Gyventojų senėjimas yra ilgėjančios gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo rezultatas. Ilgesnis gyvenimas - tai vienas svarbiausių žmonijos laimėjimų. Reikia pastebėti, kad pagyvenę ir seni žmonės susiduria su tokiomis problemomis, kaip didėjantis sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų poreikis, kintantys socialiniai ryšiai. Reali senyvo amžiaus žmonių gyvenimo tikrovė yra ta, kad senyvame amžiuje galimybių stiprinimas bei dalyvavimas aktyviame gyvenime yra ribotas, dažnai susijęs su senatvės sveikatos problemomis.
Reikia pastebėti, kad senyvas žmogus dalyvauja visuomeniniame gyvenime atlikdamas įvairius socialinius vaidmenis, o išplėtotos paslaugos, pailgėjusi gyvenimo trukmė, kiti faktoriai turi įtakos, kad senyvo amžiaus asmuo dar ilgą laiką yra aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Sutikime, kad toks gyvenimo būdas dažnai stumia žmones į neviltį, kartais jie jau nebetiki, kad kažkas gera ir vertinga įvyks ateityje. Tokiu būdu žmogus praranda gyvenimo džiaugsmą, o savo gyvenimą vadina nekokybišku.
Teoriniai rėmai: socialiniai mainai, tinklai ir vaidmenys
Minėtame teiginyje akcentuojama grupės svarba. Tai natūralu, nes nuo seniausių laikų žmonės burdavosi į grupes siekdami išgyventi. Tai, ko negalėdavo įveikti vienas žmogus, neretai pavykdavo įveikti grupei. Poreikį būti grupėje, priklausyti grupei žmonės „atsineša“ ir į dabartinį amžių. Žmonės priklauso šeimai, darbo kolektyvui, draugų ratui ir t.t. Kaip pastebi B.H. Lemme (2003), bendraudami su kitais žmonėmis patiriame kitų pagalbą, užmezgame draugiškus santykius. Taigi, socialiniai ryšiai labai svarbūs žmonėms.
Dž. Homansas (1961) - mainų teorijos atstovas - naudojasi bihevioristinės psichologijos principais. Socialinių ryšių sėkmę jis aiškina pastiprinimo sąvokomis ir teigia, kad žmogus subjektyviai sugretina į veiklą įdėtas tiek materialines, tiek psichologines pastangas ir iš tos veiklos gautą pasitenkinimą. Žmogus tik tada nenutrauks socialinių ryšių, jei iš jų gaunamas pastiprinimas viršys nemalonius socialinių ryšių aspektus. Ši teorija tinka ir senų bei pagyvenusių asmenų socialiniams ryšiams apibūdinti.
Tinklo teorijoje socialinių santykių egzistavimo pagrindas yra mainais paremta sąveika. Kaip teigia E. Janikėnienė (2007), socialinis tinklas - tai tarpusavio ryšiais susietų individų, jų grupių ar organizacijų darinys. Socialinio tinklo turinys gali būti ir, pvz., draugiški ryšiai, giminystė. Sąvoka „kryptingumas“ reiškia abipusiškumo laipsnį: ar mainai vyksta viena kryptimi, ar jie yra abipusiai. „Tęstinumas“ reiškia socialinio tinklo gyvavimo trukmę. „Intensyvumas“ nurodo įsipareigojimų ir teisės priimtinumo laipsnį. Ryšio stiprumas yra ryšio intensyvumo sinonimas. Dažniausiai giminystės ir sudėtiniai ryšiai yra intensyvesni. Kaip pastebi A. Šius (1998), socialinis tinklas - tokia socialinių santykių sistema, kurioje žmonės yra susieti tarpusavio priklausomybe: vieno socialinio tinklo nario elgesio pakitimai turi įtakos kito nario elgesiui. Kahn ir Antonucci (1980, cit. Lemme, 2003) teigia, kad socialinį tinklą sudaro emociškai artimi žmonės, kurie vadinami palyda. Jie vienas kitam teikia socialinę paramą.
Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams
Reikia pastebėti, kad žmogus gyvena visuomenėje, kuri nustato leidimus ir elgesio taisykles. Būtent taisyklės ir leidimai sukuria tam tikrus socialinius vaidmenis. Teigiama, jog socialinio vaidmens įsisavinimas yra žmogaus ir aplinkos tarpusavio ryšio rezultatas (Matulienė, 1997). Be abejo, vyro ir moters socialinio vaidmens susiformavime didelį vaidmenį vaidina lytinė identifikacija - t. y. kaip suvokiame save esant vienos ar kitos lyties atstovu. Kaip teigia G. Navaitis (1987), socialinio vaidmens supratimas, gebėjimas jį atlikti suteikia galimybę asmeniui vaidmens apibrėžtose ribose jaustis gerai ir saugiai. Tuo tarpu G. D. Myers (2000) teigia, kad žmonės sąveikauja vieni su kitais, kaip tam tikrų vaidmenų atlikėjai. Autorius taip pat pastebi, kad vaidmenys, kuriuos atlieka, nuosekliai kinta gyvenimo bėgyje, priklausomai nuo žmonių amžiaus arba gyvenimo etapo.
Senėjimo samprata, mastas ir demografiniai veiksniai
Demografai pagyvenusiais žmonėmis laiko 60 metų asmenis ir vyresnius, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija - 65 metų ir vyresnius asmenis. Gyventojų senėjimą Lietuvoje lemia du veiksniai - gimstamumo mažėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas. Ilgesnis gyvenimas - tai vienas svarbiausių žmonijos laimėjimų. Pagrindinės to priežastys yra ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė ir mažas gimstamumas.
Lietuvoje, kaip ir daugumoje naujesnių ES valstybių narių, didelė vyrų ir moterų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės diferenciacija. 65 metų amžiaus vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė - tik 13,3 metų, moterų - 18,1 metų. Vyriausios lyties kūdikio tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė iki 2030 metų gali pailgėti beveik šešeriais metais. Kol kas pagyvenusių žmonių priklausomybės santykis Lietuvoje santykinai nėra didelis. 2004 metais jis buvo 22,3 proc. Dėl tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės ir dėl gimstamumo sumažėjimo per pastaruosius 15 metų prognozuojamas labai didelis pagyvenusių žmonių priklausomybės santykio augimas.
Vėliau kas dvidešimt metų jis augs apytiksliai po 11 procentinių punktų ir 2050 metais gali pasiekti beveik 45 proc. Reikia pastebėti, kad pagyvenę ir seni žmonės susiduria su tokiomis problemomis, kaip didėjantis sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų poreikis, kintantys socialiniai ryšiai. Šios tendencijos reikalauja laiku atliktų ir pasvertų visuomenės adaptavimo veiksmų praktiškai visose gyvenimo sferose.
| Rodiklis | Esama padėtis | Prognozė iki 2030 | Prognozė iki 2050 |
|---|---|---|---|
| Vyrų tikėtina gyvenimo trukmė 65 m. | 13,3 m. | +3,2 m. | - |
| Moterų tikėtina gyvenimo trukmė 65 m. | 18,1 m. | +2,9 m. | - |
| Priklausomybės santykis | 22,3 % (2004) | ~33 % | ~45 % |
Psichosocialiniai aspektai ir asmenybės savastis
Žmogus yra sudėtinga būtis su daugeliu dimensijų, kurių kiekviena sukuria savotišką asmens darinį. Šiam žmogui neretai yra sunku rasti teisingą savo vidinių konfliktų sprendimo variantą ir harmoningą elgseną. Bet juk būtent paties žmogaus susikurta vidinė harmonija ir sukelia gilius pasitenkinimo gyvenimu jausmus, kurie yra labai svarbūs kiekvieno žmogaus gyvenime. A. Maslow manė, kad svarbiausias asmenybės požymis yra savasties arba savojo „aš“ samprata, kuri apima visas mintis ir jausmus. Kai jis jaučia, kad jo realusis „aš“ yra arti idealaus, jis patenkintas savimi ir savo gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Lietuviams apie slaugos agentūras
Gyvenimo kokybė - tai individo savo pozicijos suvokimas visuomenėje, kurioje jis gyvena. Socialiniai ryšiai nulemia, kaip mes gyvename ir kaip vertiname savo patirtį, niekas negali paneigti jų vertės ir svarbos. Jie puikiai gali save realizuoti per socialius ryšius su aplinkiniais.
Socialiniai vaidmenys ir amžiaus normos
Senatvė socialine prasme reiškia judėjimą žemyn socialinio statuso laiptais. Senatvė reiškia, kad mažėja vaidmenų, jie dažniausiai yra neapibrėžti ir neaiškūs, neigiamai vertinami, todėl pagyvenusių žmonių statusas nuolat menkėja. Jie išstumiami iš darbo rinkos, neretai nutrūksta ir jų ryšiai su suaugusiais vaikais. Taip prarandami svarbūs vaidmenys, kurie skatintų vyresnio amžiaus žmones produktyviai veikti.
