2026 m. balandžio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 884 359. Nuo metų pradžios gyventojų skaičiaus pokytis -2 524, arba -0,09 proc. (2026 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius buvo 2 886 883). Per 2025 m. gyventojų skaičiaus pokytis -3 781, arba -0,13 proc. (2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 890 664). Per 2024-uosius metus gyventojų skaičiaus pokytis +4 773, arba +0,17 proc. (2024 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius buvo 2 885 891). Per 2023-iuosius metus gyventojų skaičiaus pokytis +28 612, arba +1,00 proc. (gyventojų skaičius 2023 m. sausio 1 d. buvo 2 857 279). Gyventojų skaičiaus pokytis per 2022 metus buvo +51 281, arba +1,83 proc. (2022 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius buvo 2 805 998). Nuo 1992 m., kai gyventojų skaičius Lietuvoje pasiekė maksimumą (3 706 299), iki 2023 m. birželio 1 d. gyventojų Lietuvoje sumažėjo 22,74 proc., arba 842 938 gyventojų.
Demografinė kreivė ir migracijos įtaka
Žemiau - du interaktyvūs grafikai. Pirmasis rodo Lietuvos gyventojų skaičių metų pradžioje 1992-2023 m. (gyventojų skaičius metų pradžioje) laikotarpiu, antrasis - metinį gyventojų skaičiaus pokytį procentais 1992-2022 m. Tai, kad 2018 m. gyventojų skaičiaus mažėjimas ženkliai sulėtėjo, lėmė smarkiai sumažėjusi grynoji emigracija (arba migracijos balansas) - ji buvo mažiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį - tik -3292 per metus. Daugiau apie migraciją.
Taip pat pirmą kartą daugiau gyventojų netekome dėl neigiamo natūralaus prieaugio (natūralus prieaugis = gimstamumas - mirtingumas) nei dėl emigracijos. Deja, natūralus prieaugis kelis pastaruosius metus beveik nesikeičia, ir dėl jo Lietuva kasmet netenka apie 10 tūkst. gyventojų. 2019 m. toliau tęsiasi Lietuvos gyventojų skaičiaus stabilizavimasis: metų pradžioje gyventojų mažėjo, ir minimumą pasiekė balandžio 1 d. Nuo tada iki metų pabaigos gyventojų skaičius išaugo beveik 4000.
Migracijos kontekstas ir 2025 m. statistika rodo, kad migracija ir gimstamumo pokyčiai dar turi pagrindinę įtaką demografinei Lietuvos situacijai. Migracijos departamento duomenimis, 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje teisę gyventi turėjo 217 067 užsienio piliečiai. 2025 m. į Lietuvą atvyko 7 679 užsieniečiais daugiau nei išvyko (26 550 atvyko ir 18 871 išvyko). Lietuvos gyventojų skaičius 2025 m. buvo 2 901 664, o 2026 m. sausio 3 d. Registrų centre nurodyta gyvenančiųjų - 3 044 322 asmenys.
Vaikai ir šeiminis statusas
Vaikų statistika 2025 m., Registrų centro duomenimis, Lietuvoje registruoti 158 948 vaikai (0-6 m. amžiaus) ir 338 132 vaikai (7-17 m. amžiaus). Per dvejus metus 0-6 m. vaikų sumažėjo 21 716, o 7-17 m. vaikų skaičius pokyčių patyrė priklausomai nuo gimstamumo ir migracijos.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijų neturinčios šalys
Lietuvos gyventojų šeiminis statusas 2025 m. VĮ Registrų centro duomenimis: Lietuvoje daugėja netekėjusių ir nevedusių gyventojų, o mažėja ištekėjusių ir vedusių. Per 2 metus, nuo 2023 m., nesusituokusių asmenų skaičius, atmetus nepilnamečius, padidėjo 13 609, o vedusių sumažėjo 19 456.
Gyventojų sudėtis įstatyminiu požiūriu
Per 2025 m. Lietuvoje įregistruota 24 530 gimusių vaikų (palyginus su 2024 m. 1 069 mažiau), o mirė 39 055 asmenys (-470). 2026 m. pradžioje Lietuvoje registruoti 2 833 207 Lietuvos Respublikos piliečiai (93,25 proc.). 206 054 (6,5 proc.) turėjo kitos šalies pilietybę, o 5061 (0,3 proc.) nenurodė pilietybės. Per metus gyventojų skaičiaus pokyčiai liudija miksą - gimstamumas, mirtingumas ir migracija kartu paveikė demografinę situaciją.
Geografinė Lietuvos gyvenviečių struktūra
2025 m. Registrų centro duomenimis Lietuvos Adresų registre buvo nurodyta beveik 21 tūkst. gyvenamųjų vietovių, kuriose registruota 3,043 mln. Lietuvos gyventojų. Daugiausiai, beveik 19 tūkst., buvo kaimo tipo gyvenviečių. Tai rodo tiek gyventojų pasiskirstymo tendencijas, tiek regioninį demografinį pasiskirstymą Lietuvoje.
Senėjimo procesai ir socialiniai iššūkiai
Įvertinant amžiaus struktūrą, Lietuvoje didėja vyresniųjų amžiaus grupių dalis dėl žemesnio natūralaus prieaugio ir emigracijos 2-3 kartus mažesnio jaunuomenės skaičiaus. Tai lemia didėjančias socialines iššūkius: pensijų sistema, sveikatos priežiūros resursai ir integracijos į darbo rinką klausimai tampa aktualesni.
| Metai | Gyventojų skaičius (sausio 1 d.) | Natūralus prieaugis (gimstamumas - mirtingumas) | Migracijos balansas |
|---|---|---|---|
| 2023 | 2 857 279 | +28 612 | - |
| 2022 | 2 805 998 | +51 281 | - |
| 2024 | 2 885 891 | +4 773 | - |
| 2025 | 2 890 664 | - | -0,13% |
| 2026-01-01 | 2 886 883 | - | -0,09% |
Apibendrinant galima pastebėti, kad Lietuvos gyventojų skaičiaus dinamiką lemia sudėtinga sąveika tarp gimstamumo, mirtingumo ir migracijos. 1992 m. pasiekęs rekordą gyventojų skaičius dabar mažėja, o 2026 m. pradžioje gyventojų skaičius buvo žemesnis nei 2025 m. pradžioje. Tam įtakos turi grynoji emigracija ir natūralus prieaugis, kuris su amžiumi keičiasi, didindamas socialinius iššūkius ir reikalavimą efektyvinti viešąsias paslaugas.
Taip pat skaitykite: Čempionų finansinė padėtis
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmą turintiems žmonėms