Talcott Parsons yra viena iš įtakingiausių XX a. sociologų figūrų, laikomas struktūrinio funkcionalizmo pradininku. Jo darbai, ypač knyga The Social System (1951), laikomi svarbiais sociologinės teorijos pagrindais.
Struktūrinis funkcionalizmas ir socialinė kontrolė
Parsons sukūrė AGIL schemą - universalią modelį, skirtą analizuoti socialinius sistemus. Ši schema apibrėžia keturias pagrindines socialinių sistemų funkcijas:
- A - adaptacija: sistema turi prisitaikyti prie išorinių sąlygų ir užtikrinti resursų gavimą;
- G - tikslų siekimas: sistema turi apibrėžti ir siekti savo tikslų;
- I - integracija: socialinis susiliejimas ir pogrupių koordinavimas, užtikrinamas tokių institucijų kaip teisinė sistema ar švietimas;
- L - vertybių palaikymas: sistemos ryšys su kultūros vertybėmis ir normomis.
Ši koncepcija rodo, kad socialinės sistemos stabilumas yra neatsitiktinis, o priklauso nuo struktūruotų, funkciškai vykdomų procesų. Parsons pabrėžia, kad socialinė kontrolė vykdoma per socialines normas, vaidmenis, galios santykius, sankcijas ir vertybes.
Socialinės kontrolės ir galios struktūros
Parsons aiškina, kad valdžia ir socialinė kontrolė yra grįstos užimamomis socialinėmis pozicijomis. Socialinės normos ir sankcijos veikia kaip mechanizmai, užtikrinantys socialinę tvarką ir sistemos stabilumą. Jo teorijoje svarbios sąvokos - „socialinis statusas“, „socialinis vaidmuo“, „sankcija“, „vertybė“, „norma“, „galia“.
Socialiniai vaidmenys yra ryšys tarp individo poreikių ir socialinių lūkesčių, o institucijos - stabilizuotos normų ir taisyklių sistemos, organizuojančios elgesį ir struktūruojančios socialinį gyvenimą. Tokia sistema sukuria normatyviai struktūruotą tvarką, orientuotą į stabilumą ir darną.
Taip pat skaitykite: kaip veikia Talcotto Parsonso AGIL modelis
Veiksmo teorija ir socialinis veiksmas
Parsons į socialinį veiksmą žiūrėjo kaip į žmogaus elgesį, orientuotą į kitų veiksmus, lūkesčius ar reakcijas. Jis sukūrė voluntaristinę veiksmų teoriją, kuri skyrėsi nuo vien racionalių, tikslų siekiančių veiksmų sampratos. Veiksmų struktūrą formuoja vertybės, normos ir kultūriniai lūkesčiai.
Individas, pagal Parsons, nėra visiškai autonomiškas veikėjas, jis yra socialinių vaidmenų nešėjas, kuriuos formuoja institucionalizuotos normos. Šis požiūris leidžia paaiškinti, kaip veiksmų modeliai prisideda prie socialinės tvarkos ir nuspėjamumo kūrimo.
Istorinė ir politinė Parsons idėjų kontekstas
Parsons socialinė teorija vystėsi per svarbias istorinės raidos fazes:
- 1930-1940 m. - Naujojo sandorio ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpis, kai demokratijos kovėsi su nacizmo imperijalizmu;
- 1950-1960 m. - Šaltojo karo laikotarpis, JAV ir Sovietų Sąjungos įtampa;
- 1970-1980 m. - Vatgate skandalas ir kova dėl rasinės lygybės bei universitetų reformos JAV.
Šios aplinkybės Parsons sociologiją paverčia ne konservatyvia, bet reakcijos į realaus pasaulio iššūkius dalimi. Nors jam dažnai reiškiama kritika dėl pernelyg didelio sutelkimo į konsensusą ir sisteminę tvarką, analizuojant archyvinius jo darbus matyti, kad jis iš tiesų svarstė ir konfliktus bei socialinius iššūkius.
Parsons ir racionaliojo pasirinkimo teorijos santykis
Ilgą laiką sociologai laikė Parsons jį, kuris palaidojo utilitarinę socialinės tvarkos aiškinimo teoriją. Tačiau atsiradus racionaliojo pasirinkimo teorijai, dar vadinamai „neo-utilitaristine“ socialine teorija, utilitarinis paaiškinimas iš naujo iškeltas, papildytas žaidimų teorijos instrumentais.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Šis požiūrio atgaivinimas parodė tam tikrą neatitikimą Parsonso „konvergencijos tezėje“, kurioje teigiama, kad visi pagrindiniai sociologijos intelektiniai projektai sprendžia socialinės tvarkos problemą vienaip. Lyginant su Maxo Weberio socialinės tvarkos samprata, matome įvairiapusį požiūrį, kuris yra svarbus šiuolaikinėms diskusijoms.
Parsonso poveikis šiandieninei sociologijai
The Social System yra išlieka svarbiausiu darbu struktūrinio funkcionalizmo srityje, kuris padėjo suformuoti daugelį vėlesnių sisteminių teorijų. AGIL schema tebėra naudojama analizuojant socialinių sistemų stabilumą ir veikimą įvairiose srityse - nuo nacionalinių visuomenių iki sudėtingų institucijų, tokių kaip policija ar viešasis administravimas.
Niklas Luhmannas, kuris labai paveiktas Parsons idėjų, plėtoja socialinių sistemų teoriją, tačiau interpretuoja jas kaip autopojetines komunikacijos sistemas, kuriose žmogus yra išorinė aplinka, o ne sistemos dalis. Taip Parsons teorijos šerdis lieka, tačiau suvokiama kitaip.
Talcott Parsons sociologinių teorijų paaiškinimas (1 dalis)
| AGIL Funkcija | Aprašymas |
|---|---|
| Adaptacija (A) | Prisitaikymas prie aplinkos ir resursų užtikrinimas |
| Tikslų siekimas (G) | Sistemos tikslų nustatymas ir jų įgyvendinimas |
| Integracija (I) | Pogrupių koordinavimas ir socialinis darnumas |
| Vertybių palaikymas (L) | Normų ir vertybių išlaikymas sistemos viduje |
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
tags: #parsons #socialiniu #problemu #koncepcijos