Dažnai miego sutrikimai yra tik vienas simptomas kito - somatinio ar psichinio -sutrikimo klinikoje. Net jei miego sutrikimas atrodo kliniškai vyraujantis, jo atsiradimą gali lemti daug susijusių psichiatrinių ir/ar somatinių faktorių. Spręsti, ar miego sutrikimas šiam konkrečiam individui yra vyraujantis sutrikimas ar paprasčiausiai vienas iš kito sutrikimo simptomų, reikia remiantis paties sutrikimo klinika ir eiga, taip pat reikalingo gydymo pasirinkimu bei prioritetu diagnozavimo momentu.
Nemiga vadiname būklę, kai pakankamai ilgą laiką tęsiasi nepatenkinama miego kokybė ir/ar jo trukmė. Pats miego trukmės nukrypimas nuo priimtų miego trukmės kriterijų negali būti vartojamas, kaip pagrindas sutrikimui diagnozuoti, nes kai kuriems individams (taip vadinamiesiems “trumpamiegiai”) miega minimalų laiką, tačiau vis tiek nemano turį nemigą. Pacientai su nemiga dažniausiai skundžiasi sunkumu užmigti, rečiau skundžiamasi miegojimo kokybe bei ankstyvu prabudimu. Neretai pacientai skundžiasi turį šių simptomų derinį.
Tipiškais atvejais nemiga atsiranda padidėjusio gyvenimo streso laikotarpiais ir dažniau pasireiškia moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems psichologinių sutrikimų arba socialinių-ekonominių problemų. Jei nemiga kartojasi, dėl to gali atsirasti nemigos baimė ir susirūpinimas dėl jos pasekmių. Dėl to susiformuoja užburtas ratas, palaikantis ir užtęsiantis individo problemą. Nemiga besiskundžiantys individai apibūdina save, atėjus miego laikui, kaip įsitempusius, nerimastingus, susirūpinusius ir depresiškus, dėl to atsiranda ir minčių antplūdžio jausmas. Jie neretai apmąsto, ar pakankamai išsimiegos, savo asmenines problemas, sveikatos būklę, ar net mirtį.
Neretai jie stengiasi susitvarkyti su savo įtampa vartodami vaistus ar alkoholį. Jie neretai teigia, jog rytais jaučiasi fiziškai ir psichiškai pavargę; dienos metu jiems būdinga depresiška nuotaika, susirūpinimas, įtampa, dirglumas, jie susikoncentravę ties savo būsena. Visada, kai miego trukmė ir/ar kokybė yra vienintelis paciento nusiskundimas, diagnozei reikia vartoti šį kodą. Jei yra kitokių psichiatrinių simptomų, nemiga vis vien gali būti diagnozuojama, jei ji yra pagrindinis paciento nusiskundimas, arba ji trunka taip ilgai ir yra tokia stipri, kad pats pacientas ją suvokia esant svarbiausiu sutrikimu. Gretutiniai sutrikimai turi būti aprašyti tada, kai pasireiškia pakankamai stipriai, bei jiems reikalingas specifinis gydymas.
Verta atkreipti dėmesį, kad dauguma kenčiančių nuo nemigos yra perdėtai susirūpinę dėl miego sutrikimo ir neigia, jog turi emocinių problemų. Nemiga yra dažnas simptomas kitų psichikos sutrikimų klinikoje, tokių kaip afektiniai, neuroziniai, organiniai, valgymo sutrikimai; ji gali pasitaikyti tiek toksikomanijų klinikoje, tiek schizofrenijos klinikoje bei kituose miego sutrikimuose (pavyzdžiui, košmariški sapnai).
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Miego sutrikimai taip pat gali būti dėl somatinių sutrikimų, sukeliančių skausmą ar diskomfortą, bei vartojant kai kuriuos vaistus. Trumpalaikiai miego sutrikimai yra normali kasdieninio gyvenimo dalis. Mieguistumas (hipersomnija) yra būklė, kai dominuoja didelis mieguistumas dieną, miego priepuoliai ar ilgesnis perėjimas į budrumą prabudus. Jei nėra aiškios organinės priežasties, ši būklė dažniausiai susijusi su psichiniais sutrikimais. Dažnai nustatoma bipolinio afektinio sutrikimo depresijos fazėje, pasikartojančio depresinio sutrikimo ar depresinio epizodo klinikoje.
