Visuomenės gerovės ir verslo tikslų sankirta skatina įmones ne tik siekti pelno, bet ir kurti teigiamą socialinį poveikį. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines socialinio poveikio sritis įmonėse, pateiksime konkrečių pavyzdžių, praktinių priemonių ir teisinių bei institucinių aspektų, kurie padeda suprasti, kaip verslas prisideda prie bendruomenės gerovės.
Viešųjų paslaugų perdavimas ir socialinis poveikis
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų. Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas.
Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo.
Socialinis verslumas ir socialinės įmonės
Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo. Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai.
Socialinė įmonė - tai pelno siekianti privati įmonė, kurios veiklos pagrindiniai tikslai yra socialiniai, pavyzdžiui, užimtumo didinimas, aplinkosauga, neįgaliųjų socialinė integracija. Skirtingai nuo įprastos verslo įmonės, socialinė įmonė įgyvendina socialinius tikslus ne per labdarą ar kitas išmokas iš gautų pajamų, bet savo kasdiene veikla. Kitaip tariant, socialinė įmonė privalo užsidirbti, mokėti mokesčius, konkuruoti rinkoje, bet pelnas nėra vienintelis jos tikslas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti senatvę
Pirmosios socialinės įmonės atsirado 1980 m. Prancūzijoje. Pirmosios socialinių įmonių koncepcijos užuomazgos buvo aptiktos Italijoje apie 1980 metus, kai buvo pradėtos kurti kitokios nei tuometinės organizacijos įmonės. 1991 metais Italijoje buvo teisiškai įtvirtinti „socialinio solidarumo kooperatyvai“, kurie vėliau buvo pavadinti „socialiniais kooperatyvais“.
Socialinių įmonių kriterijai (EMES)
- Socialinės įmonės tikslas - nauda visuomenei.
- Socialinė įmonė pasižymi pelno neskirstymu arba limituotu uždirbto pelno paskirstymu.
- Socialinėje įmonėje sprendimai priimami neatsižvelgiant į nuosavybės teises; priimant sprendimus dalyvauja darbuotojai, savanoriai, klientai.
- Socialinė įmonė vykdo ekonominę veiklą ir integruojamas mokamas darbas.
- Socialinė įmonė pasižymi dideliu autonomiškumu ir patiria ekonominę riziką.
- Socialinė įmonė yra piliečių iniciatyvos rezultatas ir atvira įvairių šalių dalyvavimui.
Kaip įmonės kuria socialinį poveikį: veiklos sritys ir pavyzdžiai
Nowadays companies are becoming increasingly aware of their social responsibility and how they influence society and the environment. The value of social impact in companies goes beyond making a profit. Companies that implement socially responsible practices not only achieve a positive impact on society, but also build a strong reputation, strengthen customer loyalty and attract people committed to their values.
1. Švietimo rėmimas
One way companies can have a positive social impact is through sponsoring educational programs. Education not only provides knowledge and skills, but also fosters creativity, collaboration, and problem-solving. However, it is not a static process-it must adapt to the needs of society and the economy.
- Scholarships or grants: Financial aid for students or researchers with high potential or need, covering expenses such as tuition, living costs, or research.
- Mentoring: Non-financial support that offers guidance, advice, and motivation to students and researchers.
- Provision of infrastructure and equipment: Support to improve or provide physical and digital resources, such as facilities.
- Fundación Carolina: This public-private institution promotes cultural and educational collaboration between Spain and Latin American countries. It offers scholarships, faculty mobility, and higher education training.
2. Įtraukimas ir įvairovė
Promoting inclusion and diversity is another way that companies can achieve a significant social impact. This implies creating an inclusive working environment where cultural differences are respected and equal opportunities are offered to all the employees, whatever their origin, gender or identity may be.
- Incorpora Program - Fundación "la Caixa": A program dedicated to the integration of people in vulnerable situations.
- Gureak: Promotes the labor inclusion of people with disabilities (intellectual, physical, mental, sensory).
- Cooperativa Altavoz: The first cooperative in Spain led by people with intellectual disabilities.
3. Aplinkos apsauga ir tvarumas
Social impact also includes protection of the environment. Many companies are implementing projects focussed on environmental protection, such as reducing carbon emissions, using renewable energies and promoting recycling and sustainability in their operations.
