Dažnai socialinės rizikos šeima suprantama tik kaip šeima, kurioje vaikų tėvai nuolat girtauja. Socialinės rizikos šeima - tai tokia šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Šeimos įrašo į apskaitą tikslas - organizuoti pagalbą šeimai, teikti jai reikalingas socialines paslaugas, kurios užkirstų kelią šeimos problemoms kilti ir užtikrintų vaikų saugumą šeimoje.
Socialinių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas šeimai ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Vadovaujantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia - vaiko interesai.“ Reiškia, kad pirmiausia būtina atsižvelgti į tai, kas geriausia kiekvienam vaikui konkrečiu atveju. Užtikrinant ne tik visas galimybes vaikui gyventi visavertį gyvenimą ir sveikai vystytis, bet ir suteikti vaikui tokią socialinę apsaugą ir globą, kokios reikia vaiko gerovei. Todėl, nustačius vaiko teisių pažeidimus šeimoje, ieškoma galimybių, kaip padėti šeimai, kad vaikas galėtų augti savo biologinėje šeimoje.
Šiuo metu ir statistika
Šiuo metu Apskaitoje yra 164 šeimos, kuriose auga 369 vaikai. Virš 90 proc. šeimų į Apskaitą įrašyta dėl tėvų girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. Vidutiniškai kasmet į Apskaitą įrašoma ir iš jos išbraukiama apie 15 proc. šeimų. Tapdamas tėvu, žmogus nepasirašo sutarties, bet jo pareigos nematomu rašalu išvardytos. Yra straipsnis, kad tu turi remti savo vaiką, netgi jei daugiau niekas jo nepalaiko. Tai tu turi atstatyti tiltą, netgi jei pats vaikas jį sudegino. J.
Socialinės rizikos šeima - kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, kurios neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Dažnai socialinės rizikos šeimose vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba dėl negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nesugeba prižiūrėti vaikų. Tokį gyvenimo būdą lydi psichologinė, fizinė ar socialinė prievarta, ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir prieš vaikus.
Teisinis reglamentavimas ir atvejo vadyba
Jau beveik metai, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1-141. Per pastaruosius metus labai pasikeitė požiūris į vaiko gerovę. Pirmiausia tėvai yra tie, kurie auklėja ir rūpinasi vaikais. Svarbu, kad tėvai, vaikas ir kiti įsitraukusieji gali laisvai išreikšti savo problemas, mintis, abejones ir klaidas be kaltinimo ar baimės būti nubaustiems.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Atvejo vadyba - jos tikslas yra atkurti ar pagerinti šeimos funkcionavimą, atkurti santykius tarp vaikų ir jų tėvų, kitų asmenų: artimųjų, giminaičių, draugų, pažįstamų. Fizinis saugumas ir emocinės sąlygos yra sveiko augimo ir vystymosi pagrindas.
Įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą tvarka
Tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcija yra teikti savivaldybės administracijos direktoriui teikimą dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Gavus informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, papildomai renkama informacija iš švietimo įstaigų, bendradarbiaujama su seniūnijų socialiniais darbuotojais, bendruomenės atstovais, gaunama informacija iš gydymo įstaigų, policijos pareigūnų.
Nuvykus į šeimą ir nustačius vienkartinius vaiko teisių pažeidimus, dar nėra pagrindas įrašyti ją į apskaitą. Šeimai skiriami įpareigojimai, rekomendacijos dėl vaiko gerovės užtikrinimo. Tik surinkus medžiagą iš visų su vaikais ir šeima susijusių įstaigų, institucijų ir visuomenės atstovų, ir kurioje taip pat nurodomi vaiko teisių pažeidimai, priimamas sprendimas. Šeimos įrašymas į apskaitą nėra bausmė. Visą surinktą informaciją perduodame socialinės paramos skyriui. Jie priima sprendimą, kokias socialines paslaugas organizuoti ir skirti šeimoms ir vaikams.
Intervencija ir socialinis darbas
Socialiniai darbuotojai yra pagrindiniai pagalbos teikėjai sunkumus patiriančioms šeimoms. Bendradarbiaudami su kitais specialistais jie padeda šeimoms spręsti iškylančias problemas, organizuoja ir teikia būtiną pagalbą, vykdo intervenciją. Intervencija - tai tikslingas socialinio darbuotojo elgesys, kai siekiama teigiamų pokyčių šeimos gyvenime. Svarbu, kad intervencija leistų užtikrinti efektyvų šeimos funkcionavimą. Tai nereiškia, kad specialistas turi kontroliuoti visas šeimoje vykstančias situacijas, tai reiškia veikimą kartu, stengiantis išspręsti problemas.