Kartais nepavyksta diagnozuoti kito psichikos sutrikimo, nors kai kada būna kai kurių psichopatologinių sutrikimų. Kartais pacientai patys susieja tendenciją užmigti netinkamu paros metu su nemaloniais dienos įvykiais, kiti - neigti ryšį net ir kai prityręs klinicistas randa tokią sąsają. Svarbi yra mieguistumo diferenciacija nuo narkolepsijos. Narkolepsijos metu paprastai būna vienas ar daugiau papildomų simptomų - katapleksija, paralyžius miegant, ar hipnagoginių haliucinacijų; miego priepuoliai yra nenugalimi ir suteikia poilsio pojūtį; naktinis miegas būna fragmentuotas ir sutrumpėjęs.
Svarbu diferencijuoti neorganinį mieguistumą nuo hipersomnijos, susijusios su miego apnėja ar kitomis organinėmis priežastimis. Be mieguistumo dieną didžioji dalis pacientų su miego apnėja turi naktinių kvėpavimo sustojimų, besikaitaliojančių šniokščiančių garsų, nutukimą, padidėjusį kraujospūdį, impotenciją, kognityvinius defektus, hiperkineziją ir stiprų prakaitavimą miegant, taip pat rytais - galvos skausmus ir koordinacijos sunkumus.
Neorganinis miego-budrumo ritmo sutrikimas apibūdinamas kaip neatitikimas tarp individo miego-budrumo ciklo ir aplinkos sąlygų, dėl to kyla nemiga ar mieguistumas. Šis sutrikimas gali būti psichogeninis arba organinis, priklausomai nuo etiologinių faktorių įtakos. Sotvartiniais laikotarpiais žmonės dažnai turi ryškius psichologinius sutrikimus, susijusius su asmenybės ar afektiniais sutrikimais. Cirkadinio ritmo sutrikimai dažnai pasitaiko pamainininkams ar keliaujantiems, nes biologinis ritmas paveikiamas distreso ir aplinkos poveikio.
Somnambulizmas ar lunatizmas yra pakitusi sąmonės būsena, kurios metu pasireiškia miego ir budrumo požymiai. Somnambulizmo epizodo metu individas dažniausiai pirmąjį miego periodo trečdalį atsikelia iš lovos, vaikšto, bet jo sąmonės lygis yra žemas. Kartais šie epizodai baigiasi išėjus iš miegamojo ar net iš namų, dėl ko kyla pavojus susižeisti. Somnambulizmas ir naktinis siaubas yra glaudžiai susiję.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Be to, abu sutrikimai dažnai turi iššifruojamų pradžios bruožų - šeimos anamnezėje gali būti vieno ar abiejų sutrikimų, jie dažnesni vaikystėje, o suaugus gali būti susiję su rimtomis psichologinėmis problemomis. Kai kuriais atvejais sutrikimai gali pirmą kartą pasireikšti senyvo amžiaus ar ankstyvoje demencijos fazėje. Naktinį siaubą reikia diferencijuoti nuo košmariškų sapnų.
Košmariški sapnai dažnai pasižymi stipriausiu nerimu, yra išsamiai prisimenami, pasikartojančių temų, o prabudęs žmogus lieka žvalus. Košmarai paprastai pasireiškia su tikėtinais pavojais gyvybei ar savivalgai; priešingai, naktinis siaubas - staigūs panikos epizodai su intensyvia vokalizacija ir kūno judesiais. Suaugusiesiems košmarų gydymas dažnai rodo rimtus psichologinius sutrikimus, tuo tarpu vaikams dažnai jie susiję su desarrollo etapu. Vartojami kai kurie vaistai gali padidinti košmarų riziką.
