Gyventojų užimtumo ir nedarbo problemoms spręsti pastaruoju metu skiriama daug dėmesio, kurį sąlygoja Lietuvos darbo rinka. Tai svarbu šalies socialinei-ekonominei raidai.
Kaip rodo statistiniai duomenys, Lietuvoje pats didžiausias nedarbas buvo būdingas jaunimui. Jaunimo nedarbo lygis 2007 m. sudarė 8,2 % (2006 m. - 9,8 %), didžiausias jaunimo nedarbo lygis buvo 2001 m. - 31,1 %. Prasidėjus žmonių emigracijai iš Lietuvos, jis sumažėjo. Taigi, jaunimo nedarbo problema virto jaunimo emigracija iš Lietuvos.
Jauno žmogaus elgsena darbo rinkoje priklauso nuo daugelio socialinių, ekonominių, demografinių ir kitų veiksnių, kurie tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Tai nepalankus šių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Nepakanka konstatuoti jaunimo nedarbo faktą ir mastą, būtina spręsti šias problemas - nagrinėti nedarbo atsiradimo priežastis ir pasekmes. Svarbi šių žmonių integracijos į darbo rinką kelio specifika.
Darbo tikslas - išanalizuoti teorinius ir praktinius užimtumo aspektus, jaunimo integracijos į darbo rinką prielaidas bei jaunimo padėtį darbo rinkoje artimiausiam laikotarpiui. Tyrimams pagrindą sudaro Statistikos departamento prie LR Vyriausybės, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos, Eurostat statistiniai duomenys. Rengiant darbą remtasi užsienio ir lietuvių autorių darbais, kuriuose nagrinėjama darbo rinkos situacija ir jos problemos, Lietuvos ir pasaulio ekonomikos tyrimo rezultatais bei kitais informacinio pobūdžio šaltiniais, atliktų tyrimų rezultatais.
Darbo rinkos politikos paskirtis - veikti darbo pasiūlą ir paklausą, siekti jos subalansavimo ir efektyvesnio darbo rinkos funkcionavimo. Dėl to ekonomikos mokslininkų nuomone jis skirstomas į keturis tipus - tekamąjį (migracinį, frikcinį), sezoninį, struktūrinį, konjunktūrinį, cokolinį ir ciklinį nedarbą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti senatvę
Ekonominių procesų tarpe reikšmingą vietą užima darbas. Martinkus, Beržinskienė (2005) apibendrina, kad darbas - tai žmonių veikla, išreikšta potencialiais fiziniais ir protiniais asmens gebėjimais, naudojamais vertės kūrimo procese, ir nukreipta asmeninių bei visuomeninių poreikių patenkinimo linkme siekiant ekonominių tikslų. Taigi, literatūros šaltiniuose neišskiriamas vienas darbo apibrėžimas.
Pirma, darbas yra fizinė ir protinė veikla. Antra, ta veikla yra kryptinga - žmogus savo darbu sukuria produktą, suteikia paslaugas. Šia veikla žmogus visada siekia ekonominių tikslų. Darbinė veikla tampa būtina kaip esminė individo ekonominio egzistavimo galimybė.
Svarbi racionalaus gyventojų užimtumo sąlyga yra ta, kad darbuotojų profesinė (kvalifikacinė) struktūra atitiktų darbo vietų struktūrą, kuri taip pat racionali. Šiaus (1998) darbo rinka apibrėžiama kaip darbo jėgos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių sistema, kurioje formuojasi darbo pasiūla ir paklausa bei jo kaina - darbo užmokestis.
Darbo rinkoje darbuotojai konkuruoja tarpusavyje, stengdamiesi gauti darbo vietą ar geriau apmokamą darbą. Šioje rinkoje konkurencija būtinai susiduria su nedarbu kaip neišvengiamu reiškiniu rinkos sąlygomis.
Tobulos konkurencijos darbo rinkos teorija teigia, kad tobula konkurencija įmanoma tik tada, kai egzistuoja visiškas darbo socialinis mobilumas, darbuotojų ir darbdavių informuotumas apie darbo sąnaudas ir rezultatus. Netobulos konkurencijos darbo rinkos teorija pagrįsta darbuotojų ir darbdavių individualiais sprendimais, susiformavusiu veiksniais, darbo pasiūlos ir paklausos sąveika.
Taip pat skaitykite: Metodai socialiniame darbe
Skiriamos keturios darbo rinkos struktūros: tobula konkurencija, monopolistinę konkurencija, oligopsonija, monopsonija. Laipsnis, kuriuo firma konkuruoja prekės rinkoje, automatiškai neatitinka laipsnio, kuriuo firma konkuruoja kaip darbo pirkėja.
Darbo rinkoje pasiūlos ir paklausos sąveika yra panaši kaip prekės rinkoje. Iš darbo pasiūlos ir paklausos sąveikos grafiko matyti, kad didėjant darbo paklausai darbuotojų darbo užmokestis didėja. Taške E pasiekiama pusiausvyra, t.y.
