Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensijos amžiaus kilimas buvo planuojamas ilgesnį laiką, o 2026 m. jis siekia ir vyrams, ir moterims 65 metus. Norint sužinoti savo pensinį amžių, galima pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle. Pensijos stažas 2026 metais norint gauti pilną pensiją turi būti 34 metų ir 6 mėnesių, o iki 2027 metų būtinasis stažas išaugs iki 35 metų. Pensijos dydis nustatomas atsižvelgiant į įgyto socialinio draudimo stažą ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Mažiausiosios pensijos mechanizmas
2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė apie 750 EUR, o tiems, kurie turi būtinąjį stažą - apie 810 EUR. Lietuvoje nėra nustatytos tradicinės minimalaus dydžio pensijos, panašiai kaip įprastos minimalią mėnesinę algą. Mažiausias pensijas gauna ir valstybės nustatytos pensijų priemokos, kurios yra susietos su MVPD (minimalūs vartojimo poreikiai). 2025 m. MVPD buvo 450 EUR. Jei pensija su būtinuoju stažu yra mažesnė už MVPD, prie jos pridedama priemoka iki MVPD dydžio: pvz., 430 EUR pensija + 20 EUR priemoka = 450 EUR. Už minimalų 15 metų stažą gaunama bazinė pensija, prie kurios pridedama priemoka, kad iš viso atitiktų MVPD dydį.
Zinoma, esant mažam stažui (pvz., 15 metų), mažiausia pensija gali būti mažesnė už MVPD, tačiau tada gali būti mokama bazinė pensija su papildoma priemoka, kad bendras išmokų sumos atitiktų teisės aktų nustatytą minimaliąją kryptį. Sodra teigia, kad daugiau nei 23 tūkst. pensininkų sausį 2026 m turėjo būtino stažo ir senatvės pensijos nesiekė 450 EUR, o tarp nesukaupusių būtino stažo - apie 57 tūkst. gyventojų. Kai kuriems iš jų įprasto dydžio priemokos suteikiamos, tačiau kai kurios priemokos planuojama naikinti, o visos pensijos bus pakeltos iki MVPD dydžio.
Bazinė pensija: ką ji reiškia?
Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Ji yra fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo išmokas. Bazinė pensija daugiausia įtakoja pagrindinę išmokos dalį, kuri priklauso nuo to, kiek žmogus sukaupė socialinio draudimo stažo koeficientą. Bazinė pensija užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą stažą.
Taip pat skaitykite: Blogos Motinos Poveikis Vaikams
Papildoma (individualioji) pensijos dalis priklauso nuo uždarbio dydžio ir sumokėtų įmokų - kuo didesnis atlyginimas, tuo didesnė dalis. Antros pakopos (kaupiamoji) pensija kaupiama privatiniuose fonduose ir jos dydis priklauso nuo įmokų, investavimo rezultatų ir fondo valdymo. Trečios pakopos (savanoriškas kaupimas) leidžia savanoriškai kaupti papildomai, o valstybė skatina tokį kaupimą mokesčių lengvatomis.
Kas turi teisę į bazinę pensiją?
Teisę gauti bazinę pensiją turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
- Senatvės pensijos gavėjai: sulaukus pensinio amžiaus, turintys būtinąjį stažą; minimalus stažas įgyjamas proporcingai mažinant didesnes stažo užtikrinimo reikšmes.
- Netekto dalyvumo (neįgalumo) pensijos gavėjai: turi minimalaus socialinio draudimo stažo dydį, priklausantį nuo amžiaus ir dalyvavimo lygio.
- Našlių ir našlaičių pensijų gavėjai: mirusio asmens sutuoktinis gali gauti našlės pensiją, o vaikai - našlaičių pensiją iki 18 metų (iki 24 metų, jei mokosi).
Kur kreiptis ir kaip pasiklausti?
Norint sužinoti, ar priklauso bazinė pensija pagal bazinę formulę, galima keliais būdais:
- Prisijungti prie asmeninės Sodros paskyros www.sodra.lt ir per „Mano socialinio draudimo stažas“ sužinoti sukauptą stažą.
