Paliatyvus gydymas kaip alternatyva eutanazijai: apibrėžimas ir esmė

Eutanazijos tema yra aktuali Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse. Atsilikimas paliatyvios medicinos srityje ir į ekonominę naudą orientuota sveikatos apsaugos sistema sudaro palankią terpę rastis eutanazijos šalininkams. Šiame straipsnyje nagrinėsime eutanazijos sampratą, jos istorinę raidą ir skirtumus nuo užsispyrusio gydymo netaikymo, taip pat paliatyvaus gydymo, kaip eutanazijos alternatyvos, galimybes.

Paliatyvus gydymas

Paliatyvus gydymas - tai visapusiška pagalba pacientams ir jų šeimoms, susiduriančioms su sunkia liga.

Eutanazijos samprata ir istorinė raida

Žodis "eutanazija" (iš graikų kalbos "eu" - gera ir "thanatos" - mirtis) reiškia "gerą mirtį", "laimingą mirtį", "lengvą mirtį", "neskausmingą mirtį", "ramų užmigimą". Būtent šiuo žodžiu buvo nusakoma, kokia turi būti mirtis, kad ją galėtume įvardinti laiminga mirtimi. Tačiau tai neturi nieko bendra su tuo, kaip šiandien yra apibrėžiama eutanazijos sąvoka. Šiandien eutanazija nereiškia neskausmingo numarinimo, t. y. pagalbos žmogui mirti.

Eutanazija nereiškia ir gyvybės sunaikinimo, kuri dėl ligos, senatvės tapo beverte. Senovės epochoje būdavo legalizuotų numarinimo atvejų, bet išimtinai eugenikos pagrindu. Eugenikos idėja išryškėjo pastebėjus, kad žmonės ryškiai skiriasi savo gabumais ir savybėmis.

XVI amžiuje Renesanso mąstytojo Tomo Moro "Utopijoje" išreiškiama mintis, kad reikia pasitikrinti sveikatą prieš vedybas, kadangi siela ir kūnas yra glaudžiai tarpusavyje susiję, jie sudaro vieną asmenį, todėl vieno iš jų pažeidimas yra pavojingas abiem. Jis pataria kūno ligoniui atlikti išpažintį, nes tai teigiamai paveiks ir kūną. Tomo Moro Paguodos dialoge nagrinėjama gydymo ir moralios eutanazijos sąvoka.

Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į dermatologą?

Nepagydomus ligonius siūloma dažnai lankyti, kalbėtis su jais, rodyti visokeriopą dėmesį. Svarbu priimti mirtį, klausant kunigų. Gyvybės nutraukimo forma yra garbinga, nes nieko nedaroma prieš žmogaus valią - nenutraukiamas rūpinimasis, bet jis ir nesuteikiamas. Bet tas, kuris nutraukia gyvenimą be kunigų ir senato pritarimo, negali būti palaidotas arba kremuotas, jis gėdingai išmetamas į purvą.

Dar 19 a. eutanazija reiškė lengvą ir ramią mirtį, ir tik 19 a. pabaigoje "eutanazija" įgyja aktyvaus žmogaus gyvybės nutraukimo reikšmę. T.y. 19a pabaigoje eutanazija įgyja naują parklūpintos malonios mirties reikšmę. Šiandien "eutanazija" turi keletą sinonimų, kurie iškreipia tikrą "eutanazijos" prasmę. T.y. šiandien eutanazija neatitinka savo graikų kalbos etimologinės prasmės, dabar ši sąvoka rodo, kad žmogaus gyvenimas yra netekęs vertės ir dėl to žmogus numarinamas, arba kažką jam padarant (aktyvi eutanazija), arba kažko nepadarant, kad galėtų palaikyti gyvybę (pasyvi eutanazija). Iš to kas pasakyta, eutanazija yra sąmoningas gyvybės nutraukimas ir bene svarbiausias vaidmuo tenka poelgio intencijai (motyvui). Tai toks gyvybės sunaikinimas, kuomet vienas žmogus nužudo kitą. Teisine kalba šį veiksmą reikia įvardinti kaip žmogžudystę.