Kaip teigia R. C. Atchley (1987), būtent amžius įtakoja vaidmens tinkamumą, t. y. mes turime tam tikrą bendrą supratimą apie tai, ką tinka daryti ir kas nedera senyvo amžiaus žmonėms. „Amžiaus normos“ mums pasako, kas yra leidžiama ir reikalaujama iš tam tikro amžiaus žmonių, kokie jie gali ir privalo būti (Atchley, 1987). Deja, reikia pripažinti, kad mūsų visuomenėje tam tikros galimybės vyresnio amžiaus žmonėms yra apribotos. Visuomenė laukia žmogaus elgesio, būdingo tam tikram amžiui, o terminas „senas“ tarsi nuvertina asmenį.
Reikia pastebėti, kad šeima yra toji artimiausioji aplinka, kuri nuo pat kūdikio gimimo įtakoja jo sąmonę. Socialinio vaidmens mokymas prasideda nuo naujagimiui skirtos rūbų spalvos, žaislų ir veiklos įgūdžių. Kiekvienam šeimos nariui priklauso jam skirtas vaidmuo pagal jo poziciją šeimoje. Gyvenime kintantis amžius keičia vaidmenų rinkinį - laiko bėgyje vieni vaidmenys išnyksta, o jų vietą užima kiti.
Vaidmenų sąveika ir saugumas
Nepaisant to, jog kiekvienas žmogus - unikali būtis, panašaus socialinio-kultūrinio statuso asmenys socialinius vaidmenis atlieka panašiai. Tai reiškia, kad atlikdami, pvz., tėvo vaidmenį pasižymintys panašiomis socialinėmis charakteristikomis vyrai elgiasi su savo vaikais panašiai. Remdamasi tyrimo duomenimis V. G. Šio (1996) nuomone, visiems socialiniams vaidmenims būdingas šeiminio psichologinio vaidmens tarpusavio papildymas, nes vienas vaidmuo egzistuoja tik sąveikaudamas su kitais. Socialinio vaidmens supratimas, gebėjimas jį atlikti suteikia galimybę asmeniui vaidmens apibrėžtose ribose jaustis gerai ir saugiai. Priešingu atveju žmogui tenka susidurti su daugeliu problemų.
Taip pat skaitykite: Teisinis pagrindas globai šeimoje
Empirinės įžvalgos: socialiniai ryšiai ir gyvenimo kokybė
Temos aktualumas. Ilgą laiką senyvo amžiaus žmonių socialinės grupės visuomeninis indėlis buvo laikomas neproduktyviu. Socialiniai ryšiai nulemia, kaip mes gyvename ir kaip vertiname savo patirtį, niekas negali paneigti jų vertės ir svarbos. Reikia pastebėti, kad senyvas žmogus dalyvauja visuomeniniame gyvenime atlikdamas įvairius socialinius vaidmenis.
Darbo tikslas - ištirti Vilniaus miesto senų ir pagyvenusių asmenų socialinius ryšius ir nustatyti jų ryšį su gyvenimo kokybe. Sprendžiant numatytus uždavinius pirmiausiai buvo suklasifikuota surinkta informacija. Norint sukaupti galimai pilnesnę informaciją, medžiaga darbui buvo parinkta iš jau paskelbtos literatūros šaltinių, interneto svetainėse publikuojamų straipsnių. Tolimesniuose darbo etapuose visa sukaupta medžiaga buvo susisteminta ir apibendrinta, numatytas jos išdėstymo eiliškumas, detalizuotas darbo turinys. Tyrimo metodai: statistiniai - statistinė gautų duomenų analizė atlikta naudojantis Exel (2003) ir SPSS programiniais paketais.
The Social relationships and theirs dependence on quality of life is analyzing in this Master Study. The purpose of this study is to analyze old and elderly people of Vilnius city socials relationships and to condition their dependence on quality of life. The Object of this study is social relationships of old and elderly people. The service‘s recipients of Helping ant home section of Vilnius city Social Support Centre were interviewed. The quantitative questionnaire was using in this study. The most part of questioning’s participants were lonely people (78.3 %). The questioning’s participant’s age was range from 60 to 95 years old.
