Peligrin ypatingų vaikų namai apžvalga ir informacija

Ieškote kažko nepaprato, žavingo ir netgi truputėlį bauginančio? Ypatingų vaikų namai gali būti būtent tai, ko jūs ieškote. Nuo pat pirmo puslapio istorija tave apglėbia labai žavingu, gluminančiu ir daugybę klausimų sukeliančiu tekstu, kuriame maišosi fantazija su realybe. Tu nori tikėti, kad visa tai tikra, tačiau tau vieną po kitos pateikia priežastis, kodėl taip negali būti.

Apie autorių

Ransom Riggs internetiniame puslapyje save pristato kaip žmogų, kuris mėgsta pasakoti istorijas žodžiais, nuotraukomis o dažniausiai ir nuotraukomis, ir žodžiais vienu metu. Ramson Riggs pradėjo rašyti istorijas būdamas jauno amžiaus, naudodamasis sena rašymo mašinėle, kuri vis strigdavo. Kai buvo truputėlį vyresnis, Kalėdų proga gavo fotoaparatą ir fotografija jį užkerėjo. O kai tapo dar vyresnis, turėjo pusiau sugadintą video kamerą ir su draugais kūrė trumpus filmukus. Ohio jis studijavo literatūrą ir įgavo anglų kalbos diplomą. Po to nusprendė išpildyti savo labai seną svajonę ir išvyko studijuoti į Pietų Kalifornijos universitetą Los Angel’e.

Kūrinių serija ir išleidimo faktai

Rašytojas ir filmų kūrėjas Ransomas Riggsas (g. 1979 m.) gimė ir užaugo Amerikoje, Floridoje. Pirmoji jo knyga Šerloko Holmso vadovėlis: žymiausio pasaulio detektyvo metodai ir paslaptys (The Sherlock Holmes Handbook: The Methods and Mysteries of the World’s Greatest Detective, Quirk Books, 2009) sulaukė pripažinimo tarp Arthuro Conano Doyle’io fikcinio personažo Šerloko Holmso gerbėjų. Bet pripažinimą jam pelnė trilogija apie ypatingų galių turinčius vaikus, kurios pirmoji dalis - Ypatingų vaikų namai (angl. Miss Peregrine’s Home for Peculiar Children, Quirk Books) - pasirodė 2011 m. Vos išleistas, kūrinys kaipmat tapo bestseleriu, o pernai sulaukė ir to paties pavadinimo filmo adaptacijos (rež. Timas Burtonas). Antroji dalis Kiaurymių miestas (angl. Hollow City) skaitytojus pasiekė 2014 m., o 2015 m. trilogiją užbaigė Sielų biblioteka (angl. Library of Souls; liet. 2016 m.).

Siužetas trumpai

Šešiolikmetis Džeikobas Portmanas nė kiek neabejojo, kad jo gyvenimas yra ir bus niekuo neypatingas. Būdamas mažas, jis nepaprastai žavėjosi savo seneliu, jo nuotykių kupinu gyvenimu, kvapą gniaužiančiomis istorijomis apie pabaisas ir ypatingus vaikus. Patekęs į ją, vaikinas sužino, kad tai ypatingų ir šiek tiek neįprastų vaikų gyvenvietė, kurioje jie jaučiasi laisvi ir nevaržomi, o juos globoja panelė Peregrinė. Šešiolikmetis Džeikobas po savo senelio mirties gauna paslaptingą laišką, kuriame jis kviečiamas į salą, kurioje užaugo jo senelis. Pirmasis įspūdis paėmus knygą buvo jos svoris. Ji nėra lengva. Bet taip yra dėl popieriaus, kuris yra panaudotas knygai, kadangi istorija yra pateikta su nuotraukomis.

Pagrindiniai personažai ir ypatingos galios

Netrukus jis susitinka vaikų namų direktorę panelę Peregrinę, ir ji Džeikobui papasakoja apie ypatinguosius vaikus („garbinga mano protėvių kalba vadinami syndrigast, arba ‚ypatingos sielos‘“, p. 175) ir apie laiko kilpą, kurioje amžinai yra 1940 metų rugsėjo trečioji. Panelės Peregrinės sukurtoje laiko kilpoje ant vaikų namų niekada nenukrinta ir jų nesunaikina vokiečių numesta bomba, todėl čia glaudžiasi ypatingieji, su kuriais Džeikobas susipažįsta, - „ugninė mergaitė“ Ema, nematomasis berniukas Milardas, skraidanti mergytė Oliva, Hjugas, kurio viduje gyvena bitės, Klerė, kurios pakaušyje - antra burna, ir kiti. Buvimas su šiais vaikais, ypač su Ema, Džeikobui ima atrodyti patrauklesnis už realųjį pasaulį, tad jo ryšiai ima trūkinėti ir jis apsisprendžia likti su vaikais.