Darbo rinka pasižymi kai kuriomis unikaliomis ypatybėmis, kurios ją išskiria iš kitų rinkų.
| Požymis | Pagrindiniai teiginiai |
|---|---|
| Darbo veiksnio specifiškumas | Darbas, kaip subjektyvus veiksnys, grindžiamas asmeninių savybių principu, neatskiriamu nuo paties individo. Darbo veiksnio naudojimas priklauso ne tik nuo materialaus įvertinimo, bet ir nuo specifinių socialinių, psichologinių, ergonominių ir pan. savybių. Tai skirstoma teritoriniu, administraciniu, asmeniniu, kvalifikaciniu ir kitais požymiais. |
| Darbo pasiūlos ir paklausos sąveikos pobūdis | Darbo pasiūlą darbo rinkoje reguliuoja ekonominiai, demografiniai, kultūriniai, psichologiniai, socialiniai ir kt. veiksniai, o darbo paklausą - labiau ekonominiai veiksniai, pelno dinamika. Tai teisines ir institucines darbo rinkos sąlygas. Darbo rinka labiau nei kitos rinkos yra reguliuojama instituciniu bei politiniu požiūriais. |
| Struktūros specifiškumas | Vyrauja disproporcijos darbo jėgos pasiūlos ir paklausos sąveikos mechanizme. |
Kaip rodo mokslininkų atlikta analizė, darbo rinka iš kitų konkurencingų materialių rinkų išsiskiria daugeliu požymių. Šio asmens) darbo paieškoms darbo rinkoje ir sudarant darbo sutartį. Šie specifiniai darbo rinkos bruožai tam tikru laipsniu būdingi ir kitoms rinkoms.
Intelektinis kapitalas įsitvirtino tarp priimtiniausių vadybos konstruktų. Tai naujas ir esminis svarbus organizacijos veiklos procesams ir jų įtaka veiklos rezultatams. Išskiriant intelektinį kapitalą į pirminius veiklos elementus, pristatomas analitiniu požiūriu grįstas intelektinio kapitalo įtakos veiklos rezultatams vertinimo modelis.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Struktūrinį kapitalą apibrėžia formalizuotos organizacijos veiklos procedūros, turimos nematerialiosios teisės, įtvirtintos vidinės taisyklės, kompiuterizuotos duomenų valdymo sistemos ir duomenų bazės bei kitų visuma.
Ekonominės sistemos plėtojimosi tendencijos ir rezultatai apibrėžiami visuminiais darbo ištekliais. Jie laikomi integruotu žmonių darbiniu potencialu. Ekonominiu atžvilgiu darbo jėga yra žmonių grupė, kuri turi galimybę būti įdarbinta. Paprastai darbo jėga sudaryta iš darbingo amžiaus žmonių (dažniausiai virš tam tikro amžiaus (apytiksliai 14 iki 16 metų) iki pensijos (65 metų), kurie yra aktyvūs darbuotojai t.y. dirba arba ieško darbo. Ekonominėje sistemoje integruotos yra asmens specifinės fizinės ir intelektualinės charakteristikos. Integruotoms žmonių grupėms būdinga specifinių bruožų visuma.
Neorganizuotai darbo jėgos grupei priskiriami tie gyventojai, kurie dėl nepakankamo fizinio ar intelektualinio išsivystymo nesugeba sąmoningai efektyviai dalyvauti ūkinėje veikloje. Tai vaikai, invalidai, senyvo amžiaus žmonės. Plėtojant ekonominę sistemą, didžiausią įtaką turi visuomeniškai organizuota darbo jėga, kaip pavaizduota 2 lentelėje. Šis išteklius kinta ir kokybiškai, ir kiekybiškai. Šioje sistemoje vyksta natūralūs žmonių gimimo, augimo ir mirties procesai. Tai savaime atsiliepia ir darbo jėgos kitimui.
| Išteklių klasifikavimas | Išteklių apibrėžimas |
|---|---|
| Aktyvieji | Ištekliai, kurie yra darbinis potencialas tų žmonių, kurie pagal savo galimybes integruojasi į ūkinę veiklą. Tai visą darbo dieną dirbantys žmonės. Turi didžiausią įtaką |
| Pasyvieji | Šiems ištekliams priskiriami bedarbiai arba asmenys, dirbantys ne visą darbo dieną, arba nedirbantys savo noru. Tai susiję su socialinėmis bei psichologinėmis problemomis. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės to nedaro ir reprezentuoja pasyviąją darbo išteklių dalį. Tai vaikus auginančios motinos, studentai ir pan. |
Ne pats žmogus yra "darbo jėga", o žmogaus fizinis ir intelektualinis potencialas, kuris dažniausiai apibrėžiamas kaip žmogiškasis kapitalas. Žmogiškojo kapitalo teorijos branduolį sudaro teiginys apie analogiją tarp darbo jėgos ir kapitalo formavimo procesų. Tai produkciją ir pajamas. Tai atitinkamą bendrojo nacionalinio produkto prieaugį. Šios darbo rinkos poreikiai. Pagrindinis mūsų visuomenės turtas yra žmogus.
Nedarbo lygis 1998-2008 m.
Gyventojai pagal amžiaus grupes 2005 m.
Inga Ruginienė: Vyriausybė patvirtino kovos su antisemitizmu planą
tags: #pagrindiniai #ekonomines #ir #socialines #raidos #rodikliai