Apsauga nuo smurto - seksualinio, psichinio, ekonominio ar fizinio - yra glaudžiai susijusi su žmogaus teisėmis. Bet kokia smurto apraiška gali pažeisti teisę į gyvybę, draudimą kankinti, žiauriai ar žeminančiai elgtis, teisę į privatų gyvenimą ir kitas teises. Smurtas artimoje aplinkoje tai bet koks neteisėtas užgaulus elgesys, kuris įvyksta tarp individų, gyvenančių toje pačioje erdvėje, šeimoje ar esančių artimuose santykiuose. Kad ir kokia būtų smurto artimoje aplinkoje forma - žodiniai įžeidimai, seksualinis smurtas ar nužudymas, tai yra galios ir kontrolės santykiai tarp smurtautojo ir aukos. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas.
Smurtas artimoje aplinkoje yra paplitęs ir sukelia daug neigiamų pasekmių suaugusiems, vaikams, šeimoms, asmeniniams santykiams, vietos bendruomenėms, dėl to ekonomikoje jaučiami nuostoliai. Vienas iš smurto artimoje aplinkoje požymių - latentiškumas. Šis Gidas paaiškina kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje ir apibūdina pagrindinius smurto artimoje aplinkoje aspektus. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.
Formos ir mechanizmai
Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fizinio smurto įvykiai dažnai susiję su socialinės galios skirtumais arba prievartos poreikiu patenkinti smurtautojo tikslus.
Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų formų pasekmė arba priežastis. Dažnai grasinama žodžiu ar demonstravimu, siekiant sukurti įspūdį apie neišvengiamą susidorojimą. Persekiojimas, įkyriaus ženklai ir trigdomos emocijos taip pat priklauso šiai kategorijai.
Ekonominis smurtas - nuosavybės užgrobimas, uždarbio kontrolė, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso. Socialinė globa ir institucijos taip pat gali būti įtraukos į ekonominį smurtą, kai kalbama apie asmenis su negalia - institucinį smurtą laikant neteisiniu elgesiu ar neigiama nuostata.
Taip pat skaitykite: Slapukų politika: svarbu žinoti
Seksualinis smurtas yra kėsinimasis į gyvybės, sveikatos ir asmeninės laisvės neliečiamumą, dažnai susijęs su gėda ir panieka, todėl aukos dažnai neskundžia. Seksualinio smurto veiksmai gali būti verčiant nusirengti, santykiauti prieš asmens valią, stebėti ar dalyvauti pornografijoje.
Nepriežiūra - pasyvus smurtas, kai nuolatos nepatenkinami būtini fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai; dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra, medicininė, pedagoginė ir socialinė priklauso šiai kategorijai.
Smurto ratas ir dinamika
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai pasikartoja - vadinamasis „smurto ratas“ - kurį sudaro trys etapai: įtampos augimas, smurto proveržis ir medaus mėnuo. Laikui bėgant įtampos trukmė ilgesnė, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Galios ir kontrolės ratas iliustruoja aštuonias sisteminio smurto taktikas, kurių beveik visos valdo aukos elgesį, mąstyseną ir pasirinkimus.
Dažnai auka gali pradėti įtikinėti save, kad smurtas bus palaikomas, jei prisitaikys. Smurtas tampa daugelio šeimos konfliktų sprendimo arba bendravimo būdu, prie kurio priprantama tiek smurtautojas, tiek auka.
Kaip atpažinti ir ką daryti?
Smurtas artimoje aplinkoje gali būti nematomas, tačiau žymės egzistuoja: žeminančios kalbos, nuolatinė kontrolė, grasinimai ar pavojingi elgesiai. Jei patiriate bet kokią smurto formą arba žinote ką nors, kas tai patiria, kreipkitės pagalbos į profesionalus: psichologą, teisininką, medicinos įstaigas ar policiją. Skambinkite 112 skubiai, jei kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai.
Taip pat skaitykite: SAV pranešimų teikimo gairės
Specializuotos pagalbos centrai teikia kompleksinę pagalbą aukoms - teisinę, psichologinę ir veiksmų koordinavimą su kitomis institucijomis. Jei reikia, centro komanda gali tarpininkauti teikiant papildomą pagalbą ir informuoti apie galimas paslaugas. Svarbu žinoti, kad pagalbos gavimas yra teisė, o ne pareiga: aukos gali pasirinkti, kokią pagalbą priimti ir kaip ją gauti.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011 metais. Jis pripažino smurtą artimoje aplinkoje kaip veiklą, kurią būtina reguliuoti valstybės institucijų įsikišimu. Įstatymas nustatė apsaugos priemones, įskaitant apsaugos nuo smurto orderį, kuris gali būti taikomas laikotarpiui iki 15 dienų, siekiant apsaugoti auką ir apriboti smurtautojo galias.
Taip pat svarbu pažymėti Konstitucinius pokyčius, teikiamus įstatymų pakeitimus, ir plataus masto požiūrio į šeimą bei artimus ryšius plėtrą. Lietuvos įstatymai nuosekliai kito per pastaruosius dvidešimt metų: nuo buitinių konfliktų palikimo spręstis šeimoje iki tarptautinių žmonių teisių standartų pritaikymo ir specialiųjų apsaugos poreikių įteisinimo.
Nors teisinis reguliavimas stiprėja, visuomenės nuomonė kartais išlieka kompleksiškai. Tyrimai rodo, kad dalis gyventojų vis dar linkusi pateisinantį požiūrį į ekonominį smurtą arba kaltinti auką. Todėl svarbu tęsti švietimą, didinti emocinį intelektą ir ugdyti ne smurto, o taikaus konflikto sprendimo įgūdžius bei skaidrią paramą aukoms.
Regioninis ir tarptautinis kontekstas
Lietuva yra teisėsaugos ir tarptautinių įsipareigojimų dalis: narė Europos Tarybos, prisidedanti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijų, Europos socialinės chartijos ir kitų dokumentų. Lietuva yra pasirašiusi Struktūriškai svarbių tarptautinių sutarčių, įskaitant Tarptautinį paktą dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, ir Moterų diskriminacijos panaikinimo konvenciją su papildomu protokolu, kuris suteikia galimybę skųsti diskriminaciją. Stambulo konvencija yra pasirašyta, bet dar neratifikuota, kelia diskusijų ir emocijų.
Taip pat skaitykite: Pensijos apskaičiavimo metodai
Tačiau svarbiausia - keičiasi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje. Pabaigoje svarbu pabrėžti, kad smurtas bet kokia forma yra pažeidimas, o tinkama pagalba ir teisinės priemonės gali padėti aukoms išsigelbėti ir atgauti saugumą.
Kur kreiptis patyrus smurtą?
- 112 - skubios pagalbos numeris, policija įsijungia nedelsiant.
- Specializuotos pagalbos centrai - teikia teisines, psichologines ir socialines paslaugas.
- Kreipkitės į psichologą, teisininką, medicinos įstaigas ar socialines paslaugas - pagalba gali būti teikiama anonimiškai ir saugiai, pagal asmens pageidavimus.
Smurtas artimoje aplinkoje: tylėjimas nėra išeitis. Pokalbis su sociologe Jurgita Pečiūriene
tags: #paaiskinimas #smurtas #artimoje #aplinkoje