Taip pat skaitykite: Ypatingųjų vaikų pasaulis

Antagonistai ir pavojai

Netrukus gyvenimas kilpoje ima sparčiai tolti nuo idilės: vaikinukas sužino, kad čia yra nematomų kiauramėklių(angl. hollowgast), kurios kartu su joms patarnaujančiais padarais (angl. wight) naikinančios ypatinguosius. Kiauramėklės su padarais, įsigudrinę patekti į laiko kilpas, ima grobti ymbrynes ir žudyti jų globojamus vaikus. Knygos kulminacijoje pasikėsinama ir į Peregrinę, bet ją, nors ir suluošintą, pavyksta išgelbėti.

Tęsiniai ir temas plėtojimas

Antrojoje knygoje tęsiama kelionė tampa pretekstu autoriui į pasakojimą įtraukti naujų personažų - juos vaikai sutinka kitose laiko kilpose. Ypatingieji, pasirodo, gali būti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, pavyzdžiui, šunys, antilopės ir kiti žvėrys. Nors pagalbininkų ratas plečiasi, vaikai supranta, kad iš ieškotojų jie tampa bėgliais, ir yra priversti slapstytis, kas lemia, kad antroji knyga ima priminti veiksmo filmą. Susidūrimas su padarais vaikų nesustabdo ir jie pasiekia Londoną. Trečiosios knygos siužetas dar įtemptesnis nei antrosios ir kelionę čia keičia rezistencijos tema: Džeikobas ir Ema ryžtingai imasi vadovauti vaikams ir bando priešintis Kolo planams surasti mistinę Sielų biblioteką, kurioje, pasak senų istorijų, buvo po mirties laikomos ypatingųjų sielos, kad vėliau jas galėtų perimti kiti.

Psichologinės ir istorinės temos

Vis dėlto tragiška senelio mirtis ir susidūrimas su pabaisa tarsi iš vaikystės košmarų Džeikobo gyvenimą apverčia aukštyn kojomis: jo pasakojimą apie senelį nužudžiusį padarą laikydami patirtos psichologinės traumos padariniu, vaikino tėvai ima jaudintis dėl jo psichikos ir priverčia lankytis pas psichoanalitiką. Žvelgiant į knygą iš pamatinių idėjų perspektyvos, matyti, kad jos yra palyginti klasikinės - draugystė, atsidavimas, pasiaukojimas etc., tad trilogiją daro naujovišką pats pasakojimo sumanymas. Kitas svarbus šios trilogijos aspektas - Holokausto tema. Ji Riggso kūriniuose yra ne tik tiesioginė (fikcinė Abrahamo Portmano patirtis realiame istoriniame kontekste), bet ir perkeltinė: tai, kas vyksta ypatingųjų vaikų pasaulyje (jų grobimas, naikinimas etc.), skaitytojo pasąmonėje pradeda sietis su XX a. įvykusia tragedija.

Iliustracijos ir fotografijų vaidmuo

„Ypatingų vaikų namų“ trilogijos išskirtinumą jaunimo literatūros kontekste lemia pasirinktas iliustravimo būdas - Riggso knygos pilnos antikvarinių nuotraukų. Istorija apie panelę Peregrinę ir jos ypatingų vaikų namus gimė Riggsui pradėjus kolekcionuoti antikvarines nuotraukas. Rausdamasis sendaikčių turgelių nuotraukų šūsnyse ir keisdamasis jomis su kitais kolekcininkais, jis ėmė pastebėti, jog „<…> tarp visų mano rastų nuotraukų keisčiausios ir labiausiai intriguojančios buvo vaikų. Pradėjau galvoti, kas tokie galėjo būti šie keistai atrodantys vaikai, kokios buvo jų gyvenimo istorijos, bet nuotraukos buvo senos ir bevardės, tad nebuvo kaip to sužinoti. Tada man toptelėjo: jeigu negaliu žinoti jų tikrųjų istorijų - aš jas sugalvosiu.“ Riggsui šios nuotraukos tapo daugiau nei įkvėpimu: „Gera nuotrauka galėjo užvesti ant kelio, įkvėpti daugiau siužetinių linijų ar personažų.“

Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, toks entuziastingas kaip Riggso kūryboje nuotraukų įtraukimas į pasakojimą nėra dažnas. Kaip teigia Upsalos universiteto profesorė Danuta Fjellestad, literatūros ir fotografijos santykiai dažniausiai pasižymėjo įtampa: „susižavėjimas ir baimė, įtarumas ir entuziazmas <…> yra vieni iš jausmų, figūruojančių rašytojų komentaruose apie fotografiją. Į fikcinę istoriją įsiterpusios nuotraukos gali kelti dvilypius jausmus dėl to, kad fotografija nuo pat savo atsiradimo buvo traktuojama kaip realybės atspaudas ir visada buvo siejama su objektyvumu ir tiesa, tuo tarpu grožinės literatūros tekstas suvokiamas kaip išskirtinai autoriaus vaizduotės rezultatas.

