Kaip veikia pensijų sistema Lietuvoje
Pensija daugeliui žmonių yra pagrindinis, o kartais ir vienintelis pragyvenimo šaltinis sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Lietuvoje pagrindines vyresnių žmonių garantijas užtikrina socialinio draudimo sistema. Vis dėlto dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir demografinių pokyčių ieškoma papildomų šaltinių būsimoms pensijoms finansuoti. Panašius sprendimus taiko ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys.
Greta socialinio draudimo (I pakopos) egzistuoja ir papildomos sistemos:
- II pakopa - valstybės remiamas pensijų kaupimas;
- III pakopa - savanoriškas kaupimas iš asmens ar jo darbdavio lėšų.
Visos šios sistemos, kitaip vadinamos pakopomis, papildo viena kitą ir kartu padeda užtikrinti stabilesnes pajamas senatvėje. Principas visoms tas pats - dirbdamas žmogus moka įmokas, o sulaukęs senatvės pensijos amžiaus už jas gauna pensiją. Įmokų dydis ir trukmė lemia būsimų išmokų sumą.
Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.
Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę ir ar mažėjant dirbančiųjų ir pensininkų santykiui galima tikėtis drastiško bazinių pensijų augimo ateityje? Labiau tikėtina, kad ne.
Taip pat skaitykite: Ekonominės demografinio perėjimo pasekmės Lietuvoje
Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės ̶ į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis. Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą.
Tačiau realybė tokia, kad ir kokią pensiją gausite iš Sodros, ji Jums greičiausiai neužtikrins „sočios“ senatvės. Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.
Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų, t.y. 2009 metų viduryje ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje.
2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%. 2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojam minimaliam santaupų dydžiui - 10%.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės: socialinio darbuotojo perspektyva
Labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą. Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių.
Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis), na o jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai.
III pakopos pensijų kaupimas
Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės.
III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio. maksimali įmokų suma, nuo kurios galima susigrąžinti dalį GPM, negali viršyti 25% per visą Jūsų gautų apmokestinamųjų pajamų mokestinį laikotarpį.
Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai gali susigrąžinti GPM nuo ne daugiau nei 1500 Eur sumokėtų įmokų į savo kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis ir pensijų fondus. Jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę 55 metų amžiaus (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte iki 2012 m. jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę amžiaus, penkeriais metais trumpesnio už senatvės pensijos amžių (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte po 2013 m.
Taip pat skaitykite: Svarbiausios senatvės ligos
Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM. Paprastam žmogui, kuris dirba ir nelabai domisi investicijomis, kyla natūralus klausimas, kokį pensijų fondą pasirinkti? Iš tiesų pensijų fondai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių investicinių fondų. Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde.
Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos. Nepamirškite, kad kiekvienam pensijų fondui reikia mokėti mokesčius, todėl, jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle.
Nepamirškite, kad prieš pasirenkant pensijų fondą būtinai reikia susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis. Išmokos II ir III pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai. Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą.
Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui. Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupus, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka.
III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko.
„Swedbank“ pensijų fondai
Pasirinkdami kaupti „Swedbank“ pensijų fonduose, Jūs prisidedate prie atsakingo verslo skatinimo ir jo augimo. Renkantis investicijas pensijų fondams vienas svarbesnių kriterijų yra ESG reitingas. Jis vertina įmonių rizikas aplinkosaugos (E), socialinio tvarumo (S) ir gerosios valdysenos (G) srityse, kurios gali reikšmingai paveikti jų finansinį veiklos rezultatą. Į ESG orientuotos įmonės turi tvarumo strategijas ir dažnai pasižymi geresniu veiklos efektyvumu, mažesne darbuotojų kaita, inovacijomis, išlaikytais talentais, mažesnėmis reikalavimų laikymosi išlaidomis ir tinkamu rizikos valdymu.
Investuodami II ir III pakopos pensijų fondų lėšas pirmenybę teikiame verslams, kurie kuria žalesnę aplinką ir kokybiškesnį gyvenimą visiems. Investuodami į fondus renkamės tuos, kurie pasižymi aukštais tvarumo rodikliais. CO2 emisijų mažinimas yra vienas svarbiausių viso pasaulio bei mūsų tikslų.
Jūsų lėšos prisideda ne tik prie brandžių kompanijų plėtros, bet ir prie kruopščiai atrinktų startuolių auginimo, į kuriuos investuojame per alternatyvaus investavimo fondus. Pensijų fondų investicijos į sveikatos ir technologijų sektorius siekia apie 860 mln. į IT sektorių sudaro apie 18.5% - 600 mln. į sveikatos sektorių sudaro apie 8% - 260 mln.
Kaupdami pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės. Kaupiamos lėšos apskaitomos Jūsų asmeninėje pensijų fondų sąskaitoje, kur jos yra saugios, nes yra atskirtos nuo pensijų fondus valdančios įmonės turto ir saugomos depozitoriume.
Reguliarūs mokėjimai
Norėdami pensijų įmokas mokėti reguliariai, sudarant pensijų kaupimo sutartį pasirinkite reguliarius mokėjimus. Šiuo atveju Jūs ne tik sudarysite pensijų kaupimo sutartį, bet ir e. sąskaitos bei jos automatinio apmokėjimo sutartis. Jei sudarydami pensijų kaupimo sutartį nepasirinkote reguliarių mokėjimų, tą bet kada galite padaryti prisijungę prie savo interneto banko - čia. Jei nenorite rinktis reguliarių automatinių įmokų kas mėnesį ir jas mokėsite vienkartiniu pavedimu, prašome tai padaryti per Jums paruoštą formą. Atminkite, kad įmokos dydį bet kada galite padidinti, sumažinti ar net visai nutraukti įmokų mokėjimą. Kasmėnesinės įmokos dydį galite pasirinkti patys.
GPM lengvata
Galite naudotis Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata iki 2035 m., jei Jūsų sutartis sudaryta iki 2025 m. Ši valstybės paskata suteikia Jums galimybę kasmet susigrąžinti iki 20 % nuo sumokėtų įmokų. Sulaukę pensinio amžiaus, sukauptą sumą galite atsiimti vienkartine išmoka.
Svarbu! Prieš nutraukiant sutartį rekomenduojame pasikonsultuoti su mūsų specialistais, kad galėtume Jums pasiūlyti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį sprendimą.
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
tags: #pagrindines #taisykles #pensijos #3 #pakopos #kaupime