Psichikos sveikata yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Deja, psichikos sveikatos sutrikimai yra gana dažni, ir Lietuva nėra išimtis. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichikos sveikatos sutrikimų paplitimo statistiką Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirdami vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių situacijai.
Bendrosios tendencijos Europoje ir ES politika
Komisija priėmė Komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, kuris padės valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams imtis skubių veiksmų psichikos sveikatos problemoms spręsti. Šis komunikatas yra naujo požiūrio atskaitos taškas. Visapusiškas, į prevenciją orientuotas ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantis požiūris į psichikos sveikatą parengtas po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais.
Naujuoju požiūriu pripažįstama, kad psichikos sveikatos klausimai labai susiję su daug politikos sričių, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo, mokslinių tyrimų, skaitmeninės pertvarkos, miestų planavimo, kultūros, aplinkos ir klimato. Šio tarpsektorinio požiūrio tikslas - psichikos sveikatą prilyginti fizinei.
Iniciatyva grindžiama esama politika, metodais ir veiksmais. Komunikato 20 pavyzdinių iniciatyvų, kurių finansavimo galimybės - apie 1,3 mlrd. EUR, tiesiogiai ir netiesiogiai padės valstybėms narėms siekti visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą. Visapusiškas požiūris įgyvendinamas konkrečiais piliečiams ir šalių sveikatos priežiūros sistemoms naudingais veiksmais. Juos vykdo nacionalinės valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai, o koordinuoja ir horizontaliai remia Komisija. Be to, glaudžiai bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimu ir UNICEF.
Stebėjimo sistema suteikia galimybę reguliariai atnaujinti informaciją apie veiksmų, numatytų Komunikate dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, įgyvendinimą.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Psichikos sveikatos padėtis Europoje
2023 m. sveikatos būklės šalyse apžvalgų ataskaitoje, kurią EBPO ir Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centras parengė pagal iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“, pateikta psichikos sveikatos padėties visose ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Islandijoje apžvalga.
Nuogąstavimai, nerimas ir depresijos jausmas, kuriuos sukėlė žlugdantis pandemijos poveikis, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, nedarbas ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, skaitmeninės erdvės ir socialinių tinklų spaudimas, dar pablogino jau ir taip prastą psichikos sveikatą, ypač vaikų ir jaunimo. Psichikos sveikatos problemos nevienodai paplitusios įvairiose gyventojų grupėse - nuo depresijos dažniau kenčia moterys, mažesnes pajamas ir menkesnį išsilavinimą turintys asmenys.
Atlikus 2023 m. spalio mėn. „Eurobarometro“ apklausą paaiškėjo, kad 46 proc. europiečių per pastaruosius dvylika mėnesių turėjo emocinių arba psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautėsi prislėgti arba nerimavo. Vienas iš dviejų psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų nesikreipė pagalbos į specialistą. Dar prieš COVID-19 pandemiją kas šeštą ES gyventoją kamavo psichikos sveikatos problemos, o tai kainavo 4 proc. BVP.
Apskaičiuota, kad bendra psichikos sveikatos problemų kaina visoms 27 ES šalims ir Jungtinei Karalystei siekia daugiau kaip 4 proc. BVP (daugiau kaip 600 mlrd. EUR). Iš 2022 m. ataskaitos „Apie sveikatą glaustai“ matyti, kad beveik kas antras jaunas europietis praneša apie nepatenkintus psichikos sveikatos priežiūros poreikius, o jaunimo, pranešančio apie depresijos simptomus, dalis keliose ES šalyse pandemijos metu padidėjo daugiau nei dvigubai.
Europos veiksmai: iniciatyvos, finansavimas ir mokymai
Komisija per pastaruosius 25 metus rėmė veiksmus ir projektus, kuriais gerinama psichikos sveikata. Naudojantis Europos Komisijos geriausios praktikos pavyzdžių portalu ES valstybėms narėms lengviau rinkti geriausios ir perspektyvios praktikos pavyzdžius, jais keistis ir juos įgyvendinti. 2018 m. ES valstybės narės pirmenybę teikė psichikos sveikatai kaip sričiai, kurioje reikėtų įgyvendinti geriausios praktikos pavyzdžius.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Dvi iniciatyvos iš trijų geriausiai įvertintų praktikos pavyzdžių šiuo metu įgyvendinamos naudojant finansinę paramą pagal Trečiosios sveikatos programos 2020 m. darbo planą. Bendraisiais veiksmais „ImpleMENTAL“ įgyvendinama Belgijos psichikos sveikatos sistemos reforma, kuria daugiausia dėmesio skiriama į klientą orientuotų bendruomeninių paslaugų stiprinimui, ir Austrijos daugiapakopė savižudybių prevencijos programa. Šiuose veiksmuose kartu dalyvauja 21 valstybė narė (jos remiamos 5,4 mln. EUR finansiniu įnašu).