Svarbu diferencijuoti košmariškus sapnus nuo naktinio siaubo. Esant psichikos sveikatos sutrikimams, miegas sutrikdomas ypatingai dažnai - dažniausiai dėl miego trukmės ir kokybės pokyčių bei įvairių neįprastų įvykių miego metu, pavyzdžiui, vaikščiojimo per miegus ar naktinių košmarų ir siaubų. Miego sutrikimai retai būna izoliuoti nuo kitų psichikos sveikatos sutrikimų simptomų; dažnai jie yra vienas iš kito simptomų.
Miego sutrikimai - simptomas, kurį vieną iš pirmųjų pastebi patys pacientai. Pirmiausia sutrinka užmigimas, keičiasi bendra miego trukmė arba gylis. Jei šie simptomai vargina ilgai, gali būti sunku susikaupti ar išlaikyti dėmesį. Nemigą diagnozuoti galima tik tuomet, kai miego sutrikimai pasireiškia mažiausiai tris kartus per savaitę ne trumpiau kaip vieną mėnesį. Taip pat svarbu, jei dieną ir naktį apie nemigą galvojama per daug, kyla distresas ir sutrikdomas socialinis/darbinis funkcionavimas.
Pajutus pirmuosius miego sutrikimo simptomus, gydytojai ragina atsižvelgti į miego higienos įpročius ir į tai, ar gyvenime įvyko reikšmingų stresinių įvykių. „Miegas, panašiai kaip fizinis skausmas, mums signalizuoja, kad gali būti kažkas negerai, kas sukelia stiprias emocijas. Todėl raginčiau atkreipti dėmesį, apie ką galvojama naktį, kokios mintys seka po to, kai pasakoma „negaliu užmigti“. Dažnai tame slypi daug informacijos apie veiksmus, kurių galima imtis gerinant miegą“, - teigia J. Montvidas.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Gydytojas pabrėžia pirmiausia įvertinti galimas psichologines nemigos priežastis, išmėginti kognityvinę elgesio terapiją arba kitokią psichoterapiją ir tik po to svarstyti migdomuosius ar slopinančius vaistus. „Nors šie medikamentai gali suteikti greitą užmigimą, tai yra cheminės medžiagos, kurios gali sukelti priklausomybę. Todėl reikia laikytis gydytojo rekomendacijų ir vengti skuboto slopinimo“, - teigia jis.
Psichikos sveikata - tai būsena, kai kliniškai reikšmingai sutrinka žmogaus kognityvinės funkcijos, emocinė būsena ar elgesys. „Šie sutrikimai reikšmingai apriboja kasdienį socialinį, darbinį funkcionavimą ir asmeninį gyvenimą“, - primena J. Montvidas. - Priklausomai nuo simptomų, psichikos sutrikimai gali būti įvairūs: nerimas, nuotaikos sutrikimai ir kt. Depresiją galima skirstyti į lengvas ir sunkias, priklausomai nuo poveikio kasdieniam funkcionavimui.
Pastebima, kad miego kokybės pablogėjimas nėra vienintelis požymis - pirmieji psichikos sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs. Gydytojai ragina stebėti artimųjų elgesio pokyčius: apatija ar didelis dirglumas, apetito pokyčiai, įkyrios mintys apie ateitį, nuovargis, netenkantis džiaugsmo anksčiau mėgintos veiklos, skundžiamasi fiziniais nusiskundimais. Tokie signalai gali rodyti į psichikos sveikatos sunkumus, todėl svarbu kreiptis į psichiatrą, kuris parinks tinkamiausią gydymą.
- Diagnostikos pradžia - nemigą diagnozuoti galima tik tada, kai sutrikimai pasireiškia bent tris kartus per savaitę vieną mėnesį, ir kai tiek dienos, tiek nakties mąstymas dėl miego sutrikimo sukelia distresą ir socialinį/darbinį sutrikdymą.
- Gydymo prioritetai - pradėti nuo miego higienos įpročių korekcijos ir psichologinės pagalbos; migdomųjų medikamentų vartojimas - tik su gydytojo nurodymu ir ribotu laikotarpiu.