In this study are discussing the ageing of population, situation of Lithuania, attitude to old and elderly people, social relationships points of old and elderly people, subjects which influence to social relationships keeping, also the loss of old roles and transit to new roles. There are discussing quality of life dimensions, subjects which influence to old and elderly people quality of life. The theoretical part of the work aims to reveal the phenomenon of aging, the construction of healthy aging and the peculiarities of social participation of old and elderly people in the context of social work.
Socialinis dalyvavimas kaip sėkmingo senėjimo veiksnys
The qualitative study is intended to reveal the social participation of old and elderly people as a factor of successful aging and the peculiarities of social worker activities that promote social participation of old and elderly people in Ukraine. The quantitative study is intended to identify the characteristics of the social participation of old and elderly people and the actions of the social worker, which promote social participation, civic engagement and employment of old and elderly people, as well as respect for them and social inclusion. The research uses the following research methods: theoretical analysis, written interviews with open-ended questions, and questionnaire survey. Qualitative-interpretative (content analysis) method and analysis of statistics were used in the analysis of data.
Interviews in writing, using open-ended questions, involved 14 old and elderly people and 8 social workers working with old and elderly people from Ukraine. The questionnaire survey included 102 old and elderly people living in an institution providing social care services or participating in the activities of an institution providing social services. The main findings of the study: the results of a qualitative study conducted in Ukraine revealed that old and elderly people, positioning personal social participation, emphasize social ties as an element of successful aging, perceiving it as a positive and frequent interaction with the nearest family and further relatives.
Physical activity, highlighted by the element of exercise, and employment are perceived by the subjects as components of social participation, enhanced by participation in educational, cultural, religious and recreational activities. Successful aging is perceived by study participants through active civic action in the political or volunteering spheres, while the isolation of old and elderly people is reduced by increasing their social inclusion in organizations actualized through participation in decision-making. Social workers have highlighted the orientation of the social workers' activities, which promote social participation of old and elderly people as a factor of successful aging, in the direction of promoting the organization of employment (artistic, working, physical, recreational and educational) and the creation and maintenance of social relations.
The successful aging of old and elderly people is perceived in the context of respect for the customer and the possibilities of organizing transport. During the quantitative study carried out in Lithuania, it was established that social participation of old and elderly people as a factor of successful aging is actualized by maintaining relations with family members, other relatives or friends by calling, writing, meeting, engaging in artistic activities in the context of theatre, art, music or other artistic circle activities, as well as physical activity, performing active physical movements in an open area or closed room.
By promoting the social participation of old and elderly people, the social worker pays special attention to the performance of activities related to socio-cultural services with an emphasis on events and activities (from disseminating information about them to attracting members of the immediate community to an event or activity in order to promote social inclusion and thus reduce the isolation experienced by the old and elderly people).
Lietuvos kontekstas: požiūriai, pagarba ir socialinė įtrauktis
V Stankūnienė ir kt. (2003) pateikia tyrimo rezultatus. Šio tyrimo metu respondentų buvo paklausta, ar jie gerbia pagyvenusius žmones. Daugiau kaip 80 proc. Taigi galima teigti, jog deklaruojama pagarba vyresniajai kartai dažnai menkai derinasi su veiksmais. Mokslinis tyrimų dėmesio koncentravimas probleminėms situacijoms senatvėje (pvz., ligoms, skurdui, vienatvei, alkoholizmui, savižudybėms) ilgainiui formuoja deficitinį požiūrį į senatvę.
Reikia pastebėti, kad Lietuvoje, kaip ir kitur, socialiniai ryšiai senų ir pagyvenusių asmenų dažniausiai analizuojami psichologiniu požiūriu. Vertinant reiškinio mastą, tendencijas bei specifiką vertingi Mikulionienės S., Stankūnienės V. ir kt. darbai. Senų ir pagyvenusių asmenų socialiniai ryšiai yra analizuoti N. Škienės redaguotoje knygoje „Socialinė gerontologija: įtakos ir perspektyvos“. Šeima, giminystės ir draugų tinklai veikia kaip svarbiausi socialinės paramos šaltiniai.
Socialinės politikos ir paslaugų plėtros kryptys
Šios tendencijos reikalauja laiku atliktų ir pasvertų visuomenės adaptavimo veiksmų praktiškai visose gyvenimo sferose. Tai apima socialinės globos ir pagalbos paslaugų plėtrą, žmogaus ekologijos sferą (poreikius atitinkantys būstai, aplinka, gyvenvietės infrastruktūra, susisiekimas ir pan.) ir kitas sferas. Jie puikiai gali save realizuoti per socialius ryšius su aplinkiniais.
