Smurtas darbe laikomas visuomenės sveikatos problema. Nustatyta, kad kas trečias asmens sveikatos priežiūros (toliau - ASP) darbuotojas yra susidūręs su pacientų, jų artimųjų ar kolegų grasinimu smurtu, psichologiniu ar fiziniu smurtu arba seksualiniu priekabiavimu. Apskaičiuota, kad rizika sveikatos priežiūros darbuotojams tapti smurto darbe aukomis yra iki 16 kartų didesnė, palyginti su kitomis profesinėmis grupėmis. Daugeliu atvejų smurtas profesinėje aplinkoje yra susijęs su fiziniais išpuoliais, žodine prievarta ir psichinės įtampos inicijavimu.
Iki 2011 m. Lietuvoje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (toliau - SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje. 2018 m. siekiant koordinuoti informacinę, konsultacinę ir patariamąją veiklą bei užtikrinti tolydžią SKPC tinklo plėtrą, buvo įkurta Lietuvos moterų teisių užtikrinimo asociacija, vienijanti visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas. Išstatymas nurodo savivaldybėms numatyti smurto prevencijos priemones savivaldybių strateginiuose planuose bei įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai akcentuoja, kad visų formų smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių pažeidimai. 2020-2025 m. ES pagrindinių teisių agentūrose atliktame tyrime „Smurtas prieš moteris“ (2014 m. duomenys) konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusiųjų pažeidiamumą smurto požjūriu. Todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti smurbinį elgesį, užkirsti jam kelią ir ugdyti sveikus tarpusavio santykius bei nuostatas - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.
Smurtas artimoje aplinkoje yra latentiškas, todėl sunku nustatyti tikrąjį nusikalstamų veikų mastą. Aukos kaltinimas yra viena iš priežasčių, kodėl nukentėjusieji nesikreipia pagalbos. Ikiteisminiai tyrimai pradedami vos 15-20 % atvejų nuo gautų pranešimų. Istoriniai tyrimai rodo, kad smurtas šeimoje buvo reguliari problema: 1997-1998 m. Lietuvoje vyko viktimologinis tyrimas, kuris parodė, kad smurtuojama kas trečioje šeimoje. Be to, 10,6 % nukentėjusiųjų pranešė apie pavojingiausią smurtinį išpuolį policijai.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. užregistruota apie 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tai - daugiau nei 145 pranešimai kasdien. Oficialūs duomenys rodo, kad 80,2 % nusikaltimų aukų - moterys, o 89,8 % smurtaujančiųjų - vyrai. 2020 m. Baltijos tyrimai atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje: 18 % gyventojų patyrė smurtą, 23 % moterų ir 12 % vyrų. Moterys dažniausiai patyrė smurtą iš sutuoktinio ar partnerio, o vyrai - iš tėvų. Respondentai, patyrę smurtą, dažnai nurodė, kad jokios pagalbos negavo (53 %), o kiti dažniau kreipėsi į gimines (15 %), draugus (10 %) ar teisėsaugą (9 %). Net 60 % nukentėjusiųjų niekur nesikreipė.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
SKPC veikla 2020 m. devyniose mėnesiuose registravo 12 655 asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje (8647 - suaugę asmenys ir 4008 vaikai, kuriems buvo liudytojai). Iš jų 80,6 % nukentėjusiųjų - moterys, 88,9 % smurtautojų - vyrai, 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyro, o 57,6 % vyrų nukentėjo nuo vyro. Smurto artimoje aplinkoje patyręs asmuo dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po kelių ar keliolikos įvykio atvejų. Specialistai dirba su skirtingais požiūriais: vieni kaltina auką, kiti - smurtautoją, treti atkreipia dėmesį į vaikus ir kartais ignoruoja tėvų problemas.
Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas ir įvairių kliūčių išlieka iššūkiais. Kokybinio tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ išvadose išvardytos kliūtys teikti pagalbą nukentėjusiesiems, įskaitant išaukštintas profesinius bei psichologinius sunkumus, susijusius su medicinos psichologijos praktika, etika ir koordinavimu tarp institucijų. Taip pat nurodomos rekomendacijos dėl optimalios pagalbos teikimo, siekiančios užtikrinti saugą ir tėvų bei vaikų interesus.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad smurtas profesinėje aplinkoje yra dažnas reiškinys, o jo rūšių paplitimas prieš sveikatos priežiūros darbuotojus yra reikšmingas. Smurtas profesinėje aplinkoje siejamas su neigiamomis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų fizinėmis, psichologinėmis ir profesinėmis pasekmėmis. Todėl būtina stiprinti prevenciją, informuotumą ir tinklą, kuris užtikrintų saugią darbo aplinką ASP darbuotojams.
Prevencijos kryptys ir praktinės priemonės
Veiksmingas užkertamas kelias smurtui reikalauja visapusiško požiūrio: teisinės bazės įtvirtinimas, informacijos sklaida, profesionalių įgūdžių ugdymas, darbuotojų apsaugos priemonės ir greita pagalba nukentėjusiems. Svarbu didinti informuotumą apie SKPC funkcijas ir paslaugas, užtikrinti prieigą prie specialistų, veikiančių visoje Lietuvoje, bei pagerinti ikiteisminio tyrimo paslaugų ir teisėsaugos reagavimo greitį. Lygiagrečiai reikia įgyvendinti prevencijos priemones savivaldybėse, skatinti bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros įstaigų, policijos, teismų ir nevyriausybinių organizacijų.
Rekomenduotina investuoti į darbuotojų mokymus apie smurto atpažinimą, konfliktų valdymą, saugios darbo aplinkos kūrimą, emocinį atsparumą bei pagalbą smurtą patyrusiems. Taip pat svarbu sukurti ir palaikyti anoniminės pagalbos linijos bei psichologinės pagalbos prieinamumą. Veiksminga prevencija apima ir viešosios nuomonės formavimą, siekiant sumažinti stigmatizaciją ir skatinant kūrimą saugios darbo aplinkos kultūros medicinos įstaigose.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų svarba prevencijoje
Gairės institucijoms ir praktiniai žingsniai
- Skleisti informaciją apie SKPC paslaugas ir jų teikiamą pagalbą
- Stiprinti teisines priemones ir aiškius procedūros protokolus smurto atvejais
- Organizuoti reguliarius mokymus ASP darbuotojams apie saugią darbo aplinką
- Sukurti greito reagavimo mechanizmus ir koordinatorius tarp institucijų
- Sudaryti paramos ir psichologinės pagalbos planus nukentėjusiems
Šiame kontekste itin aktualu išsaugoti ir plėtoti SKPC tinklą, stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, užtikrinti nuolatinį informacijos ir patarimų prieinamumą, bei skatinti kultūrinę permainą visuomenėje, kad smurtas nebūtų toleruojamas jokiomis aplinkybėmis.
Duomenų pagrindu grindžiamos išvados
Apibendrinant literatūros šaltinius ir statistikos duomenis, smurtas profesinėje aplinkoje yra universalus ir kasdienis reiškinys, o jo rūšių paplitimas prieš sveikatos priežiūros darbuotojus yra gana didelis. Todėl būtina stiprinti prevenciją, informuotumą ir organizacinį potencialą, siekiant apsaugoti ASP personalą ir užtikrinti kokybišką pagalbą pacientams bei jų artimiesiems.
| Rinkta duomenų sritis | Rodiklis |
|---|---|
| Visų pusių smurtas darbe | Kas trečias ASP darbuotojas susidūrė su smurtu |
| Rizika palyginti su kitomis profesijomis | iki 16 kartų didesnė |
| 2019 m. užregistruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje | apie 53 000 |
| Moterys - aukos | 80,2 % |
| Smurtautojų - vyrai | 89,8 % |
Tokie duomenys rodo būtinybę nuoseklioms prevencijos priemonėms, politiniams sprendimams ir institucinėms investicijoms, kurios užtikrintų saugią darbo aplinką gydymo įstaigos darbuotojams ir pagerintų situacijos tyrimų efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo vaidmuo psichikos sveikatoje
tags: #pacientu #smurtas #paplitimas #ir #jo #prevencija