Mokymo ir pajėgumų stiprinimo pastangas pagal bendruosius veiksmus „ImpleMENTAL“ remia PSO Europos regiono biuras. Pagal 2024 m. sausio mėn. pradėtą projektą EU-PROMENS sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, kitiems pedagogams ir socialiniams darbuotojams bus rengiami daugiadalykiai psichikos sveikatos mokymai. Be to, pagal jį psichikos sveikatos specialistams bus siūlomos mainų programos. Ši mokymo ir mainų programa finansuojama pagal programą „ES - sveikatos labui“. ES finansavimas - 9 mln. EUR.
Komisija pagal programos „ES - sveikatos labui“ metines darbo programas teikia finansinę paramą valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų įgyvendinti su psichikos sveikata susijusią prevencijos ir valdymo veiklą. Per pastaruosius trejus metus projektams, susijusiems su visuomenės psichikos sveikatos aspektais, įskaitant psichikos sveikatos sistemos reformą, jau skirta daugiau kaip 30 mln. EUR.
Pagal 2023 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“ psichikos sveikatos ugdymui ir psichikos sveikatos problemų prevencijai remti skirta 18,5 mln. EUR: 6 mln. EUR - valstybių narių valdžios institucijoms, kad jos galėtų bendradarbiauti vykdydamos bendrus veiksmus psichikos sveikatos problemoms spręsti, 4,5 mln. EUR - suinteresuotiesiems subjektams, siekiant remti projektus, susijusius su psichikos sveikatos ugdymu, psichikos sveikatos problemų prevencija ir valdymu.
Psichikos sveikatos padėtis Lietuvoje
Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tačiau PSO duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas iš 1000 Lietuvos gyventojų, 2016 m. iki 119,9 asmenų 2022 m. Moterų ligotumas šiais sutrikimais yra didesnis nei vyrų. Moterų, kurioms pernai nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst.
Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7, tenkantys 1 tūkst. gyventojų ) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse.
Vyresnio amžiaus žmonių ypatumai
Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m.
Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus. Tačiau psichikos sveikatos stigmatizavimas vis dar būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Situacija išties sudėtinga, mat vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiausiai aktyvūs visuomenėje, patenkantys į didžiausią rizikos grupę susidurti su tokiais sutrikimais kaip depresija ar demencija.
Mirtingumas ir savižudybių tendencijos
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys). Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst.
Vaikų psichikos sveikatos trumpa apžvalga
HI Sveikatos informacijos centro vadovės Ugnės Gadžijevos teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja vaikų, turinčių psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų, kurie prasideda vaikystėje ir paauglystėje. Nors šie statistiniai duomenys neramina, tačiau augantis nustatytų atvejų skaičius gali būti siejamas su didėjančiu tėvų bei ugdymo įstaigų dėmesiu vaikų emocinei būsenai bei geresne psichikos sveikatos paslaugų pasiūla.
Analizuojant vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo (1 000 vaikų) rodiklius, nustatyta, kad Lietuvoje vaikams dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. Šių sutrikimų turinčių vaikų skaičius 2019-2023 m. didėjo. Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst. vaikų. 2023 m. jaunesnių nei 14 metų vaikų savižudybių nebuvo, o 15-19 metų amžiaus grupėje per ketverių metų laikotarpį mirčių skaičius nuo savižudybių sumažėjo nuo 17 (2019 m.) iki 6 (2023 m.).
Lietuvos pokyčiai: nuo biomedicininio prie psichosocialinio modelio
Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje - nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. recovery) priemonės.
Anot sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, šiuo metu priverstinis hospitalizavimas sudaro 3 proc. „Svarbu nepamiršti, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žmogaus teisių laikymasis yra itin svarbus, užtikrinant paciento orumą, saugumą, teisę būti informuotam ir pačiam apsispręsti dėl siūlomo gydymo, ypatingai asmenims su psichikos sveikatos sunkumais, kuriems reikalinga psichikos sveikatos priežiūra. Tad norint šią statistiką mažinti, būtina imtis alternatyvių kelių, kaip padėti pacientui ir įgalinti jį bei jo aplinką sveikti, mažinant priverčiamųjų priemonių skaičių“, - teigia A.
