Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) sprendimas parduoti savo ilgus metus valdomą reabilitacijos centrą „Pušyno kelias“ sukėlė visuomenės ir ekspertų diskusijas dėl skaidrumo, pardavimo priežasčių, proceso teisinio pagrindo bei pardavimo poveikio ligoninės ateičiai ir sveikatos sistemos pokyčiams Vilniuje.
„Šiemet bus paskelbta. Kaip viskas įvyks, labai sunku pasakyti, bet tikimės, kad tai bus šiais metais“, - antradienį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė. RVUL direktorė Jelena Kutkauskienė patvirtino, kad centrą pardavinės jo savininkė - Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, o ne Turto bankas, nes „tai yra įstaigos struktūrinis padalinys, kuris nuosavybės teise, pabrėžiu - nuosavybės teise, ne patikėjimo, priklauso ligoninei“.
„Pušyno kelio“ istorija ir centro uždarymo priežastys
Vilniuje įsikūręs reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ RVUL padaliniu tapo 2018 m. pradžioje, tačiau ligoninei kartu su 195 tūkst. eurų siekiančiais įsiskolinimais perduoti 9 pastatai buvo prastos būklės, reikalaujantys remonto, patalpos neatitiko sveikatos priežiūros paslaugoms teikti nustatytų reikalavimų. Nuo to laiko iš jokių šaltinių nebuvo skirtas finansavimas reabilitacijos centro statinių būklei pagerinti, o paslaugos pacientams šiuo metu teikiamos tik viename - centriniame pastate.
Praėjus beveik ketveriems RVUL rankose vegetuojančios įstaigos metams, nutarta galutinai atsisakyti šio centro. Gegužės 17 dieną RVUL pranešė, kad „Pušyno kelias“ nutraukia veiklą, o planuojama sanatorijos uždarymo data buvo 2022 m. birželio 1 d. Sprendimas priimtas po steigėjų - Vilniaus universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos - susitarimo.
„Reabilitacijos centro „Pušyno kelio“ veikla metai iš metų buvo nuostolinga - nepaisant įgyvendintų organizacinių pokyčių, sanatorija kas mėnesį generuoja per 100 tūkstančių eurų nuostolio. Ilgainiui tai tapo sunkiai pakeliama našta įstaigai,“ - aiškino RVUL direktorė Jelena Kutkauskienė.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Pardavimo procesas ir turto vertė
RVUL vadovė Jelena Kutkauskienė teigė, kad buvo atliktas turto vertinimas - nustatyta pradinė parduodamo turto vertė. „Pradinė vertė, su kuria išeisime į aukcioną, bus 4,2 mln. eurų“, - pabrėžė J. Kutkauskienė. Devyni centro pastatai yra prastos būklės, o lėšų rekonstrukcijai nėra - ji gali kainuoti daugiau nei 10 mln. eurų, o investicijos būtų apsunkintos ir dėl to, kad „Pušyno kelias“ įsikūręs Verkių regioniniame parke.
Pardavimo klausimas tapo diskusijų objektu, nes objektą pardavinės pati „Pušyno kelio“ savininkė Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, o ne valstybės turto pardavime besispecializuojanti ir didžiulę patirtį sukaupusi valstybės įmonė Turto bankas. Kaip teigia RVUL atstovė, ligoninė kreipėsi į Turto banką dėl pagalbos realizuojant turtą, tačiau kadangi reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ statinius nuosavybės teise valdo RVUL, tai nėra valstybės turtas. Turto banko atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu nurodo, kad Turto bankas įgaliotas pardavinėti tik valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą.
| Pardavimo procese dalyvaujantis subjektas | Teisinis pagrindas | Kompetencija pardavimui |
|---|---|---|
| RVUL (ligoninė) | Nuosavybės teisė pagal viešosios įstaigos tvarką | Gali pasitelkti išorės ekspertus |
| Turto bankas | Tik patikėjimo teise arba valstybės vardu | Patirties ir resursų turi, bet šiuo atveju nedalyvauja |
Aukciono eiga ir turto statusas
Šiuo metu net praėjus keleriems metams po uždarymo, pardavimo proceso baigtis išlieka neaiški. 2022 metų birželio 1-oji buvo paskutinė darbo diena penkiasdešimt penkiems reabilitacijos centro darbuotojams, tačiau po to privatizacijos kelią pasirinkusi RVUL nuosavybė - Verkių regioniniame parke įsikūrusi sanatorija - vis dar laukia naujo šeimininko. Gydymo įstaiga informavo: „Centras niekam nebuvo neparduotas“, t.y. jis kaip buvo, taip ir yra VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės nuosavybė.
Paprašius paaiškinti, kodėl minėtas pardavimas neįvyko, ligoninės atstovė nurodė, kad dalyje buvusių reabilitacijos centro patalpų jau keletą metų neatlygintinai glaudžiasi nuo karo Ukrainoje pabėgusi Charkivo mokyklos „Gravitacija“ bendruomenė.
Pardavimo skaidrumas, priežiūra ir teisinė bazė
Pardavimo procesas vyksta viešo aukciono būdu. Viešosios įstaigos nekilnojamasis turtas parduodamas viešo aukciono būdu, sudarant sąlygas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti su didžiausią kainą aukcione pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu; priimant sprendimus dėl viešosios įstaigos nekilnojamojo turto pardavimo dalyvaujantys asmenys arba tokio perleidimo procedūras vykdantys asmenys deklaruotų privačius interesus, įsipareigotų vengti bet kokio interesų konflikto.
Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis tvirtino, kad „Pušyno kelio“ pastatai yra suformuoti kaip RVUL įnašas (nuosavas RVUL turtas), todėl dėl RVUL nuosavo turto pardavimo sprendimą priima visuotinis dalininkų susirinkimas (šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetas).
RVUL direktorės pavaduotoja D. Smagurauskaitė pabrėžė, kad viešame aukcione bus stengiamasi užtikrinti konkurencijos ir skaidrumo principus. Jeigu būtų pasirinktas perdavimas Turto bankui, tai reikštų turto dovanojimą valstybei ir atitinkamai ligoninė netektų planuojamų pardavimo pajamų.
Ekspertų ir visuomenės diskusijos dėl pardavimo
NT ekspertai pažymi, kad dėl išskirtinėje sostinės vietoje esančio reabilitacijos centro visuomenėje kilo įtarimų, ar šis nebus žlugdomas tyčia. Svarstyta, kad ligoninei šių pastatų pardavimas gali būti itin naudingas. Mat tuomet ji turėtų papildomų lėšų, kurias galėtų investuoti į pagrindinius ligoninės statinius ar įrangą.
Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją su siūlymu pradėti parlamentinį tyrimą. Skubotas sanatorijos uždarymas ir bandymai greitai parduoti pastatus privatiems investuotojams kėlė pagrįstų įtarimų dėl tokio sprendimo ir jo priėmimo aplinkybių skaidrumo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigė stebinti situaciją. Jos atstovė Renata Keblienė patvirtino, kad šiuo metu šią situaciją analizuoja STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius, tačiau kol kas nėra atsakymo, ar bus pradėtas tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų. Tuo metu RVUL komunikacijos skyrius pabrėžia, kad „Pušyno kelias“ įsiskolinimų neturi, nes visas sanatorijos veiklos išlaidas dengia ligoninė.
Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?
Ką planuojama daryti su gautomis lėšomis?
Pasak Sveikatos apsaugos viceministrės D. Jankauskienės, gauti pinigai bus panaudoti RVUL poreikiams: „Investuoti į ligoninės infrastruktūrą, poreikiai yra labai dideli. Ligoninė teikia skubią medicinos pagalbą, poreikiai yra milžiniški.“ Planuojama investuoti į skubiosios pagalbos, laboratorijos padalinius, renovuoti dabar esamas patalpas ir t.t.
Alternatyvos reabilitacijos paslaugų gauti Lietuvoje
Po „Pušyno kelio“ centro uždarymo pacientai reabilitacijos paslaugas gali rinktis iš kitų viešųjų ar privačių centrų. Pavyzdžiui, Palangos reabilitacijos ligoninė sėkmingai teikia įvairias gydymo, reabilitacijos paslaugas ir sveikatinimo procedūras jau daugiau nei 20 metų. Ši ligoninė siūlo platų spektrą paslaugų, pritaikytų individualiems pacientų poreikiams.
Ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos tuomet, kai biopsichosocialinės funkcijos neatsikuria po stacionarinės reabilitacijos ir paciento būklė atitinka ambulatorinės reabilitacijos reikalavimus. VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės naujai renovuotame Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje dirba patyrusi ir kvalifikuota komanda, įdiegta nauja fizioterapijos įranga, siūlomos individualios programos ir inovatyvūs sprendimai.
Pokyčiai privačiame sektoriuje: naujų centrų plėtra
Svarbu paminėti, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje vyksta reikšmingi pokyčiai: „InMedica grupė“, vienijanti 89-ių medicinos klinikų, ligoninių ir laboratorijų tinklą, 2025 m. sausį buvo parduota suomių koncernui „Mehiläinen“. Birželio mėnesį Vilniuje planuojama atidaryti naują reabilitacijos centrą, kuriame bus integruotos visapusiškos reabilitacijos paslaugos bei priežiūra po ortopedinių operacijų. Tai leis išplėsti teikiamų reabilitacijos paslaugų spektrą.
Mobilioji programėlė bei virtuali klinika leis konsultuotis su šeimos gydytojais nuotoliniu būdu, gauti siuntimus, peržiūrėti medicinos įrašus bei tyrimų rezultatus. Tai, be abejo, palengvins reabilitacijos paslaugų prieinamumą pacientams ir prisideda prie paslaugų kokybės gerinimo Lietuvoje.
Ką reiškia šie pokyčiai pacientams ir visuomenei?
Reabilitacijos ligoninę pardavinėti buvo skubama nepaprastai greitai. Buvo pateikiami neaiškūs kriterijai. Iki galo taip ir nebuvo pagrįsta, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas dėl paslaugų sustabdymo. Buvo įrodinėjama, kad Lietuvoje tokių paslaugų pakankama, nors, mano manymu, tikrai ne, - viešai komentavo Seimo vicepirmininkas J. Sabatauskas.
Dėl šių pokyčių galima prognozuoti tolesnę centralizuotų reabilitacijos paslaugų konsolidaciją didesniuose ir moderniuose centruose, didėjantį privačių investuotojų vaidmenį, naujų inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų populiarinimą ir platesnį pacientų pasirinkimą.
Tačiau senųjų valstybinių ar viešųjų įstaigų uždarymas dažnai kelia susirūpinimą dėl viešojo intereso, paslaugų prieinamumo silpnesnių socialinių grupių atžvilgiu bei ilgalaikio sveikatos apsaugos sistemos strategijos tvarumo.
tags: #parduota #reabilitacijos #ligonine #visuziglyje