SOS vaikų kaimai Lietuva vaikų ir paauglių psichologas Ryčio Jankauskas teigia, kad tėvų ir vaikų nesusikalbėjimas dažnai kyla dėl skirtingų komunikacijos būdų: tėvai kartais renkasi griežtą požiūrį, o paaugliai siekia daugiau laisvės ir nepriklausomybės. Paauglio dilema - praeinant per vystymosi etapus - susijusi su klausimais apie tai, kuo norėčiau būti ir ar gyvenimas, kurį gyvenu, yra tinkamas man.
„Vaikas tapęs paaugliu po truputį pradeda kvestionuoti ir kelti įvairius klausimus, kuo aš noriu būti? Ar gyvenimas, kurį gyvenu yra tinkamas man?“ - teigia R. Jankauskas. Šeimos santykyje atsiranda skirtumas, nes tėvai aiškiai pasako, kad nori gero vaiko, o paaugliui sunku suvokti, ką reiškia būti geru vaiku. Gali atsirasti skirtumas, kaip paauglys suvokia tai, kas yra gera/negera, ir kaip tai įsikiria tėvų lūkesčiuose.
Komunikacijos barjerai ir draugų, mokytojų bei artimųjų įtaka
Paaugliai dažnai trokšta laisvės - galimybės pasirinkti ir pasitikėti tėvais jų sprendimais. Tačiau mokykloje ar kitose aplinkose jie patiria daugybę įtakų, todėl šeima tampa vienu iš iššūkių šaltinių. „Kalbėjimas yra dalis ką aš noriu išsakyti. Tą atsakymą aš užkoduoju žodžiuose ir tada siunčiu kitam. Žmogus pasiima tą informaciją, ją perkoduoja į savo kalbą. Mes tam tikru būdu koduojame savo kalbą ir tikimės būti suprasti, tačiau kartais taip neišeina.“
Nepakankamai aiškių tėvų lūkesčių ir daugybės išorinių įtakų derinys sukelia papildomą įtampą ir komunikacijos barjerus. Paaugliai dažnai sako, kad jie nori dėmesio ir meilės, o tėvai kartais ydinga atsiduria griežtuose rėmuose. Dažnai paaugliai elgiasi nelankydami mokyklos ar įvedant naujas taisykles ir išreikšdami meilės stoką, todėl svarbu jautriai sureaguoti į elgesio skausmą, o ne tik bausti.
Paauglio noras laisvės ir tėvų palaikymo balansavimas
Paaugliai dažnai trokšta laisvės, kad galėtų rinktis ir pasitikėti tėvų sprendimais. Tėvams svarbiausia - palaikyti ir priimti paauglio elgesį, suteikdami jam laisvę klysti ir rinktis. Geras ryšys su tėvais grindžiamas pasitikėjimu, kuris leidžia paaugliui jaustis saugiai ir augti, o galimybė klysti ir pasitaisyti yra esminė sveiko santykio dalis.
Taip pat skaitykite: Kas naujo dėl medikų pensijų?
„Prieš tris mėnesius mano vaikas išvažiavo studijuoti į užsienį... Ilgesys užgožia visa kita, trukdo grįžti į normalias vėžes“, - pasakoja tėvai. Psichologas M. Kriščiūnas primena apie kai kurių tėvų išgyvenamą etapą - tuščio lizdo sindromą. Svarbu suvokti, kad ir atžalai toks etapas prasidėjo: galime patarti vaikams ir paremti juos, bet jokiu būdu neturime kontroliuoti suaugusio žmogaus pasirinkimų.
Tėvų vaidmuo - teisingas aplinkos kūrimas
Tėvams svarbu suprasti paauglius ir suteikti jiems erdvės būti savarankiškiems. Palaikymas ir priėmimas, suteikiant galimybes rinktis, lankyti būrelius ir leisti klysti, yra sveiko santykio pagrindas. Tyrimai rodo, kad žmonės geriausiai jaučiasi tada, kai yra geras ryšys su tėvais, grindžiamas pasitikėjimu ir galimybe suklysti bei pasitaisyti.