- Socialinių tinklų stiprinimas: palaikymo grupės, bendruomenių centrai, tarpkartinės programos.
- Prieinamumas: transporto organizavimas socialinei veiklai ir paslaugoms.
- Sveikatinimas: fizinio aktyvumo ir rekreacinių veiklų skatinimas.
- Užimtumas: meninės, kultūrinės, savanorystės ir darbo formos pagal galimybes.
- Vaidmenų transformacija: naujų socialinių vaidmenų senyvame amžiuje pripažinimas ir vertinimas.
By promoting the social participation of old and elderly people, the social worker pays special attention to the performance of activities related to socio-cultural services with an emphasis on events and activities in order to promote social inclusion and thus reduce the isolation experienced by the old and elderly people.
Metodologinės pastabos ir tyrimų kryptys
Sprendžiant numatytus uždavinius pirmiausiai buvo suklasifikuota surinkta informacija. Tolimesniuose darbo etapuose visa sukaupta medžiaga buvo susisteminta ir apibendrinta, numatytas jos išdėstymo eiliškumas, detalizuotas darbo turinys. Darbo struktūra: įvadas, 5 skyriai, išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, santrauka ir priedai. Tyrimo metodai. Statistinė gautų duomenų analizė atlikta naudojantis Exel (2003) ir SPSS (Statistic Package for Social Science) programiniais paketais.
Reikia pastebėti, kad atliekant tyrimą didelis dėmesys bus skiriamas senų ir pagyvenusių asmenų socialiniams santykiams su kitais žmonėmis, nes šie asmenys yra susieti socialiniais santykiais su aplinkiniais: šeimos nariais, kaimynais, giminėmis ir t. t. Taigi, socialiniai ryšiai labai svarbūs žmonėms.
Rizikos veiksniai ir apsauginiai resursai
Senatvė reiškia, kad mažėja vaidmenų, jie dažniausiai yra neapibrėžti ir neaiškūs, neigiamai vertinami, todėl pagyvenusių žmonių statusas nuolat menkėja. Jie išstumiami iš darbo rinkos, neretai nutrūksta ir jų ryšiai su suaugusiais vaikais. Taigi, socialiniai ryšiai labai svarbūs žmonėms. Ši situacija reikalauja socialinės paramos, tinklų palaikymo ir socialinių mainų skatinimo bendruomenėje.
- Rizikos veiksniai: sveikatos sutrikimai, vaidmenų praradimas, izoliacija, transporto nepasiekiamumas.
- Apsauginiai resursai: artimos palydos parama, intensyvūs giminystės ryšiai, aktyvus užimtumas, amžiaus normų peržiūra.
Physical activity, highlighted by the element of exercise, and employment are perceived by the subjects as components of social participation, enhanced by participation in educational, cultural, religious and recreational activities. Sėkmingas senėjimas siejamas su aktyvia pilietine veikla, savanoryste ir dalyvavimu sprendimų priėmime.
Rekomendacijos praktikai
- Plėtoti socialinių ryšių palaikymo paslaugas namuose ir bendruomenėje, akcentuojant skambučius, laiškus, susitikimus ir palydos tinklų kūrimą.
- Organizuoti menines, kultūrines, religines ir rekreacines veiklas, įtraukiant artimiausios bendruomenės narius, kad būtų mažinama izoliacija.
- Užtikrinti transporto organizavimą į renginius ir paslaugas, nes mobilumas yra esminė socialinio dalyvavimo sąlyga.
- Skatinti fizinį aktyvumą atvirose ir uždarose erdvėse, derinant su sveikatos galimybėmis.
- Peržiūrėti amžiaus normas instituciniu ir bendruomeniniu lygmeniu, pripažįstant naujus vyresnio amžiaus vaidmenis.
Reikia pastebėti, kad senyvas žmogus dalyvauja visuomeniniame gyvenime atlikdamas įvairius socialinius vaidmenis, o išplėtotos paslaugos, pailgėjusi gyvenimo trukmė, kiti faktoriai turi įtakos, kad senyvo amžiaus asmuo dar ilgą laiką yra aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis.
tags: #pagyvenusiu #ir #senu #asmenu #socialinis #funkcionavimas