Popiežius enciklikoje "Evangelium vitae" apibrėžia eutanaziją kaip veiksmą ar jo atsisakymą savo prigimtimi ar intencija sąlygojant žmogaus mirtį, "siekiant pašalinti visus kentėjimus". Toks aktas visada yra "sunkus Dievo įstatymo pažeidimas, nes jis yra sąmoningas ir moraliai nepriimtinas žmogaus asmens užmušimas". Jeigu vienas žmogus nužudo kitą, tai ar galima "eutanaziją" vadinti laiminga, oria mirtimi? Apie orumą ir laimę tokioje situacijoje negalima net kalbėti, nes tokio veiksmo ar neveikimo tikslas yra vienas - sukelti mirtį.

Šiandien medicina kartu surado nemažai galimybių pratęsti ir jo mirimą. Šiandien - "be skausmo pribaigti žmogų". Dar prieš gerus 100 metų gera ir oria mirtimi buvo laikoma mirtis, kuri neateidavo staiga - tai būdavo mirtis, kuri suteikdavo laiko pasirūpinti ir organizuoti savo paties laidotuves, atsisveikinti su giminėmis, apmąstyti gyvenimą ir pasiruošti išeiti. Vatikano Deklaracija apie eutanaziją šiandieninę "eutanaziją" įvardina kaip veiksmą ar neveikimą, kuris savaime arba turint tikslą sukelti mirtį, idant baigtųsi kentėjimai.

Taip pat skaitykite: Miokardo infarkto etapai ir jų valdymas

Eutanazijos formos

  1. Aktyvi eutanazija (pvz., suleidžiant mirtiną vaistų dozę) - toks mirties būdas yra vadinamas aktyviąja eutanazija.
  2. Pasyvi eutanazija - kai mirtis sukeliama ligoniui neatliekant veiksmo, t. y. netaikant gyvybę palaikančio gydymo.

Kai kurie gydytojai pasakytų, kad ir taip visi mirsime, kažkada turės mirti ir šis žmogus - o jeigu taip, tai bus visiškai gerai, jeigu tai įvyks kaip tik dabar. Tačiau kyla klausimas ar teisinga taip teigti? Dėl gydytojo uždavinio mirties akivaizdoje diskutuojama nuo pat medicinos atsiradimo. Iki šiol tuo metu medikams nebuvo ten ką veikti, kadangi mirtis ištinka savaime, ji nesukeliama ir jai nekliudoma medicininėmis intervencijomis. Šiandien gydytojas turi pasitraukti.

Sekant klaidinga dualistine antropologija, žmogus suprantamas tik kaip sąmoningas subjektas, kurio orumas priklauso nuo sugebėjimo mąstyti ir apsispręsti, kitaip sakant nuo sąmoningumo laipsnio, bei nuo sugebėjimo savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą. Pats kūnas ir kūno gyvybė, šios krypties atstovų nuomone yra tik būtina priemonė asmeniui, nes be jo negali egzistuoti sąmoningas juslinis subjektas. Iš to seka, kad kūnas ir kūno gyvybė nėra integrali asmens visuma. Tai tik instrumentinis gėris, gėris asmeniui, o ne asmens gėris. Taip mąstant galima prieiti iki to, kad nelaimės ar ligos atveju kūniška gyvybė gali tapti nenaudinga ir našta, ir tuomet sąmoningas subjektas tampa laisvas ir gali nuo savęs tokią naštą nusimesti prisidengiant gailestingumu. Taip mąstant nuvertinama kūno gyvybė ir aukštinamas tik sąmoningumas, sugebėjimas sąmoningai mąstyti, kaip vienintelius orumo kriterijus.

Visgi krikščionybės požiūris į žmogų skiriasi iš esmės: žmogaus kūnas ir kūno gyvybė yra neatsiejama ir integrali žmogaus asmens dalis ir yra asmens gėriai. Žmogus egzistuoja tol, kol gyvas jo kūnas. Krikščionybė visada teigė nelygstamą žmogaus gyvybės vertę. Žmogaus gyvybė reikalauja besąlygiškos pagarbos. Negalima kalbėti apie "gyvybės kokybę", nes žmogaus gyvybė yra neišmatuojama vertybė. Gyvybė yra pagrindinis gėris, kuris yra visų kitų žmogaus gėrių ir teisių šaltinis.

