Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš reikšmingiausių ir opiausių visuomenės problemų, paveikiančių tiek fizinę, tiek psichinę aukų sveikatą. Lietuvoje nuo smurto artimoje aplinkoje kasmet patiria tūkstančiai moterų. Šiai problemai spręsti skiriamos įvairios pagalbos priemonės, teisės aktai ir pagalbos tarnybos, kurios siekia suteikti efektyvią ir prieinamą pagalbą nukentėjusioms moterims, ypatingai atsižvelgiant į jų įvairius poreikius, tarp jų - asmenis su negalia.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje?
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtą apibrėžia kaip tyčinį veikimą ar neveikimą, kuriuo asmeniui daromas fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, sukeliantis fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka apima asmenis, susijusius santuokos, partnerystės, svainystės ryšiais arba gyvenančius kartu ir tvarkančius bendrą ūkį.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš trijų moterų visame pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Lietuvoje vyrauja panaši tendencija: 20-29 proc. moterų patiria fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, o psichologinis smurtas siekia net 50-59 proc. Mokslininkų ir specialistų vertinimu, psichologinis smurtas, dažnai nuvertinamas, turi itin skaudžių ir ilgalaikių pasekmių.
Pagalba nukentėjusioms moterims
Vienas svarbiausių pagalbos šaltinių - „Pagalbos moterims linija“, kuri yra savanoriška emocinės paramos tarnyba. Ji teikia nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą, ypač moterims, išgyvenančioms krizę ir nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Greitai suteikta parama gali apsaugoti moterį nuo ilgalaikių neigiamų pasekmių fizinei ir psichinei sveikatai bei užkirsti kelią savižudybėms.
Ši linija pradėjo veiklą Klaipėdoje, vėliau išplėtė paslaugas Kaune, o 2019 m. ir Vilniuje. Dauguma besikreipiančiųjų renkasi pagalbą telefonu, tačiau pagalbos galima kreiptis ir laiškais, kuriems savanorės atsako per vieną dieną, arba pokalbių internetu būdu. Tokie nuotoliniai kanalai ypač svarbūs užsienyje gyvenančioms arba negalią turinčioms moterims, kurios dažnai patiria socialinę izoliaciją, liūdesį ir vienatvę.
Taip pat skaitykite: Paslaugos senjorams namuose
Kompleksinė pagalba - Specializuoti pagalbos centrai (SKPC)
Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai yra itin svarbi institucija, kuri 2022 m. sulaukė daugiau nei 14 tūkst. klientų, daugiausia moterų. Šie centrai teikia kompleksinę pagalbą, įskaitant informavimą, psichologinį ir teisinį konsultavimą, palaikymą, tarpininkavimą institucijose bei interesų atstovavimą.
Pagal įstatymą, SKPC turi teikti pagalbą visiems Lietuvos gyventojams. Jie glaudžiai bendradarbiauja su policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis institucijomis. Dažnai, gavę informaciją apie smurto faktą, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiomis moterimis, ypač atsižvelgiant į atvejus, kai moterys pačios nepareiškia pagalbos poreikio.
Pagalba moterims su negalia
Moterys su negalia dažnai patiria 2-5 kartus didesnę riziką nukentėti nuo smurto artimoje aplinkoje nei kitos moterys. Tačiau pagalbos teikimo sistema ne visada atsižvelgia į specifinius jų poreikius. Tyrimai rodo, kad nėra vieningos valstybinės sistemos ar metodinių įrankių, skirtų nukentėjusioms moterims su negalia kompleksinei paramai organizuoti.
Atliekant apklausas, nustatyta, jog laikino apgyvendinimo įstaigos daugiau orientuojasi į bazinius poreikius, pavyzdžiui, aprūpinimą maistu ar drabužiais, o smurto problematika dažnai lieka epizodiška. Specialistės pažymi, kad jei moterys su negalia kreiptųsi pagalbos, jos suktųsi iš situacijos, bet išteklių trūksta.
