Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto pataisoms, numatančioms išeitines išmokas atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos, į Lietuvos policijos profesinę sąjungą kreipėsi nemažai narių, su klausimais, ar jiems nuo 2021-01-01 priklauso išeitinės išmokos, jeigu jie paliktų vidaus tarnybą bei ar išeitinės išmokos padidėjo. Išeitinės dydis nepasikeitė. Lietuvos policijos profesinė sąjunga informuoja, jog išeitinės išmokos nepasikeitė atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos: kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų, kai jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų, teismo sprendimu į jo einamas pareigas grąžinus anksčiau šias pareigas ėjusį pareigūną, pasibaigus įstatymų nustatytam tarnybos einant tam tikras pareigas laikotarpiui, kai jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalis buvo pakeista tik lingvistiškai. Didesnė išeitinė - tarnybą paliekant, sukakus nustatytam amžiui. Naujas pagrindas gauti išeitinę išmoką nuo 2021m. „Vienoje įstaigoje pradirbau daugiau kaip 23 metus. Man 69 metai ir jau įgijau teisę į senatvės pensiją. Ar man priklausys išeitinė išmoka, jei sulaukęs pensijos iš darbo išeisiu savo noru?“
Darbo kodekso (DK) 127 str. straipsnyje aprašyta, kad darbo sutarties nutraukimas tokiais atvejais turi būti atliktas laikantis teisės nuostatų, o darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Darbo sutartis, nutraukta pagal darbuotojo prašymą, gali įgauti teisę į visą senatvės pensiją taip pat pagal nustatytus įstatymus. Šis straipsnis grindžia, jog išsako bendro pobūdžio paaiškinimai, aktualūs skaitytojams klausimams, remiantis 2014 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Kaip veikia išeitinė išmoka Lietuvoje ir kada ji mokama? Išeitinė išmoka - finansinė kompensacija, skiriama darbuotojui darbo santykių nutraukimo atveju. Ji padeda įveikti finansinius sunkumus po darbo vietos praradimo. Išeitinė išmoka Lietuvoje mokama šiomis sąlygomis: kai sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbo stažas ir vidutinis atlyginimas lemia išmokos dydį, ir kai gali būti papildomų nuostatų darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje. Papildomos nuostatos kartais įtraukiamos, suteikiant daugiau teisių ar privilegijų.
Nuo ko priklauso išeitinė išmoka išeinant į pensiją
Pagal Darbo kodeksą, išeitinė išmoka gali būti mokama darbuotojams, kai jų darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, o ne jų kaltės atvejais. Tačiau kai darbuotojas išeina į pensiją, išeitinė išmoka gali būti skiriama taip pat, priklausomai nuo amžiaus ir kitų faktorių. Nagrinėjant konkrečius atvejus, svarbu atskirti situacijas: ar darbuotojas palieka darbą savo noru dėl svarbių priežasčių, ar dėl pensinio amžiaus, ar dėl sveikatos problemų. Šie aspektai lemia išmokos dydį ir teisėtumą.
Teisė į išeitinę išmoką dėl senatvės pensijos amžiaus dažnai priklauso nuo to, ar darbuotojas turi neterminuotą darbo sutartį, kiek laiko jis dirbo įmonėje (stažas) ir koks yra jo vidutinis darbo užmokestis. Paprastai ilgiau dirbantiems ar su didesniu vidutiniu užmokesčiu - didesnė išmoka. Išmokos dydis gali būti susijęs su vienu ar dviem vidutiniais darbo užmokesčiais, priklausomai nuo stažo ir įstatymų nuostatų.
Taip pat skaitykite: Išsamus gidas: pensijos buvusiems pareigūnams
Skaičiavimo pagrindai
- Stažas įmonėje: ilgesnis stažas dažnai lemia didesnę išmokos dalį.
- Vidutinis darbo užmokestis: paprastai skaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių įmonei gautą vidutinį atlyginimą prieš atleidimo mėnesį.
- Pagal DK ir papildomus įstatymų projektus, išmokos dydžiai gali būti dviejų vidutinių darbo užmokesčių granose arba papildomų nuostatų dėka didesni.
Jeigu išeinate į senatvės pensiją, darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą ir išmokėti priklausančias išmokas, įskaitant išeitinę. Išeitinė išmoka yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir „Sodros“ įmokomis; išmokų dydis gali būti didesnis priklausomai nuo kolektyvinių sutarčių nuostatų.
