Gyvūnų globos organizacijos, prieglaudos ir teisinė bazė susiję tarpusavyje - vienos be kitų nesužlugdytų gyvūnų gerovės sistemos. Esame nevyriausybinė, ne pelno siekianti gyvūnų globos organizacija, kurios branduolį sudaro savanoriai. Nuoširdžiai tikime, kad visi be globos likę keturkojai nusipelno antro šanso, todėl jais rūpinamės, gydome ir dedame visas jėgas svajonių namų paieškai.
„Lesės“ istorija, struktūra ir tikslai
Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ buvo įkurta 2007 metais, šiuo metu turime du padalinius: Vilniuje ir Kaune. Mūsų tikslas yra visiems globotiniams rasti namus, tad jie prieglaudoje gyvena tol, kol randa naujus šeimininkus arba miršta nuo senatvės. Esame pirmoji gyvūnų globos organizacija, kuri turi kokybės ženklą ir yra akredituota priimti savanorius iš užsienio ilgalaikiams projektams (10-12 mėn.).
Iš pradžių vykdėme gyvūnų gelbėjimo darbus, gydėme ir globojome gyvūnus savanorių namuose. Darbus pradėjome su itin ribotais ištekliais. 2008 m. 2010 m. persikėlėme į dabartines nuomojamas patalpas Buivydiškėse, kuriose turime galimybę globoti daugiau gyvūnų, ypač šunų. Patalpose vienu metu globojama virš 100 gyvūnų, iš kurių apie 30 - 40 šunų.
Nuo įkūrimo 2007 m. „Lesės“ Vilniaus skyriui vadovauja Vesta Auškalnienė, kuri taip pat yra „Lesės“ direktorė, steigėja ir vienintelė dalininkė. Vesta aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m., prieš pradedant kurtis pirmosioms savanoriškoms gyvūnų globos organizacijoms. 2006 m. Vesta taip pat buvo viena iš „Pifo“ (pirmos savanoriškos gyvūnų globos organizacijos) steigėjų.
Nuo 2008 m. „Lesės“ Kauno skyriui vadovauja Eglė Baležentienė. Eglė priima sprendimus dėl vykstančių prieglaudos remonto darbų, gyvūnų priėmimo, priežiūros ir gydymo Kaune. Vadovė aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m. 2011 m. Kauno „Lesė“ yra gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ padalinys. Tai viešoji įstaiga, ne pelno siekianti, ne vyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi beglobiais šunimis bei katėmis, jų nemigdo, globoja juos iki senatvės arba tol, kol jiems randa naujus namus.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Veikla, švietimas ir savanorystė
Visada laukiame pasiūlymų ar idėjų, kur galėtume prisijungti! Reikia tik parašyti juos el. Be kasdienių darbų prieglaudoje, dalyvaujame ir įvairiuose renginiuose. Vienas pagrindinių mūsų tikslų - šviesti visuomenę. Renginiuose sutinkame daug bendraminčių, su kuriais dalinamės patirtimi, įžvalgomis apie gyvūnų priežiūrą ir jų gerovę. Taip pat renginių metu stengiamės susipažinti su potencialiais savanoriais, tad kalbame apie savanorystės privalumus ir iššūkius.
Jeigu norėtumėte mus pakviesti, rašykite el. Atvykusius supažindiname su prieglauda, kasdieniais joje atliekamais darbais, gyvūnais. Kiekvienais metais, bendradarbiaudami su „Socialinis veiksmas”, priimame kelis užsienio savanorius Vilniuje, užtikrindami jiems tinkamas savanorystės sąlygas bei žmogiškuosius resursus. Taip pat vykdome ir smulkesnius projektus, tokius kaip „Savanoris vienai dienai”.
Paukščių gelbėjimas: kada padėti, kada neliesti
Jay fledgling which is learning to be independent and does not need assistance. Most of the birds that are found in humans are already almost self-sufficient. These are birds that have left their nest and are supervised by their parents, who do not yet know how to fly fully, but they do not need our help. Independent chicks can stand firmly on their feet, jump or run, and grab a branch with their toes. These birds usually have some feathers on their entire body, can fly short distances, but cannot fly fully. Usually, such birds leave the nest and do not return to it, so such a chick should not be returned to the nest, it will still jump out of it.