Taip pat skaitykite: Metodai socialiniame darbe
- Recypur: Dedicated to transforming used mattresses into raw materials for thermal or acoustic panels.
- Ecoembes: Through its project TheCircularLab, located in Logroño, it is the first European circular economy laboratory.
4. Ekonominis įgalinimas ir vietos bendruomenių palaikymas
Companies can also achieve a positive social impact by economically empowering disadvantaged communities. This can imply supporting small local businesses, creating job opportunities in disadvantaged areas or promoting training and professional development programmes for the unemployed. Fundación “la Caixa” (Incorpora program) promotes the labor integration of people at risk of social exclusion.
5. Informacinės kampanijos ir švietimas
Awareness campaigns are communication strategies that educate and inform the public about issues that require attention. Clear and measurable objective: Define a specific goal that can be measured. Clear message: The message should be simple, direct, and emotional. Another example of a company carrying out this type of initiative is Fundación Telefónica, with its Reconectados campaign, aimed at reducing the digital divide among older adults.
6. Įmonių savanoriška veikla ir tiekimo grandinė
Corporate volunteer schemes are another way for companies to have a significant social impact. Companies can generate a positive social impact by working with suppliers that meet ethical and sustainable standards. Companies can also have a positive social impact through the supply chain.
Matavimas, stebėsena ir poveikio valdymas
Socialinis poveikis dažniausiai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą. Taigi, poveikį išmatuoti nėra lengva, nes kai kurie poveikio rodikliai gali būti tik subjektyviai.
Įvadiniai mokymai komandai. Mokymuose aptariama socialinio poveikio sąvoka, SMART veiklų, rezultatų, poveikio rodikliai ir jų skirtumai, įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčiu teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika. (8 ak. Konsultacijos rengiant praktinę poveikio vertinimo metodiką jūsų įstaigai. 10 konsultacijų x 2 val. arba 3-4 strateginės sesijos x 4 ak. val. Papildomai siūlome aptartos ir suderintos poveikio vertinimo metodologijos parengimo paslaugas pagal jūsų vidaus dokumentų pavyzdį.)
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Teisiniai ir instituciniai aspektai Lietuvoje
Analizuodami kitų šalių gerąją patirtį 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva” parengė Viešųjų paslaugų perdavimo gidą. 2024 10 09 d. Ekonomikos ir inovacijų ministrė patvirtino Socialinio verslo subjekto statuso (SVV) įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą. Jame nurodoma, kad SVV subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo subjekto statusą, be kitos informacijos, savo svetainėje turi nurodyti: informaciją apie socialinį arba (ir) aplinkosauginį poveikį, socialinio verslo misiją, vykdomas ar planuojamas veiklas; poveikiui kurti reikalingus išteklius; poveikio matavimo indikatorius ir planuojamus poveikio rezultatus - trumpo (nuo 0 iki 3 metų), vidutinio (nuo 3 iki 5 metų) ir ilgojo laikotarpio (daugiau nei 5 metų) poveikį.
Darbo užmokestis, socialinio draudimo „grindys“ ir poveikis socialinėms garantijoms
Nuo 2018 m. Lietuvoje įsigaliojo minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas, vadinamosios „grindys“. Tai reiškia, kad darbdaviai privalo už darbuotojus mokėti įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), net jei mokamas mažesnis atlyginimas. Ši nuostata įvesta siekiant užtikrinti, kad visi dirbantys asmenys turėtų pakankamą socialinio draudimo stažą ir galėtų gauti atitinkamas išmokas ateityje.
Kaip veikia socialinis draudimas (paaiškinimas): Kai darbuotojas uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo „Sodros“ grindų sumos. Pavyzdžiui, jei darbuotojo darbo užmokestis yra 600 Eur - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo 840 Eur sumos. Darbuotojai ir toliau galės dirbti puse etato ar kelias valandas per dieną. Tačiau, jei jų alga mažesnė nei minimali mėnesio alga, darbdavys turės sumokėti daugiau socialinio draudimo įmokų.
Ką reiškia „Sodros“ grindys darbdaviams ir darbuotojams?
- Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės už „Sodros“ grindis sumos, net jei darbuotojo darbo užmokestis yra mažesnis.
- Pritaikius „Sodros“ įmokų grindis visus metus dirbęs žmogus ir stažo sukaups pilnus metus, o ne pusę.
- Darbuotojams, už kuriuos darbdaviai moka socialinio draudimo įmokas nuo „Sodros“ grindų - priskiriamas minimalus draudžiamasis darbo užmokestis, t.y. 1038 Eur (MMA). Tai reiškia, kad skaičiuojant socialinio draudimo stažą, pensiją ir kitas išmokas - bus naudojamas 1038 Eur (MMA) darbo užmokesčio dydis (net jei darbuotojas iš tikrųjų gavo mažesnį atlyginimą).
Ar esant grindims - galima dirbti mažiau nei 1 etatą? Taip, esant „Sodros“ grindims galima dirbti mažiau nei 1 etatą. Jos netaikomos, pavyzdžiui, studentams, pensininkams, neįgaliems asmenims bei tam tikroms kitoms įstatyme numatytoms grupėms.
Pokyčiai nuo 2025 metų
Nuo 2025 m. keičiasi „Sodros“ įmokų tvarka: II grupės darbdaviams įmokų tarifas mažinamas 0,03 proc. Kiti įmokų tarifai išlieka nepakitę. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėja iki 2 108,88 Eur, todėl „Sodros“ įmokų „lubos“ sieks 126 532,8 Eur per metus (60 VDU). Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidėja iki 1 038 Eur, o tai reiškia, kad ir „Sodros“ įmokų „grindys“ auga. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA (1 038 Eur) tampa minimalia suma, nuo kurios turi būti mokamos „Sodros“ įmokos, išskyrus tam tikras išimtis: darbuotojus, turinčius kelis darbdavius, neįgalius asmenis, pensinio amžiaus darbuotojus ir asmenis iki 24 metų.
Sodros įmokų tarifai nuo 2025 m.
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Darbuotojų „Sodros“ tarifas | 19,50% (nekaupiantiems pensijai) arba 22,50% (kaupiantiems papildomai) |
| PSD | 6,98% pajamoms, viršijančioms 126 532,8 Eur |
| Darbdavių (draudėjų) įmokos | Lieka nuo visos sumos (1,77% nurodyta kaip pavyzdys) |
| MMA nuo 2025 m. | 1 038 Eur |
Mitai apie įmonių socialinę atsakomybę
Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbiausia suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas, ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje. Kad tai padaryti būtų lengviau, sugriausime kelis mitus:
- Mitas Nr. 1: Socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas
Ar įmonė, kuri prisidėjo įrengiant, pavyzdžiui, vaikų globos namų patalpas, gali pelnytai didžiuotis socialiai atsakingos įmonės titulu? Ir taip, ir ne. Taip, jei įmonės darbuotojai dalyvavo įrengdami patalpas, dažė sienas, bendravo su vaikais. Ne, jei paramai skirtos lėšos buvo pervestos į nurodytą sąskaitą, o įmonės darbuotojai nieko apie tokį projektą nėra girdėję. Tokiu atveju tai - filantropija, o ne socialinės atsakomybės veikla. - Mitas Nr. 2: Socialinė atsakomybė - tik didelėms (tarptautinėms) įmonėms
Net ir mažesnės įmonės, pavyzdžiui, kirpykla ar nedidelė baldų įmonė, gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas ir taip džiaugtis išaugusiu darbuotojų lojalumu bei klientų pasitikėjimu. - Mitas Nr. 3: Socialinės atsakomybės veiklos yra brangios
Tinkamas pavyzdys galėtų būti logistinės įmonės sandėlio apšvietimo keitimas į taupų ir draugišką aplinkai - jau po metų gali būti pastebimi ekonominiai ir aplinkos apsaugos privalumai. - Mitas Nr. 4: Darbuotojui svarbu atlyginimas, o ne įmonės socialinė atsakomybė
Ilgalaikius tikslus turinčios įmonės stengiasi ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti geriausius specialistus - darbuotojų savirealizacija ir įmonės vertybės tampa svarbiu faktoriu. - Mitas Nr. 5: Trūksta gerųjų pavyzdžių ir informacijos
Šią spragą užpildyti galėtų www.verslasatsakingai.lt puslapis, kuriame aprašomi realūs Lietuvos įmonių pavyzdžiai, dalijamasi ne tik gerąja patirtimi, bet ir praktiniais patarimais. - Mitas Nr. 6: Įmonės socialinės atsakomybės ataskaitų niekas neskaito
Specialistai pabrėžia, kad kasmet teikiama kokybiška įmonės ataskaita - tai ženklas klientams, potencialiems darbuotojams ir partneriams, kad įmonė turi ilgalaikius tikslus, ja galima pasitikėti ir rasti bendrų sąsajų.
