Šiame straipsnyje nagrinėjamas Tim Burtono filmo „Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“ (angl. „Miss Peregrine’s Home for Peculiar Children“) pristatymas, siužeto linijos adaptacija iš Ransomo Riggo knygos ir režisieriaus siekis sukurti savito burtoniško stiliaus, bet tuo pačiu metu komerciškai patrauklų kino kūrinį. Darbui taikoma žvilgsnis - įvertinti, kaip pritaikytos originalios literatūros idėjos, kokios nuotaikos ir vizualiniai sprendimai išryškėja ekrane, ir kokios yra skaitmeniniais efektais papildytos kino kalbos galimybes bei ribos.
Trumpa inscenizacija ir siužeto pagrindas
Šiame filme pasakojama šešiolikmečio Džeikobo Portmano istorija, kuri iš pradžių atrodo kaip įprastas pasaulis, tačiau staiga susiduria su gilia paslaptimi apie senelio pramanytą vaikų namų pasaulį. Džeikobas keliauja į salą prie Velso krantų, kur kadaise veikė panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai. Ten jo laukia pažintis su namų valdytoja Peregrine ir vaikais, turinčiais įspūdingų galių, leidžiančių įtvirtinti naujus tapatybės ar net realybės suvokimo horizontus. Ši minties kryptis atspindi klasikinę Burtono užuominą į magiją, paslėptus pasaulius ir charakteringą pasakojimą, svarbų scenų ritmą bei vizualinį nuotykį.
Filmo kronika išryškina, kad Džeikobo senelis įkvėpimo iš baltojo rūmo, miglų ir paslapčių puslapyje, o po to Džeikobo kelionė į įsivaizduojamąją salą ir susitikimas su Peregrine tampa teatro, kuriame įsitvirtina ypatingų vaikų pasakojimas, įvykio šauklė. Tačiau laikui bėgant filmas susiduria su problemomis adaptuojant knygos turinį: siužetas plaukia per gausybę personažų ir keičia laiko kilpų esmę, įtraukiant naujus, dažnai neatitinkančius šaltinio kūrinio detalių sprendimus.
Grojimo ir vizualiniai sprendimai
Vizualus filmo stilius išsiskiria išskirtinai dekoruotomis set’ų ir kostiumų, kuriuos galima priskirti Timui Burtonui - tai ryškūs kontrastai, tamsi romantika ir magiškos scenos, kurios kuria „burtonišką“ atmosferą. Operatoriaus Bruno Delbonnel darbas pasižymi kruopščia šviesos ir šešėlių balanso kontrole, o montavimo ritmas kartais nuslysta į greitą, kartais į lėtą tempą, kuris atitinka istorijos charakterio pokyčius. Taip pat pastebimas kartais naudotas lėlinės animacijos elementas, kuris „pašalina“ realybės ribas ir įterpia kitonišką nuotaiką į pasakojimą.
Kino muzika, kurią kuria žinomi kompozitoriai, paverčia kelionę į magijos pasaulį įtaigi, o garsinis dizainas atlieka svarbų vaidmenį sukurti epinį nuotaikos foną kovų scenuose ir paslaptingose scenose. Grimas ir kostiumai atskleidžia Burtono gebėjimą kurti atpažįstamą personažų išvaizdą ir tuo pačiu įterpti naują žaismingą toną į turinį.
Taip pat skaitykite: Ypatingųjų vaikų pasaulis
Aktorių darbas ir personažų išaukštinimas
Panelės Peregrinės vaidmenį įkūnijo Eva Green - charizmatiška aktorė, kurios įvaizdis ir manieros kuria įtikinamą, kartais net paslaptingą mylimą figūrą laikiniam vaikų namų pasauliui. Džeikobo vaidmenį atlieka Asa Butterfield - jaunas aktorius, kuris sugeba perteikti jaunatvišką ryžtą ir pažinimo troškimą, nors dalis scenų gali atrodyti pernelyg trumpos ar paviršutiniškos. Gerą formą išlaiko ir kiti aktoriai, tokiuose vaidmenyse kaip Judi Dench, Rupert Everett, Chris O’Dowd, Terence Stamp ir kt., tačiau jų pasirodymai dažnai lieka paviršutiniški arba ne visiškai įtraukiantys į sumanytą šeimos ir magijos pasaulio dramatiką.