- Kompleksinis požiūris - įvertinti, ar nemiga yra pagrindinis sutrikimas ar symptomas kitų psichikos ar somatinių ligų, ir įsitraukti į individualią terapiją, įskaitant psichoterapiją ar medikamentinį gydymą, kai reikia.
Gyvenimo būdas ir miegas: kaip mityba, aktyvumas ir stresas veikia psichinę sveikatą
Šiuolaikinis pasaulis kupinas streso, nerimo ir įtampos, su kuriais susiduria daugelis žmonių. Tai natūralūs jausmai, galintys paveikti psichinę sveikatą. Psichikos sveikata apima emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Ji priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių: biologinių, psichologinių, socialinių ir aplinkos veiksnių. Stiprūs socialiniai ryšiai, saugi aplinka ir teigiami įpročiai skatina gerą psichinį savijautą.
Tą pačią nuostatą patvirtina daugybė aspektų: mityba, miegas, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholis, narkotikai, socialiniai ryšiai ir streso valdymas. Subalansuota mityba - vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai ir liesa baltymini komponentai - padeda suteikti smegenims reikalingas medžiagas. Pakankamas miegas (suaugusiems rekomenduojama 7-8 valandos per naktį) yra būtinas smegenų poilsiui. Reguliari fizinė veikla mažina stresą ir gerina nuotaiką. Rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas kenkia psichinei sveikatai ir gali prisidėti prie depresijos ar nerimo sutrikimų.
Stiprus socialinis ryšys ir gebėjimas valdyti stresą yra būtini psichikai palaikyti. Miegas yra signalas apie psichinę būklę ir gali būti pirmasis požymis, kai kyla psichikos sutrikimai. Dėl šios priežasties, pastebėjus artimųjų elgesio pokyčius ar nuolatinį nerimą, reikia kreiptis į gydytojus psichiatrus; jie parinks tinkamiausią gydymą ir padės išlaikyti kokybišką gyvenimą net ir esant psichikos sveikatos sunkumams.
„Miegas, panašiai kaip fizinis skausmas, mums signalizuoja, kad gali būti kažkas negerai, kas sukelia stiprias emocijas. Todėl raginčiau atkreipti dėmesį į tai, apie ką galvojama naktį ir kokios mintys seka po to, kai pasakoma „negaliu užmigti“. Tai gali suteikti vertingos informacijos apie veiksmus, kurių galima imtis gerinant miegą“, - sakė J. Montvidas.
Gydytojas pabrėžia svarbą skirti dėmesį psichologinėms miego priežastims, pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos arba kitokių psichoterapijų, o tik vėliau svarstyti migdomuosius vaistus. „Nors migdomieji gali suteikti greitą užmigimą, jie yra stiprios cheminės medžiagos ir gali sukelti priklausomybę; jų vartojimą būtina griežtai laikytis gydytojo nurodymų“, - teigia jis.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikata ir miegas
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sunkumų priežastys dažnai yra daugialypės: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tarp jų genetinis polinkis, stresas, patyčios, traumos bei akademinis ar socialinis spaudimas. Pirmasis žingsnis - išsamus būklės įvertinimas ir individualus požiūris, derinant psichologinį ar psichiatrinį įvertinimą, psichoterapinę pagalbą, šeimos įtraukimą ir, kai reikia, medikamentinį gydymą.
Psichoterapija yra vienas iš svarbiausių pagalbos formų vaikams ir paaugliams. Tėvų įtraukimą dažnai būtina įGYVENDinti siekiant sukurti stabilų, saugų ir palaikantį vaikui aplinkos rėmą. Kai kuriais atvejais reikalinga vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija bei medikamentinis gydymas, ypač jei simptomai labai stiprūs, užsitęsiantys ar trikdo kasdienį funkcionavimą.
Laiku pastebėta ir tinkamai įvertinta psichikos sveikatos sunkumai gali padėti išvengti didesnių problemų ateityje. Įvertinimai ir pagalba gali pagerinti jauno žmogaus savijautą, santykius ir gyvenimo kokybę.