Kaip pavyzdžiai iš praktikos, paskirri patirtys rodo, jog daugiau laisvo laiko sau gali padėti tėvams rasti naujų pomėgių ir įprasminti savo gyvenimą. Darbo praktika rodo, kad tėvai kartais neturėjo galimybių skirti laiko pomėgiams; dabar tai gali būti puiki proga pradėti naują etapą.
Perėjimas į savarankišką gyvenimą: iššūkiai ir įžvalgos
Vienas svarbiausių žingsnių savarankiško gyvenimo link - išsikraustymas iš tėvų namų. Eurostat duomenimis, 2019 m. vidutinis jauno asmens išsikraustymo amžius Lietuvoje siekė 25,9 metų. Tačiau išėjimas iš namų vis tiek kelia jausmų neapibrėžtumą - baimę, nežinomybę, vienatvę. Susitaikymo procesą palengvina geras tėvų ir vaiko santykis, kuris remiasi pasitikėjimu ir pagarba.
Įsivaizduojant scenarijus, kuomet vaikas studijuoja ar grįžta į namus po ilgesnio laiko, tėvams svarbu atrasti balansą: suteikti erdvę, palaikyti ryšius ir organizuoti bendravimo ritualus. Pavyzdžiui, sukurti vakarinio susiskambinimo ritualą, susitarti dėl savaitgalių ar laikų, kai galima bendrauti. Tokie ritualai skatina teigiamą nuotaiką ir ramina šeimos narius.
Taip pat skaitykite: Kaip psichinė sveikata veikia valstybės tarnautojų pensijas?
Tačiau tėvams svarbu atsiminti, kad vaikas, išvykęs gyventi į kitą miestą ar šalį, gali jausti nuolatinį baimės jausmą ir nerimą. Net ir tokie perėjimai gali būti naudingi vaikams - tai sparčiau skatina jų augimą ir savarankiškumą. Jei santykiai buvo geri, vaikas jaučiasi mylimas ir yra tikras, kad tėvai pritars bet kokiam jo pasirinkimui, ir jis noriai aplankys namus.
Praktiniai patarimai tėvams
- Susikurkite reguliarų kontaktą: vakariniai skambučiai arba savaitgaliniai vizitai.
- Suteikite vaikui erdvę priimti sprendimus ir kilti klystinėms, bet būti pasiruošusiames atlyginančiam patarimui.
- Kurti naujus pomėgius ir veiklas tiek paaugliui, tiek tėvams - tai padeda išlaikyti emocinį balansą.
- Pasirūpinkite, kad išėjimas iš namų būtų planuotas: mokslai, darbas ar kelionės - tai gali būti skirtingos motyvacijos, tačiau svarbu palaikyti ryšį.
- Kalbėkite apie jausmus atvirai ir jautriai, vengdami baudimo ar paniekos už ankstesnius sprendimus.
Valstybės, visuomenės ir institucijų kontekste svarbu užtikrinti, kad paaugliai gautų tinkamą psichologinę pagalbą ir paramą, kai reikia. Paauglių savarankiškumo ugdymas turi būti žmogaus teisė - suteikiama erdvė augti be pernelyg didelio spaudimo.
Apibendrinant galima teigti, kad sėkmingas paauglio išėjimas iš tėvų namų reikalauja atitinkamo ryšio suaugusiųjų ir vaikų. Bendravimas, pasitikėjimas ir pagarba sukuria sveiką pagrindą kilti į nepriklausomą gyvenimą, o tai savo ruožtu prisideda prie savarankiškumo ir atsakomybės formavimosi.
Žaidžiant su minėtais atvejais, svarbu aptarti konkrečias situacijas ir atkreipti dėmesį į traumas ar sunkumus, kuriuos gali sukelti išsikraustymas. Šie aspektai gali būti aktualūs bet kuriai šeimai, kai priimamas sprendimas palikti tėvų namus ar imtis savarankiško gyvenimo kelio.
Unlocking the Adolescent Mind: Insights from Dr. Siegel
Taip pat skaitykite: Pensinis amžius policijoje