Nors panelė Peregrinė laikoma filmo centru, daugelis kitų personažų ir jų savybės iš laikinosios kilpos buvo keistai peržengtos: Emos ir Olivos galiųkeitimas, taip pat kai kurių kitų vaikų charakteristikų pakeitimai rodo šaltinio kūrinio interpretacijos iškraipymą. Palyginus su knyga, filmas dažnai praranda gylį ir suvokimą apie kilpos mechanizmą, o laiko kilpa tampa labiau dekoratyviu motyvu nei racionaliai paaiškinama visuma.
Techniniai aspektai ir kino kalba
Techninė filmo pusė yra įspūdinga, ypač dekoracijų, kostiumų ir specialiųjų efektų srityje. Tačiau filmas susiduria su tempo klausimais: per greita tempo tėkmė, gausybė personažų ir trumpų, kartais kurto siužeto fragmentų nesuteikia pakankamai laiko įsigilinti į kiekvieną veikėją. Kai kurie žiūrovai gali pasijusti tarsi klausytųsi „X-Men“ įkvėptų scenų adaptacijos, nors Burtono stilius vis dar juntamas, bet ne visuose momentuose. Konflikto pabaiga ir paskutinė kilpos scenos kartais atrodo kaip pritempta klišė, kuri netiksliai įsipina į Burtono pasaulį.
Nepaisant šių trūkumų, filme galima išskirti keletą nuostabių scenų: Peregrinės namas sužavės ne tik dėl interjero, bet ir dėl santykio tarp Emos ir Džeiko. Taip pat įspūdingos kilpos persukimo scenos ir naudojama vaizdų priemonė, kurią galima pavadinti Matrix stiliaus judesio sustabdymu. Šie momentai išlaiko pasakojimo poetiką ir suteikia epinės nuotaikos, nors visa aplinka dažnai stokoja gilumo ir nuoseklumo lyginant su literatūros šaknimis.
Kontekstas ir vertinimas
„Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“ yra Tim Burtono sugrįžimas prie didesnės holivudinės produkcijos po kelių projektų su mažesniu biudžetu, ir šiame filme galima išskirti tiek puikių, tiek nepateiktų idėjų. Iš vienos pusės filmas išlieka sugebėjimu sukurti įsimintiną atmosferą, įkūnijančią Burtono kelią, kuriame susimaišo vaizdingos dekoracijos, išskirtiniai personažai ir magiškas pasaulis. Iš kitos pusės, adaptacijos problema ir per didelis personažų skaičius lemia, kad dauguma veikėjų lieka paviršutiniški ir praranda literatūros dvasią. Vertinant kaip atskirą kino kūrinį, filmas turi savo žavesio, bet kai lyginamas su knygos dvasia, jis dažnai nusileidžia originalui.
Taip pat skaitykite: "Panelės Peregrinės Ypatingų Vaikų Namai" apžvalga
Rekomendacijos žiūrovams
- Jei esate Tim Burtono gerbėjas ir jums įdomus magiški pasakojimai su paslėptais pasauliais, filmas gali patikti dėl unikalios atmosferos ir įspūdingų vizualinių sprendimų.
- Jei ieškote filmo, kuris tiksliškai perteiktų R. Riggs knygos dvasią ir logiškai paaiškintų laiko kilpą, gali būti, kad jums nepasiseks - literatūrinė kilpa čia išplečiama ir dažnai sujungiama per sau įprastus Holivudo akcentus.
- Siūlomas žiūrėjimo potyris šeimai, kurioje yra vietos tiek nuotykiams, tiek švelniai tamsiai magiškai nuotaikai, tačiau verta būti pasiruošus perėjimams tarp įvairių herojų linijų.
Taip pat skaitykite: Antra knyga apie ypatingus vaikus