Paauglystė - tai sudėtingas ir reikšmingas žmogaus raidos laikotarpis, kuris kelia nemažai iššūkių net įprastoje šeimos aplinkoje. Dar sudėtingesnė situacija kyla, kai paaugliai gyvena globos namuose, kur aplinka ir socialiniai santykiai skiriasi nuo šeimos. Lietuvoje, keičiantis vaikų globos sistemai, vis daugiau dėmesio skiriama paauglių psichosocialinei adaptacijai, tačiau ši tema išlieka itin aktuali ir reikalaujanti išsamesnių tyrimų bei pedagoginių priemonių.
Globos namų svarba ir paauglių iššūkiai
Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pereita prie modernios, vaikį orientuotos globos sistemos, kurioje daug dėmesio skiriama vaikų ir paauglių integracijai į visuomenę (Jovaia, 2001, 2002; Juodaitytė, 2002; Jaunimo politikos pagrindas, 2003). Tačiau Globos namų auklėtinių adaptacijos sunkumai vis dar yra ryškūs, kuriuos lemia socialiniai ir asmenybiniai veiksniai, sudarantys kliūtis sklandžiai integracijai.
Globos namai dažnai tampa vieta, kuriose paaugliai patiria socialinius ir psichologinius sunkumus, susijusius su savo elgesiu, emocine būsena ir socialiniu prisitaikymu (Dvarionas, 1999; Kairienė, 2000, 2002; Braslauskienė, Jonutytė, 2005). Dėl to įvairios ugdymo programos yra orientuotos į psichosocialinę raida, socialinių įgūdžių ugdymą bei adaptacijos stiprinimą (Garrick, Laurel, 2003; Parson, Mitchell, 2002).
Paauglių socialinis ir psichologinis prisitaikymas
Adaptacija yra sudėtingas procesas, apimantis asmens gebėjimą prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų bei kurti pozityvius ryšius su aplinka. Adaptacijos samprata apima organizmo tiek fiziologinius, tiek psichologinius bei socialinius pokyčius, leidžiančius prisitaikyti prie pasikeitusių situacijų (Psichologijos žodynas, 1993; Juodraitis, 1999; Bukašnytė, 2001).
Socialinė adaptacija apima pastovų, tikslingą kognityvinį ir elgesio procesą (Socialinio darbo žodynas, 1999), leidžiantį asmeniui palaikyti santykius su aplinka ar keisti ją sau palankia linkme. Pavyzdžiui, G. Butkienės (1993), R. Želvio (1995) požiūriu, adaptacija neatsiejama nuo pozityvių tarpusavio santykių kūrimo ir efektyvaus bendravimo su kitais.
Taip pat skaitykite: Patyčios ir autizmas: ką reikia žinoti
Be to, adaptacijai ypač svarbus asmens savęs pažinimas bei pasitikėjimas savimi (Valickas, 1991, 1997; Butkienė, Kepalaitė, 1996). Tai lemia, kaip paauglys suvokia save, reaguoja į aplinkos poveikį ir valdo emocijas bei konfliktų situacijas (Asher, Hymel, 1981; Asher, Coie, 1990).
Paauglių elgesys ir emocinė būklė globos namuose
Patirtis rodo, kad globos namų auklėtiniai dažnai susiduria su psichosocialiniais sunkumais, tarp jų ir su savęs žalojimu, pasitikėjimo trūkumu bei socialinių įgūdžių stoka (Raudelikinaitė, 2007). Konfliktinės situacijos, bendravimo sunkumai, emocijų valdymo trūkumai apsunkina jų integraciją į visuomenę ir plėtoja adaptacijos iššūkius.
Globos namuose paauglių laisvė dažnai būna ribota, o tvarkaraščiai ir taisyklės gali būti vertinami kaip apribojimai (Sammašonok, Gudonis, 2007). Taip pat labai svarbu pasirūpinti jų savarankiškumo stiprinimu - tai padeda geriau pasirengti gyvenimui už globos namų ribų.
Globos namų pertvarka ir bendruomeninių paslaugų svarba
Šiuolaikinės socialinės politikos kryptis - mažinti institucinę globą ir skatinti vaikų, jaunimo bei suaugusių integraciją į bendruomenę. Lietuvoje veiksmai nukreipti į perėjimą nuo didelių institucijų prie šeimynų ir grupinio gyvenimo namų modelio, kur gyventojai gauna individualizuotą pagalbą ir turi daugiau galimybių savarankiškumui plėtoti (Veiksmų planas 2014-2020, Kudoni et al., 2008).
Adakavo socialinių paslaugų namai Tauragėje yra geras pavyzdys, kurioje pagal bendruomenines paslaugas įkurti grupinio gyvenimo namai ir apsaugoti būstai (Sammašonok, Gudonis, Žukauskienė, 2006; 2008). Čia gyventojai turi daugiau laisvės, gali patys tvarkyti savo gyvenimą, dalyvauti užimtumo programose bei socialinėse veiklose.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Gyvenimo bendruomenėje privalumai ir iššūkiai
Gyventojai, persikėlę į grupinio gyvenimo namus ar apsaugotą būstą, dažnai jaučiasi laisviau, išlaisvėja jų kūrybiniai gebėjimai, įgauna pasitikėjimą savimi ir gebėjimą planuoti savo gyvenimą (Adakavo pasakojimai). Tačiau adaptacija reikalauja laiko ir palaikymo, nes kai kurie asmenys nėra patyrę savarankiško gyvenimo ar turi gilias psichosocialines problemas.