Paliatyvus gydymas kaip alternatyva eutanazijai

Atsilikimas paliatyvios medicinos srityje sudaro prielaidas eutanazijos šalininkams kalbėti apie eutanazijos įteisinimą. Svarbu sugebėti surasti alternatyvą eutanazijai, įvertinti veiksmų skausmui sumažinti moralumą. Baimė mirti vienam ir apleistam, baimė būti priklausomam nuo kitų, baimė prarasti savo vertę ir pozicijas visuomenėje sukelia palankią požiūrį į eutanaziją ir siekį eutanaziją įteisinti Lietuvoje. Tačiau eutanazijos taikinyje atsiduria ne mirštantys žmonės, bet neįgalieji, apsigimę vaikai, sunkūs ligoniai ir tie kurie metus metus gali gyventi ir nenumirti.

Pasaulyje senukai ir sergantieji nepagydomomis ligomis slaugomi paliatyvios medicinos klinikose, kuriose ne tik mažinamas skausmas, bet ir teikiama dvasinė pagalba. Paliatyvus gydymas - tai sveikatos priežiūra, kurios tikslas - pagerinti pacientų ir jų šeimų, susiduriančių su gyvybei pavojingomis ligomis, gyvenimo kokybę. Paliatyvus gydymas apima skausmo ir kitų simptomų valdymą, psichologinės, socialinės ir dvasinės pagalbos teikimą.

Taip pat skaitykite: Sėdimojo nervo neuropatija: ką svarbu žinoti

Paliatyvus gydymas gali būti taikomas bet kokio amžiaus pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, širdies nepakankamumas, lėtinės plaučių ligos, demencija ir kt. Paliatyvus gydymas gali būti teikiamas kartu su kitais gydymo būdais, tokiais kaip chemoterapija, radioterapija ir chirurgija.

Pagrindiniai paliatyvaus gydymo principai:

  • Pagarba paciento autonomijai ir pasirinkimams.
  • Holistinis požiūris į paciento poreikius.
  • Simptomų valdymas ir gyvenimo kokybės gerinimas.
  • Psichologinė, socialinė ir dvasinė pagalba pacientui ir jo šeimai.
  • Bendradarbiavimas tarp įvairių sveikatos priežiūros specialistų.
Paliatyvios pagalbos komanda

Paliatyvios pagalbos komanda gali apimti gydytojus, slaugytojus, socialinius darbuotojus, psichologus ir dvasinius patarėjus.

Eutanazija ir paliatyvus gydymas: skirtumai

Eutanazija ir paliatyvus gydymas yra du skirtingi požiūriai į sunkiai sergančių pacientų priežiūrą. Eutanazija yra sąmoningas gyvybės nutraukimas siekiant nutraukti kančias. Paliatyvus gydymas yra sveikatos priežiūra, kurios tikslas - pagerinti pacientų ir jų šeimų, susiduriančių su gyvybei pavojingomis ligomis, gyvenimo kokybę.

Pagrindinis skirtumas tarp eutanazijos ir paliatyvaus gydymo yra tas, kad eutanazija siekia nutraukti gyvybę, o paliatyvus gydymas siekia pagerinti gyvenimo kokybę. Paliatyvus gydymas pripažįsta, kad gyvybė yra vertinga iki pat pabaigos, ir siekia suteikti pacientams galimybę gyventi kuo pilnavertiškiau, nepaisant jų ligos.

Išvados

Eutanazija yra sudėtingas ir prieštaringas klausimas, kuris kelia daug etinių ir moralinių dilemų. Paliatyvus gydymas yra alternatyva eutanazijai, kuri leidžia pacientams gyventi kuo pilnavertiškiau, nepaisant jų ligos. Svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie paliatyvaus gydymo galimybes ir kad pacientams būtų suteikta galimybė pasirinkti šį gydymo būdą.

Šiame straipsnyje aptarėme eutanazijos sampratą, jos istoriją ir skirtumus nuo paliatyvaus gydymo. Paliatyvus gydymas yra alternatyva eutanazijai, kuri leidžia pacientams gyventi kuo pilnavertiškiau, nepaisant jų ligos. Svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie paliatyvaus gydymo galimybes ir kad pacientams būtų suteikta galimybė pasirinkti šį gydymo būdą.

tags: #paliatyvus #gydymas #alternatyva #eutanazijai