Atsižvelgiant į šią problemą, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija sukūrė specialų pagalbos teikimo modelį kurčioms bei neprigirdinčioms moterims ir dabar bando taikyti pagalbą moterims su regos negalia. Be to, planuojama plėsti pagalbą moterims su įvairiomis negaliomis, integruojant jų poreikių klausimus į pagalbos sistemas.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichikos sveikatos problemų turintiems
Pagalba su klausos negalia
Vienas iš svarbių žingsnių - užtikrinti, kad moterys su klausos negalia galėtų gauti reikiamą pagalbą. Nors elektroninis paštas ir internetiniai kanalai yra, jie ne visada pasiekiami ar patogūs kurčioms moterims. Todėl „Pagalbos moterims linija“ kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija nuo 2023 m. pradėjo teikti pagalbą per „Skype“ vaizdo skambučius su lietuvių gestų kalbos vertėjais.
Tokie pokalbiai vyksta kiekvieną pirmadienį nuo 12 iki 16 val. Išankstinė registracija atliekama elektroniniu paštu, o pokalbio metu prisijungia vertėjas, kuris užtikrina konfidencialumą, bet nesikiša į konsultaciją. Ši paslauga leidžia moterims su klausos negalia saugiai išreikšti savo patirtis ir gauti paramą.
Svarbiausios pagalbos priemonės ir akcijos
- Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena minima lapkričio 25 d., kai prasideda ir akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“, trunkanti iki gruodžio 10 d. - Tarptautinės Žmogaus teisių dienos.
- Teisinė bazė: nuo 2011 m. galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris mažina smurto atvejų skaičių ir teikia kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto.
- Iniciatyvos ir projektai, kaip „Matomos: dėmesys smurtui prieš moteris su negalia“, finansuojami Europos Sąjungos, diegia naujas pagalbos formas ir didina paslaugų prieinamumą.
Socialinės paslaugos laikino apgyvendinimo centruose
Laikinas apgyvendinimas po smurto yra viena iš socialinių paslaugų rūšių, tačiau dažnai orientuojamasi į bazinių poreikių tenkinimą, o smurto aspektas paslaugose lieka antraeilis. Specialistų nuomone, būtina šias įstaigas geriau pasiruošti teikti pagalbą nukentėjusioms moterims, įskaitant jų specifinius poreikius susijusius su negalia.
Prevencijos ir informacijos sklaida
Svarbi prevencijos dalis - viešinimas ir informacijos sklaida, taip pat pagalba smurto atpažinimui. Lietuvos kurčiųjų draugija ir Moterų informacijos centras kuria informacinius vaizdo įrašus lietuvių gestų kalba, vykdo mokymus darbuotojams bei asistentams.
Taip pat interneto svetainėje Visureikalas.lt patalpinti informaciniai klipai ir informacija, kas daryti susidūrus su įvairiomis smurto formomis, įskaitant fizinį, psichologinį, seksualinį ir ekonominį smurtą.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Pogimdyvinė depresija ir psichologinė pagalba
Smurtas artimoje aplinkoje ypatingai veikia moterų psichinę sveikatą. Dėl traumų ir nuolatinio streso daugėja depresijos, panikos atakų ir kitų psichikos sutrikimų atvejų. Viena iš šių ligų - pogimdyvinė depresija, apie kurią dažnai kalbama, bet tikslus sergamumo mastas nėra žinomas.
Manoma, kad apie 10-15 proc. jaunų mamų patiria pogimdyvinę depresiją, kuomet moteris jaučia pastovų liūdesį, nerimą, nuovargį ir net nustoja suprasti savo jausmų priežastis. Su tokiais sunkumais susidūrusios moterys taip pat gali kreiptis į „Pagalbos moterims liniją“ arba Specializuotus pagalbos centrus.
Kaip moterys gali kreiptis pagalbos?
- Skambučiu telefonu į „Pagalbos moterims liniją“.
- Laiškais, į kuriuos atsakoma per vieną dieną.
- Internetinių pokalbių platformomis, įskaitant „Skype“ su vertėjais.
- Kreipiantis į Specializuotus kompleksinės pagalbos centrus.
- Informacijos ir konsultacijų gavimas internete, pavyzdžiui, Visureikalas.lt.
Kilus grėsmei gyvybei ar sveikatai, būtina skubiai kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą arba policiją.
tags: #pagalba #moterims #nukentejusioms #nuo #smurto #lietuvoje