Taip pat skaitykite: "Panelės Peregrinės Ypatingų Vaikų Namai" apžvalga

Stilistika ir tonas

Pasaulis, kuris pateikiamas skaitytojams yra… tikrai keistas ir priverčiantis į viską žvelgti įtariai. Kuo daugiau buvo pateikta priežasčių, kodėl senelio istorija apie ypatingus sugebėjimus turinčius vaikus yra tik prasimanymas, tuo tvirčiau norėjosi tikėti, kad tai įmanoma, kad tos istorijos gali būti tikros. Jaučiausi tuo momentu kaip detektyvas ieškantis sakiniuose paslėptų žodžių, kitų prasmių veikėjų žodžiuose, nes tai, kas buvo pateitka pagrindiniam veikėjui, buvo per daug gerai, kad būtų tikra. Įtampą istorijoje kuria daugybė pačių įvairiausių dalykų. Vienas iš jų būtų tiesa apie vaikus ir, kaip jie gali mirti. Tai sužinojęs skaitytojas tikrai jausis kaip įtempta styga, kai veikėjai pradės rizikuoti savo gyvybėmis.

Skirtumai tarp trilogijos dalių

Vis dėlto derėtų pridurti, jog „Ypatingų vaikų namų“ trilogija nėra kokybiškai lygiavertė: iš trijų dalių meniškai stipriausia ir labiausiai nugludinta atrodo pirmoji knyga. Antrojoje ir trečiojoje dalyse viršų imant nepertraukiamo veiksmo kūrimui, susidaro paviršutiniškumo įspūdis. Refleksijos, kurių nemaža būta pirmojoje knygoje, užleidžia vietą įvykių lavinai.

Filmas ir ekranizacija

Kas dar nežinote, šioji knyga virsta filmu ir jį kurs… Tim Burton. Pati knyga atsiduoda labai „burtonišku“ stiliumi, todėl nenuostabu, kad režisierius taip troško ją ekranizuoti. Jeigu lygintume filmą su knyga, tai jis išties kruopščiai perteikia visą literatūrinio kūrinio dvasią, kas jau yra didelis pliusas režisieriui ir filmo scenaristams. Techninė juostos pusė - vizuali filmo pusė tobula, taip, tobula, nes tik Timo Burtono filmuose galima pamatyti tokias įspūdingas dekoracijas, išskirtinius kostiumus ir, žinoma, įsimintiną herojų grimą, o taip pat ir visai gerai atrodančius specialiuosius efektus, kurių dėka yra sukuriamas dar vienas magiškas ir „burtoniškas“ pasaulis. Muzika filme irgi sužavi. Garso takelis paverčia šią kelionę į mistikos ir magijos kupiną nuotykį, todėl kiekviena kompozicija yra ypatinga ir glostanti ausis. Taip pat gerai atliktas ir operatoriaus darbas. Nenuostabu, kad jau anksčiau bendradarbiavęs su Timu Burtonu keturias "Oskaro" nominacijas pelnęs operatorius Bruno Delbonnel pasidarbavo iš peties ir kameros dėka sugebėjo mus dar labiau pritraukti prie ekrane rodomų personažų ir nuotykių.

I Play Rocky | Official Trailer

Kam ši knyga tinka

Knyga yra tikrai ne tradicinė istorija ir ji puikiai tiks bet kokio amžiaus skaitytojams. Tu nori tikėti, kad visa tai tikra, tačiau tau vieną po kitos pateikia priežastis, kodėl taip negali būti. Taipogi knyga gali padrąsinti/ išmokyti, kad būti kitokiu nei kiti nėra blogai. Tai yra būtent tai, kuo turėtum didžiuotis. Knygoje šie ypatingi vaikai neverkia pakampėse ir nelaido negražių žodžių likimui dėl savo dalios.

Kur rasti knygą ir pigesni variantai

Ieškote, kur rasti pigių knygų internetu? Sena.lt - tai vieta, kur rasite naudotas ir naujas knygas pigiau ir gera kaina. Naudotos knygos - puikus pasirinkimas tiems, kurie nori skaityti daugiau ir išleisti mažiau. Daugelis leidinių yra geros būklės, todėl galite įsigyti kokybiškas knygas už gerą kainą.

Taip pat skaitykite: Antra knyga apie ypatingus vaikus

Elemento pavadinimas Informacija
Autorius Ransom Riggs
Pirmoji knyga Ypatingų vaikų namai (Miss Peregrine’s Home for Peculiar Children), 2011 m.
Antroji dalis Kiaurymių miestas (Hollow City), 2014 m.
Trečioji dalis Sielų biblioteka (Library of Souls), 2015 m. (lt. 2016)
Ekranizacija Filmas rež. Tim Burtonas
Išskirtinumas Antikvarinės nuotraukos ir gotikinė atmosfera

Pagrindinis istorijos veikėjas yra vardu Džeikobas, kuris knygos pradžioje pristatomas kaip berniukas, kuris labai žavisi senelio keistomis istorijomis, tačiau vėliau jis pristatomas kaip paprastas paauglys, kuris atrodo yra kažkuo stipriai nusivylęs, nepatenkintas. Džeikobas istorijos metu auga ir su juo kiekvienas skaitytojas gali patirti nuotykius, abejones, virpuliukus, nekantrumą, netikrumą…

tags: #paneles #peligrin #ypatingu #vaiku #namai