gerus darbus.
Pagrindinis kraujo donorystės principas - jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Nuolatinė kraujo donorystė skatina ląstelių atsinaujinimą, stiprina imuninę sistemą, ugdo organizmo gebėjimą greičiau reaguoti į kraujo netekimą.
Kraujo donorystė yra ir puiki proga profilaktiškai pasitikrinti sveikatą: prieš kraujo davimą donorui ištiriama hemoglobino koncentracija kraujyje ir kiekvieną kartą davus kraujo atliekami tyrimai dėl krauju plintančių pavojingų infekcijų: virusinių hepatitų B ir C, žmogaus imunodeficito viruso, sifilio.
Vienos donacijos metu paimama standartinė kraujo dozė - 450 ml ir apie 30 ml privalomiems kraujo tyrimams.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Kaip tapti garbės donoru?
Svarbiausia - noras dalyvauti savanoriškoje neatlygintinos kraujo donorystės veikloje ir tapti nuolatiniu kraujo donoru. Pavyzdžiui, 10 metų reguliariai duodant kraujo (4 kartus per metus, vyrai gali duoti kraujo ir 6 kartus per metus) jau galima pretenduoti, kad būtų suteiktas garbės donoro vardas.
Tačiau tam reikia ne tik 40 kartų duoti kraujo neatlygintinai, dar privalu ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvauti neatlygintinos kraujo donorystės veikloje, pavyzdžiui, propaguoti kraujo donorystę visuomenėje (tarp bendradarbių, pažįstamų, artimųjų), savanoriauti kraujo donorystės akcijose ar kitaip dalyvauti neatlygintinos kraujo donorystės veikloje.
Norint būti kraujo donoru reikia rūpintis sveikata, kad ligos nesutrukdytų siekti šio kilnaus tikslo - padėti sergančiajam.
Tyrimai prieš kraujo donorystę
Prieš imant kraują ar jo sudėtines dalis turi būti patikrinta donoro sveikata, atlikta hepatito ir Kraujo donorų registro duomenų patikra. Kiekvieną kartą prieš duodant kraujo ar jo sudėtinių dalių atliekama donorų medicininė atranka ir patikra Kraujo donorų registre.
Kiekvienos donacijos kraujas tiriamas dėl krauju plintančių infekcijų siekiant nustatyti, ar nėra pavojingų infekcijų sukėlėjų: hepatito B ir C, žmogaus imunodeficito virusų ir sifilio sukėlėjo. Nuo 2012 m. visi privalomų kraujo donorų tyrimų, tarp jų ir dėl infekcijų žymenų (hepatito B bei C), rezultatai saugomi Kraujo donorų registre.
Nuo 2017 m. duomenys apie asmenis (tarp jų ir kraujo donorus), užsikrėtusius virusiniu B ir C hepatitu, bus įrašomi į Hepatito registrą. Donorų medicininės atrankos metu atliekant Hepatito registro duomenų patikrą bus sužinoma, kuriems sergantiesiems krauju plintančiomis užkrečiamomis ligomis (taip pat ir hepatitu B bei C) kraujo donorystė visam laikui uždrausta.
Kraujo donorystės procedūros
Kraujas paimamas per 6-10 min. į kraujo surinkimo sistemą (plastikinį maišelį). Vienos ar kelių dozių kraujo sudėtinių dalių (eritrocitų, trombocitų, plazmos) surinkimas specialiu aparatu, kai kitos kraujo sudėtinės dalys grąžinamos donorui, vadinamas afereze. Ši procedūra užtrunka ilgiau: eritrocitų - 20-35 min., trombocitų - 1,5-2 val.
Kraujo galima duoti kas 2 mėn., trombocitų, plazmos - kas 2 sav., eritrocitų (2 vnt.) - kas 4 mėn. vyrams ir kas 6 mėn. moterims.
Kraujo donorystės mitų griovimas
Pensijos dydžiai donorams
| Metai | Pensijos dydis (eurais) |
|---|---|
| 2020 | 116 |
| 2021 | 117,4 |
| 2022 (iki birželio 1 d.) | 118,7 |
| 2022 (nuo birželio 1 d.) | 130,58 |
| 2023 | 136,58 |
| 2024 | 144,70 |