Kada išeitinė išmoka mokama ir kokios sąlygos taikomos
Išeitinė išmoka turi būti sumokėta darbo sutarties nutraukimo laikotarpiu - ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po oficialaus atleidimo. Sąlygos dėl mokėjimo: darbuotojas turi būti atleistas ne dėl savo kaltės; kai darbuotojas negali būti perkeliamas į kitą poziciją dėl sveikatos problemų, jam taip pat gali būti mokama išeitinė išmoka. Darbdavys gali paprašyti reikalingų dokumentų - atleidimo rašto ir kt., kad įsitikintų, jog išmoka skirta teisės aktų pagrindu.
Tačiau kai kurie atvejai gali būti painūs: pavyzdžiui, scenario, kai darbuotojas išeina į pensiją savo noru ir darbdavys atsisako mokėti išeitinę. Tokiu atveju svarbu žinoti, jog išeitinė išeinant į pensiją išties priklauso, kai atitinkamos sąlygos yra įvykdytos ir kai prašymas dėl pašalpinimo pateiktas teisingai, laikantis įstatymų nuostatų.
Praktiniai patarimai darbuotojams
- Dokumentuokite darbo istoriją: laikykite sutartis, atlyginimo įrašus ir kitus svarbius dokumentus.
- Supraskite sutarties sąlygas: prieš priimdami sprendimą dėl išeimo, perskaitykite darbo sutartį ir įsitikinkite, kad suprantate visus įsipareigojimus.
- Kreipkitės į darbo teisės aktus: sužinokite apie DK ir kitas taikomas nuostatas.
- Kreipkitės į darbo institucijas: jei manote, kad priklauso išeitinė, kreipkitės į atitinkamas institucijas ar teisinę pagalbą.
- Išlaikykite profesionalų elgesį: stenkitės išlaikyti ramų požiūrį derybų metu.
- Supraskite mokesčių pasekmes: konsultuokitės su finansų specialistu apie GPM ir „Sodros“ įmokas.
Konkretūs scenarijai: kada išeitinė nepriklauso
Jei darbuotojas įsidarbino pensijos amžiumi jau įgijęs teisę į visą senatvės pensiją pas tą pačią įmonę, išeitinė gali būti skiriama tik kitais pagrindais, o ne dėl pensijos amžiaus. Jei darbuotojas išeina “savo noru” be papildomų pagrindų, dažnai išeitinė išmoka gali būti ribota. Dažnai kyla klausimas, ar galima išeiti į pensiją po kurio laiko ir kaip tai įtakoja teisę į išeitinę. Teisinės praktikos kontekste svarbu, jog išeitinė išeinant į pensiją gali būti mokama tik vieną kartą konkrečiame darbo santykių etape, o kai kuriose situacijose gali būti taikomos kitokios nuostatos valstybės tarnautojams ar tam tikrų profesijų atstovams (šios nuostatos gali skirtis).
Kitos svarbios nuostatos
VDI pabrėžia, kad, norint išlaikyti teisę į išeitinę išeinant į pensiją, darbo sutartis turi būti neterminuota, o darbuotojas turi būti sukakęs pensijos amžių. Taip pat pažymi, kad kai darbuotojas nori dirbti ir sulaukia pensijos amžiaus, jo amžius neturėtų būti laikomas teisėtu atleidimo pagrindu - prioritetas turi būti teikiamas likti dirbti tiems, kuriems liko trumpiau nei 3 metai iki pensijos amžiaus. Darbuotojai taip pat turi būti įspėjami apie sutarties nutraukimą iš anksto (ypač kai iki pensijos liko mažiau nei 5 ar 2 metai).
Taip pat skaitykite: Ligos pagrindu išeinant į pensiją: svarbu pareigūnams
Tuo pačiu atveju svarbu žinoti, kad išeitinė išmoka išeinant į pensiją dažnai yra priskiriama prie socialinių garantijų už ilgesnį darbo stažą ir gali būti didesnė kolektyvinėse sutartyse. Darbdaviai neturi teisės atsisakyti mokėti išeitinę išeinant į pensiją, jei darbuotojas atitinka teisės aktų reikalavimus; darbuotojas turi teisę reikalauti išmokos ir kreiptis į teisinę instituciją, jei darbdavys vengia įvykdyti savo įsipareigojimus.
Kas nutiks, jei išseks socialinio draudimo lėšos ir negalėsite išeiti į pensiją?
Taip pat skaitykite: Pensijos skyrimas pareigūnui dėl ligos