Teikdami pagalbą šeimai, specialistai turėtų prisiminti, kad bet kokie pokyčiai šeimoje sukelia krizę, net jei tie pokyčiai teigiami, šeimai tenka iš naujo prisitaikyti ir atrasti tinkamą bendravimo taktiką. Tyrimų duomenys rodo, kad dauguma paslaugų teikėjų gauna teigiamų atsakymų, tačiau klientai kartais nejaučia motyvacijos keistis ar atsisako pagalbos. Svarbu išlaikyti lankstumą, empatiškumą ir skaidrius paaiškinimus, kokios pasekmės gali kilti nepakeitus situacijos.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Apibendrinant galima teigti, kad socialinių paslaugų spektras šeimoms yra ganėtinai platus. Teikdami pagalbą, socialiniai darbuotojai orientuojasi ne tik į problemų sprendimą, bet ir į pačios šeimos stiprinimą bei lavinimą. Svarbu atkurti šeimos vidinį potencialą, gebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų ir vykdyti svarbius reikalavimus, tokius kaip pasirūpinti savo ir vaikų gerove, palaikyti socialinius ryšius su aplinka.
Patirtis ir iššūkiai praktikoje
Plungės mieste, su socialinės rizikos šeimomis dirba dvi socialinės darbuotojos. Socialinė priežiūra teikiama 60 šeimų, kuriose auga 140 vaikų. Darbo patirtis rodo, jog greitų rezultatų tikėtis negalima. Kelias į šeimos pokyčius, pasitikėjimą, norą keistis yra lėtas ir sudėtingas. Dažnai susiduriama su šeimos narių abejingumu, nepasitikėjimu, uždarumu ir kai kuriais klientų agresyvumu. Po kurio laiko visos neigiamas emocijas atperka atsirandantis pasitikėjimas, atvirumas, noras keistis, vaikų šypsenos ir džiaugsmas atėjus socialiniam darbuotojui.
Ilgametė darbo patirtis rodo, kad dirbant su šeima atsiranda ryšys, kaip „auklėtojas ir auklėtinis“. Vieni sėkmingai išsikelia į savarankišką gyvenimą, kiti lieka tolimesniam darbui. Nėra monotonijos ar standartinio sprendimo. Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir miesto bendruomene padeda kurti ilgaamžius pokyčius.
Tokio pobūdžio tyrimai ir nuorodos
J. Kavaliauskienė (2014) ir kiti tyrimai atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su klientų pasipriešinimu, atstūmimu ir nenoru priimti pagalbą. L. Milkinaitė ir D. Marcinkevičienė (2013) nagrinėjo motyvacijos stoką ir pasirengimą keistis. R. Stremauskienės ir G. Žibėnienės (2014) duomenys rodo, kad didelė dalis socialinių darbuotojų laiko motyvacijos stoką didžiausiu iššūkiu. Tuo pačiu, B. Songailienė (2010) ir G. Konikovaitė (2015) akcentuoja klientų pasipriešinimą ir informacijos trūkumą kaip kliūtis kokybiškiems santykiams.
Reikšmingas yra požiūris į intervenciją: L. Bartulienė (2006) pabrėžia pasitikėjimu pagrįtų santykių svarbą, o E. Januškevičienės (2017) tyrimas rodo, kad sėkmingas bendravimas ir empatija skatina klientą sutarti dėl paslaugų reikalingumo.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijos stažas: gidas
Duomenų ir praktikos sankirta
Vykstant į praktinį įsiklausymą į šeimas, svarbu išlaikyti lanksčią ir empatišką poziciją. Socialiniai darbuotojai atlieka intervencijas kartu su kitais specialistais, o ne izoliuotai, siekdami ne tik spręsti problemas, bet ir stiprinti šeimos gebėjimą būti savarankiškais. Tyrimai rodo, kad tinkamai atlikta atvejo vadyba ir teikiamos paslaugos gali prisidėti prie vaikų saugesnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo, o ne tik trumpalaikio pagalbos teikimo.
- Šeimos įrašo apskaitoje procesas - nuo informacijos rinkimo iki sprendimo dėl paslaugų teikimo.
- Tėvų įsipareigojimai ir vaikų teisių apsauga - prioritetas, kai kalbama apie vaiko gerovę.
- Intervencijos tikslas - atkurti šeimos funkcionavimą ir santykius.
- Pagalbos teikimas - ne tik sprendimas, bet ir šeimos stiprinimas.
- Socialinių paslaugų spektras - apima pagalbą, ugdymą, socialinę integraciją.
Naudingi santraukos fragmentai
Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Taigi, socialinio darbuotojo klientai yra tik tos šeimos, kurioms nepavyksta savarankiškai susidoroti su iškylančiais sunkumais. Dažniausiai šeimos patiria socialinę riziką, kai negeba efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų, kai bendravimas šeimų viduje ir su aplinka sutrikęs.
Rinkos ir politika: kodėl tai svarbu?
Teisinis reglamentavimas ir atvejo vadyba įtvirtina principą, kad vaiko interesai yra prioritetas. Įrašymo į apskaitą tvarka užtikrina, jog vaiko teisių pažeidimai eina į priekį ir yra imtasi atitinkamų veiksmų. Šio mechanizmo tikslas - ne bausti, o pagerinti šeimos situaciją ir užtikrinti vaikų saugumą bei gerovę.
tags: #pazyma #kad #seima #neitraukta #i #socialines