Žmonės, gyvenantys bendruomeniniame modelyje, moka savarankiškai pasirūpinti buitimi, gaminti maistą, užsiimti laisvalaikio užsiėmimais, o socialinių darbuotojų parama padeda spręsti kasdienines problemas (Jurgita, Antanas, Žydrūnas, Ona istorijos).
Jaunuolių pereinamasis laikotarpis po globos namų
Vaikų globos sistemos reforma Lietuvoje orientuota į mažesnį vaikų skaičių globos įstaigose ir plėtojant globėjų šeimos modelius. Visgi, jaunuoliams sulaukus pilnametystės, dažnai tenka pradėti savarankišką gyvenimą, kuris ne visada būna tinkamai paruoštas ir palaikomas.
Palydimoji globa - ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, išėję iš globos namų, yra viena iš priemonių, siekiančių sumažinti savarankiškumo įsisavinimo sunkumus (A.C. Patria, Mauros namai). Ji apima finansų planavimo, socialinius įgūdžius, konfliktų sprendimą bei intensyvias individualias konsultacijas.
Sunkumai pereinant į savarankišką gyvenimą
Dažna problema - nepilnas pasirengimas gyventi savarankiškai, stokojama praktinių įgūdžių, psichologinio palaikymo, būsto prieinamumo. Tai lemia rizikingas situacijas kaip skurdas, socialinė atskirtis ar net benamystė (Tyrimai, Kaunas).
Taip pat skaitykite: Patyčių prevencija autistiškiems jaunuoliams
Valstybės parama kuriant bendruomenines paslaugas yra ribota, todėl nevyriausybinės organizacijos vaidina svarbų vaidmenį šiame procese. Taip pat būtina skirti daugiau dėmesio ankstyvajai pagalbai ir nuosekliam jaunuolių paruošimui savarankiškumui (Lelikėgienė, 2003; Juodraitis, 2002).
Globėjų šeimų vaidmuo ir paauglių emocinė gerovė
Globėjų šeimos, priimančios vyresnius vaikus, suteikia daugiau emocinio saugumo ir stabilumo, leidžia jaunuoliams patirti artimą šeimos aplinką, kuri yra būtina sveikai asmenybės raidai. Nors iššūkių kyla dėl vaikų traumuotos patirties, tinkamai parengta parama padeda įveikti baimes ir skausmingus prisiminimus (Globos centrai, www.globoscentrai.lt).
Globos specialistai pabrėžia, kad paauglystės laikotarpis yra ypač sudėtingas, nes jaunimas ieško savęs, todėl būtinas individualizuotas požiūris ir pagarba jų poreikiams bei emociniam pasauliui.
Senjorų gyvenimas globos namuose: adaptacija ir rūpestis
Globos namai svarbūs ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai susiduria su fiziniais, psichologiniais iššūkiais ir vienatve. Lietuvoje žmonių požiūris į globos namų gyvenimą dažnai paremtas stereotipais ir baimėmis, tačiau šiuolaikinės globos įstaigos siūlo profesionalią priežiūrą, komfortą ir socialinės veiklos galimybes (Irina Aleksandravičienė, Ruklos globos namai).
Senjorams adaptuotis prie naujos aplinkos padeda fizinė, psichologinė ir socialinė pagalba, įskaitant reabilitaciją, emocinę paramą, užimtumo terapiją ir artimųjų lankymąsi. Tai padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir gyvenimo kokybę (Globos namų patirtis).
Iššūkiai ir patarimai šeimoms
- Atvirumas ir sąžiningumas. Svarbu aiškiai įvardinti priežastis ir kartu priimti sprendimus.
- Senjorų emocijos. Nauja aplinka kelia įvairius jausmus - pyktį, liūdesį, tačiau tai natūralu.
- Artimųjų palaikymas. Reguliarus lankymas ir dėmesys stiprina saugumą.
- Praktiniai patarimai. Leisti senjorams turėti asmeninių daiktų, gerbti jų poreikius ir savarankiškumą.
- Globos namų pasirinkimas. Reikia rinktis atsakingai, susipažinti su sąlygomis ir personalu.
Išvada
Paauglių ir senjorų gyvenimas globos namuose susiduria su unikaliomis adaptacijos problemomis, kurios apima socialinius, psichologinius ir praktinius aspektus. Lietuvoje vykdomos reformos skatina pereiti prie bendruomeninių paslaugų, kurios suteikia daugiau laisvės ir galimybių gyventojams lavinti savarankiškumą ir integruotis į visuomenę. Tačiau siekiant sėkmingo prisitaikymo būtina skirti daugiau dėmesio individualiai paramai, ugdymui ir šeimų stiprinimui.
tags: #paaugliai #gyvenantis #globos #namuose