Socialinių įmonių nauda ir poveikis
Socialinių įmonių kuriama nauda pripažįstama visame pasaulyje. Vienas žymiausių Europos socialinių įmonių tyrėjų Carlo Borzaga išskiria šiuos pagrindinius socialinių įmonių privalumus: jos didina socialiai naudingų prekių gamybą; jos didina paslaugų prieinamumą ir mažina skurdą; jos turi didelį teigiamą išorinį poveikį: didina vietos bendruomenės gerovę, socialinį kapitalą ir sprendžia atskirties problemas; padeda didinti užimtumo lygį, nes siūlo darbą tiems, kurie patiria sunkumų darbo rinkoje.
Kaip socialinio kapitalo vystymą, socialinės įmonės skatina savanorišką darbą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, stiprina ryšius ir socialinę sanglaudą.
Statistika ir rezultatai Lietuvoje
Pritaikius „Sodros“ įmokų grindis visus metus dirbęs žmogus ir stažo sukaups pilnus metus, o ne pusę, kaip būtų gaunant pusę minimalios algos ir sumokėjus mažiau įmokų. Birželio mėnesį 104 tūkstančiai Lietuvos gyventojų vis dar uždirbo mažiau nei minimumą, nors plušėjo visą mėnesį, suskaičiavo „Sodra“. O tai yra 30 procentų mažiau nei pernai gruodį, kuomet dar nebuvo taikomos „Sodros“ įmokų grindys.
Atitinkamai, šiek tiek išaugo uždirbančiųjų lygiai mėnesio minimalią algą (MMA) skaičius - šiuo metu ją gauna 4,5 procentai Lietuvos gyventojų, dirbančių visą mėnesį. Pernai gruodį lygiai minimumą uždirbo 2,9 proc. darbuotojų. Tad iš viso minimumą ir mažiau šiuo metu uždirba 14 procentų darbuotojų, kai pernai gruodį - 16,3 proc. Be šių žmonių, dar 30-50 tūkst. gyventojų buvo užtikrintos didesnės socialinės garantijos, nes darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jos nebūtų mažesnės nei nuo MMA.
Gegužės mėnesį „Sodros“ įmokų grindys buvo taikomos maždaug 30 tūkst. gyventojų, už juos darbdaviai sumokėjo papildomus 1,5 mln.
Praktiniai žingsniai įmonėms, siekiančioms didinti socialinį poveikį
- Identifikuoti didžiausią įmonės daromą neigiamą poveikį aplinkai ir darbuotojams bei siekti jį suvaldyti.
- Integruoti socialinę atsakomybę į įmonės strategiją ir skatinti darbuotojų įsitraukimą.
- Naudoti poveikio matavimo metodikas (TOC, LogFrame, Impact Canvas, KIP rodikliai), remtis Europos komisijos ir OECD rekomendacijomis.
- Rengti aiškias ir skaidrias metines ataskaitas su kiekybiniais rodikliais.
- Bendrinti pastangas su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis ir savivalda.
Kaip matyti, įmonės socialinis poveikis apima daugybę sričių - nuo švietimo rėmimo ir įtraukties skatinimo iki aplinkosauginių iniciatyvų ir vietos bendruomenių ekonominio įgalinimo. Įmonės, kurios sistemingai dirba šiose srityse, ne tik kuria pridėtinę vertę visuomenei, bet ir stiprina savo reputaciją, lojalumą bei ilgalaikį tvarumą.
tags: #pagrindiniai #socialiniai #poveikiai #imoneje