Šiais metais pradedama ruoštis psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo bendruomenėje paslaugos teikimui - tai nauja pagalbos priemonė pacientams, turintiems didelę pakartotinio arba priverstinio hospitalizavimo riziką. Planuojama, jog kitais metais ją pradės teikti specialios mobilios komandos, sudarytos iš 10 skirtingų kvalifikacijų specialistų - gydytojo psichiatro, 6 psichikos sveikatos slaugytojų, socialinio darbuotojo, medicinos psichologo, ergoterapeuto. „Žmonės, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę (taip pat ir priverstiniam gydymui), kuriems sudėtinga laikytis gydymo režimo ir taikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą. Paslaugos bus teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek, prireikus, pacientų gyvenamojoje vietoje ir bendruomenėje - tad pacientui gauti pagalbą bus dar paprasčiau“, - sako E.
Iki 2027 m. pasitelkiant ES lėšas siekiama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų (GBK) visose Lietuvos apskrityse, apskričių centruose. Komandų steigimui (patalpų įrengimui, automobiliams ir kt.) numatyta 3,6 mln. eurų investicijų iš ES lėšų.
Ką daryti, kad stiprintume senjorų psichikos sveikatą?
Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis: Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą. Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų. Protinė veikla. Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas. Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną. Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos.
Stigma, mitai ir jų poveikis kreiptis pagalbos
Stigma - tai neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Stigma turi didelį neigiamą poveikį psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Ji gali lemti delsimą kreiptis pagalbos, socialinę izoliaciją, diskriminaciją ir prastą savijautą.
Apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Nors informuotumas psichikos sveikatos klausimais pagerėjo, dėl su psichikos sveikata susijusios stigmatizacijos ir diskriminacijos žmonės vis dar vengia ieškoti pagalbos. Viena iš 20 pavyzdinių Komunikato dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą iniciatyvų skirta būtent su psichikos sveikata susijusios stigmatizacijos panaikinimui.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie psichikos sveikatą: Psichikos sveikatos problemos yra retos; Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti; Psichikos sveikatos problemos yra silpnumo požymis; Psichikos ligas sukelia patys žmonės; Psichikos sveikatos problemos yra nuolatinės ir jų neįmanoma išgydyti; Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę; Valgymo sutrikimai kankina tik moteris; Visi psichikos ligomis sergantys žmonės linkę į smurtą. Visi šie teiginiai yra klaidingi, o jų paneigimas yra svarbi stigma mažinimo dalis.
Pagalbos galimybės Lietuvoje
Higienos institutas primena, kad visoje Lietuvoje veikiantys Visuomenės sveikatos biurai visiems, taip pat ir vaikams bei paaugliams, siūlo nemokamas, daugeliu atvejų anonimiškas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas: Individualias psichologo konsultacijas (gali būti teikiama anonimiškai); Grupinius įgūdžių tobulinimo užsiėmimus psichologiniam atsparumui ugdyti; Edukacinius mokymus apie psichikos sveikatą ir emocijų valdymą; Emocinės paramos užsiėmimus (savitarpio pagalbos grupės) (gali būti teikiama anonimiškai); Grupines metimo rūkyti programas ir individualias konsultacijas nuo 16 m.
Prevencija ir ankstyvas nustatymas yra raktas į sėkmingą psichikos sutrikimų valdymą. Rekomenduojama reguliariai atlikti psichikos sveikatos patikrinimus, ypač jei pastebimi bet kokie simptomai, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui.
Ko aš, senjoras, paklausčiau psichikos sveikatos specialisto? 1
Gydymo ir pagalbos metodai
Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai yra depresija, nerimas, panikos atakos, nemiga, bipolinis sutrikimas, demencija, šizofrenija ir adaptacijos sutrikimai. Pagrindiniai gydymo metodai apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir kognityvinę elgesio terapiją (KET). Psichoterapija apima reguliarias sesijas su psichoterapeutu, padedant pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę. Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
Grupės terapijos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą. Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms. Psichikos sveikatos stiprinimas apima fizinę veiklą, tinkamą mitybą, kokybišką miegą, meditaciją ir bendravimą su šeima bei draugais.
Santrauka: kodėl svarbu reikšti dėmesį vyresnių žmonių psichikos sveikatai
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu. Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių, todėl būtina tęsti prevencinius veiksmus, plėsti bendruomenines paslaugas ir mažinti stigmatizaciją, kad senjorai galėtų gyventi saugiau, aktyviau ir oriau.
| Rodiklis | 2016 m. | 2022 m. | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Ligotumas (iš 1000 gyventojų) | 93,9 | 119,9 | +28% |
| Mirtingumas (iš 100 000 gyventojų) | 2,7 (2001 m.) | 17 | +529% |
| Savižudybės (iš 100 000 gyventojų) | 44 (2001 m.) | 19 | -57% |
tags: #pagyvenusiuju #psichikos #sveikata #lietuvoje #ir #europoje