- Patikrinti prognozuojamą pensijos dydį toje pačioje paskyroje.
- 5. Konsultuotis su Sodros specialistais telefonu 1883 arba artimiausiame skyriuje.
- Prašyti pensijos skyrimo per elektroninę sistemą arba nuvijus į skyrių - pateikti reikiamus dokumentus ir duomenis.
Dokumentai, kurių gali prireikti, pateikiant prašymą: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, stažo įrodymai iki 1993 m., karinis liudijimas, santuokos ar ištuokos liudijimas, ankstesnės pavardės dokumentai. Pensija skiriama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo.
Pagal 2026 m. bazinę pensiją, ji augs iki 46,46 EUR, o tai gali reikšmingai didinti vidutinius senatvės pensijų dydžius iki apie 750-810 EUR. MVPD dydis 2026 m. buvo 468 EUR. Todėl minimalioji pensija, susijusi su MVPD, gali būti apie 365 EUR, kai bazinė pensija siekia apie 327,91 EUR, prie kurios pridedama 66,68 EUR priemoka. Bet kuriuo atveju, geriausiai tik Sodros duomenys nurodo konkrečias mažiausias išmokas kiekvienam asmeniui.
Taip pat skaitykite: Pensijos dydis ir apskaičiavimas
Persikėlimai ir tarptautinės pensijų sutartys
Senatvės pensijų apskaičiavimas ES/EEA šalyse priklauso nuo socialinio draudimo istorijos, ir pensijos mokamos tos šalies institucijų, kuriose gyvena gavėjas, nepriklausomai nuo pilietybės. Jei persikeliate į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliuose ES šalyse, pvz., Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų. Tiems gyventojams priklauso priemokos prie pensijos, o priemokos skaičiuojamos atsižvelgiant į turimą stažą. Tačiau ateities planuose nauja valdžia žada, kad priemokos bus panaikintos ir visos pensijos bus pakeltos iki minimalaus pragyvenimo lygio (MVPD dydžio). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškina, kad prioritetas buvo paremti mažas pensijas, ir kad dabar siekiama laikui bėgant didinti bazinę pensiją iki MVPD dydžio.
Kaip veikia senatvės pensija Lietuvoje?
Senatvės pensija gali būti skiriama ir mokama dar iki pasiekiant pensinį amžių, pavyzdžiui, netekus dalyvumo (neįgalumo) arba teikiant anksčiau išmokas, tačiau paprastai pensija skiriama tik po tollerio laikotarpiu. Jei norite sužinoti, ar jums priklauso pensija, sodros paskyroje rasite prognozuojamą dydį, o išsamią informaciją gali suteikti Sodros specialistai.
Svarbu žinoti: senatvės pensijos skyrimo terminas yra iki 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo. Jei kreipsitės vėliau, gali būti prarasta dalis būsimos išmokos už laikotarpį nuo prašymo su visais duomenimis gavimo dienos iki prašymo pateikimo dienos.
Ar pensijos turi įtakos išėjimui į pensiją?
Dažni klausimai apie mažiausią pensiją
1) Ar yra minimali pensija Lietuvoje? - Net nėra vienos minimalaus dydžio pensijos: dalis išmokų priklauso nuo MVPD ir bazinės pensijos dydžio su priemokomis, o galutinis dydis priklauso nuo įgyto stažo ir individualių situacijų.
Taip pat skaitykite: Išmokos dydis ir sąlygos
2) Ką daryti, jei neturiu būtinojo stažo? - Tuomet gali būti mokama šalpos senatvės pensija (žr. MVPD skaičiavimą). Tačiau įprastai reikalingas tam tikras minimalus stažas, kad gautumėte bazinę pensiją su priemokomis.
3) Kaip sužinoti savo stažą ir galimą pensijos dydį? - Prisijunkite prie Sodros paskyros, naudokite pensijų skaičiuoklę ir, jei reikia, kreipkitės į Sodros specialistus telefonu arba skyriuje.