If you notice such a chick, you should make sure that your pets do not pose a threat to the bird, and if you are sure that the baby bird is in an unsafe place, it can be moved to a nearby bush or tree branch. If the baby bird is not yet fully covered with feathers, the spots of bare skin are visible, is covered with fuzz, can not stand firmly on its legs, much less walk, hop and completely cannot fly, then such a chick needs help. If you find such a chick on the ground, then it is very likely that its nest is nearby. If you can find a nest (it can be well hidden), return the bird back as soon as possible. Don’t worry - the bird’s parents don’t recognise the chicks by smell, and they don’t abandon their chick if touched by a human.
If the nest has been destroyed, you can make a new, artificial nest, and place it in the place of the former nest or next to it. Put the chick back and see if the parents come back. White wagtail hatchling that needs assistance. If the parents of the chick do not return to the nest, the baby bird can not be returned to its former nest. If it is injured, or for other reasons you are absolutely sure that the chick needs help, notify the emergency services by phoning 112.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Skubios pagalbos galimybės ir veterinarinė priežiūra
If a sick, injured or unable to survive independently baby bird needs urgent help, veterinary surgeons of the LSMU Wildlife Rescue Centre are on duty 24 hours a day, 7 days a week and are ready to consult by phone or accept injured animals for treatment and care as well as their injured young. If it is injured, or for other reasons you are absolutely sure that the chick needs help, notify the emergency services by phoning 112.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir jo svarba
2012 m. spalio 3 d. Seimas, 54 parlamentarams balsavus už ir 20 susilaikius, priėmė naujos redakcijos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą (projektas Nr. XIP-3404(3). Šiuo teisės aktu atnaujintas galiojantis gyvūnų gerovės ir apsaugos teisinį reguliavimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus.
Nustatyta, kad savivaldybių teritorijoje bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų globą organizuos savivaldybės. Siekiant, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio naujojoje įstatymo redakcijoje nustatyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu. Taip pat nustatyti veiksmai, kurie nebus laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu bei leistini gyvūno nugaišinimo atvejai ir būdai.
Įstatyme išsamiai reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų įvežimo, laikymo, veisimo, ženklinimo, registravimo, prekybos reikalavimai. Siekiant skatinti tikslingą ir planuotą gyvūnų augintinių veisimą, nustatyta, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o gyvūnų augintinių laikytojams nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, jeigu jie užtikrina šių gyvūnų jauniklių perdavimą naujiems savininkams arba rūpinasi patys.
Problemos, analizė ir mokslinis požiūris
Tyrimo srities problematika ir aktualumas. Tiek namuose laikomų, tiek benamių gyvūnų gerovės apsauga kelia daug problemų šiandieninėje visuomenėje. Galiojantis teisinis reglamentavimas neužtikrina šių gyvūnų grupių gerovės apsaugos sistemos efektyvumo. Tai įtakoja ne tik teisinės, bet ir etinės bei socialinės priežastys. Vis didesnė visuomenės dalis reikalauja susirūpinimo dėl silpnos namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos Lietuvoje bei valstybės ir institucijų formuojamos šios srities politikos.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Sunkumų kelia neaiškiai apibrėžtas atskiros grupės gyvūnų statusas, nepakankamas pažeidimų tyrimo mechanizmas bei atitinkamų institucijų darbo trūkumai. Šiuo metu rengiamas naujas gyvūnų gerovės apsaugos teisės aktas - Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Šis dokumentas yra būtinas analizuoti esamus namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos trūkumus ir į tai atsižvelgti tobulinant apsaugos sistemą.
Dokumento analizės metodas naudotas darbui renkant reikalingą medžiagą, kadangi pagrindiniai šio darbo informacijos šaltiniai - teisės aktai. Remiantis loginiu ir analitiniu metodu iš surinktos medžiagos buvo analizuojami pagrindiniai benamių ir namuose laikomų gyvūnų gerovės apsaugos mechanizmo elementai, apibrėžtas jų statusas, problemos. Naudojant sisteminės analizės metodus turima informacija susieta į vientisą nagrinėjamo objekto vaizdą ir nustatyti galimi namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos sistemos trūkumai.
Istoriniai ir filosofiniai gyvūnų globos aspektai
Istorinės gyvūnų gerovės apsaugos analizės matyti, jog valstybės, priimdamos įstatymus, susijusius su gyvūnų apsauga, dažniausiai nustatydavo draudimus, susijusius su tam tikru nepageidaujamu poveikiu gyvūnams. Tokie draudimai apimdavo išvardintas draudžiamas veikas, tokias kaip vagystė ar žiaurus elgesys su gyvūnu, dėl kurio gyvūnas būdavo sužalojamas arba nugaidavo. Taip buvo padaroma žala gyvūno savininkui, jis patirdavo nuostolius.
Gyvūnų globos judėjimai turėjo didelį įtaką gyvūnų gerovės apsaugos sričiai. 1824 m. įsteigta Karališkoji žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos asociacija (angl. The Royal Society for the Prevention of Cruelty to Animals). Tai seniausia gyvūnų gerove besirūpinanti organizacija pasaulyje. Lietuvoje gyvulių globos draugija buvo įkurta 1873 m. Rietave. Atkūrus nepriklausomybę, draugijos veikla atnaujinta 1922 m. Dabar draugija vadinasi „Lietuvos gyvūnų globos draugija“ ir rūpinasi visais gyvūnais, namuose laikomais ir benamiais taip pat.
Gyvūno gerovės samprata ir praktinis pritaikymas
Bendriausia prasme gyvūnų gerovę reikia suprasti kaip visų gyvūno poreikių patenkinimą. Tai apima fizinius, psichinius ir natūralumo poreikius užtikrinimą. Nagrinėjant naminių gyvūnų gerovės sampratą reikia atsižvelgti ne tik į šiuos poreikius, bet ir į tai, jog šie gyvūnai gyvena kartu su žmonėmis. Gyvendami tarp žmonių šie gyvūnai įgyja naujus poreikius, tokius kaip mokymasis ar bendravimas su šeimininku.
Gyvūnas, suvokiamas kaip būtina ir svarbi asmens gyvenimo dalis, reikalauja, kad jo gerovė būtų vertinama neatskiriant nuo buvimo žmonių bendruomenėje. Kiekviena dalis apima atskirus kriterijus, reikalingus gyvūno gerovei. Pirma, reikia atsižvelgti į gyvūno etologiją. Tai apims galimus elgesio bruožus, socialinius poreikius bendraujant skirtingoms rūšims, vystymosi poreikius atsižvelgiant į vystymosi stadiją, mokymosi poreikius vertinant tai, ko tikimasi iš gyvūno žmogaus aplinkoje bei tam tikrus individualius poreikius atsižvelgiant į rūšį, lytį, veislę ar amžių.
Lentelė: „Lesės“ pagrindiniai veiklos rodikliai (pavyzdys)
| Rodiklis | Aprašymas |
|---|---|
| Įkurta | 2007 m. |
| Padaliniai | Vilnius, Kaunas |
| Globojamų gyvūnų skaičius patalpose | Virš 100 gyvūnų vienu metu |
| Akreditacija savanoriams | Europos Solidarumo Korpuso projektai |
Audros apokalipsė: plaukė medžiai, griuvo užtvanka, kelias virto praraja
Švietimas, prevencija ir ateities perspektyvos
Didėjantys namuose laikomų gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimai skatina ir benamių gyvūnų apsaugos stiprinimą. Siekiant užtikrinti vis geresnes sąlygas gyvūnams Lietuvoje, dirbti vien prieglaudoje neužtenka, todėl aktyviai užsiimame švietimu, lankomės mokyklose. Dažnai dalyvaujame įvairaus pobūdžio renginiuose, priimame svečius ir svečių grupes prieglaudoje. Jei yra galimybė, vežamės savo globotinius, kurie visiems pakelia nuotaiką, žaidžia su renginio lankytojais, laukia paglostymų ir tikisi surasti namus.
Visada laukiame kvietimų į renginius, kuriuose būtume naudingi. Jeigu norėtumėte mus pakviesti, rašykite el. Be kasdienių darbų prieglaudoje, dalyvaujame ir įvairiuose renginiuose. Vienas pagrindinių mūsų tikslų - šviesti visuomenę.