Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis.
Paliatyvioji pagalba Lietuvoje - tai sveikatos priežiūros paslauga, skirta nepagydomai sergantiems žmonėms. Pagrindinis tikslas - užtikrinti žmogaus gyvenimo kokybę ir orumą, kai liga nebėra pagydoma. Paliatyvioji pagalba yra medicinos kryptis, kurios tikslas - padėti žmogui gyventi kuo geriau su sunkia liga. Joje svarbiausia ne vien gyvenimo trukmė, o gyvenimo kokybė, orumas ir kančios mažinimas.
Paliatyviosios pagalbos principai ir apimtis
Paliatyvioji slauga pradėta teikti atsižvelgiant į nepagydomomis ligomis, pirmiausia vėžiu, sergančių pacientų poreikius. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, paliatyvioji slauga - tai holistinis požiūris, gerinantis pacientų ir jų šeimų, susiduriančių su sunkumais, susijusiais su gyvybei pavojingomis ligomis, gyvenimo kokybę. Paliatyvioji slauga neapsiriboja tik gyvenimo pabaigos priežiūra, bet apima bet kurį sunkios ligos etapą, net ir nuo diagnozės nustatymo.
Paliatyviosios pagalbos apibrėžimas evoliucionavo keletą metų ir priklausė nuo paliatyviosios pagalbos plėtros įvairiose šalyse. PP apibūdinama kaip sritis, kuri nepriklausomai nuo organų būklės, amžiaus, ligos ar patologijos tipo tenkina specifinius individualaus paciento ir jo šeimos poreikius. Žodis „paliatyvus“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium ir reiškia apsiaustą, kaukę, stogą, skydą.
Keturi pagalbos lygiai
Vaizdo įraše išsamiai paaiškinamas keturių lygių paliatyviosios pagalbos modelis: medicininė, psichologinė, socialinė ir dvasinė pagalba, palyginama su stalu, kuris tvirtai stovi tik tada, kai turi visas keturias kojas. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui.
Taip pat skaitykite: Slaugos ir dvasingumo ryšys
Paliatyviosios pagalbos formos Lietuvoje
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
Dienos stacionaro paslaugos
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus. Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.).
Taip pat skaitykite: Onkologinių pacientų skausmo kontrolė
Paliatyviosios pagalbos komanda ir slaugytojos vaidmuo
Paliatyvioji pagalba apima psichologinius, socialinius, dvasinius ir religinius pacientų priežiūros aspektus, todėl suburiama daugiadisciplinė komanda, kuri galėtų patenkinti visus paciento poreikius. Paliatyviąją pagalbą teikia gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, jų padėjėjai, socialiniai darbuotojai, psichologai, dvasiniai asistentai, dietistai, o esant poreikiui - ir psichiatrai, dvasininkai, sielovadininkai ar savanoriai.
Komanda sudaroma pagal paciento poreikius, kiti komandos nariai įtraukiami pagal klinikinę patirtį ir paciento norus. Gali būti įtraukiami šie specialistai: muzikos terapeutas, psichologas, fizioterapeutas, ergoterapeutas, užimtumo terapeutas, dietologas, psichiatras, logopedas ir kiti.
Slaugytojos vaidmuo paliatyvioje priežiūroje yra ypač svarbus: jos koordinuoja kasdienę paciento priežiūrą, stebi gyvybines funkcijas, vykdo paciento slaugos plano priemones, atlieka asmens higieną, pragulų profilaktiką, užtikrina įrangos priežiūrą (pvz., infuzinių pompių priežiūrą), padeda kontroliuoti simptomus ir teikia emocinę paramą pacientui bei šeimai. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus.
Praktinės slaugytojos užduotys
- paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.),
- teikti emocinę paramą pacientui ir šeimos nariams, ramiai išklausyti, paaiškinti vaistų vartojimo planą ir gydymo tikslus,
- koordinuoti specialistų komandos darbą ir užtikrinti sklandžią komunikaciją tarp gydytojų, pacientų ir artimųjų.
Skausmo valdymas: slaugytojos ir komandos vaidmuo
Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus. Skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali tapti nuolatinis. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus. Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai.
Skausmą kuo išsamiau turi apibūdinti gydytojui ir slaugytojui: Kur skauda? Kiek skausmas nemalonus? Kas skausmą palengvina ar sustiprina? Ar padeda nuskausminamieji vaistai? Ar skauda visą laiką? Ar skausmas neleidžia užmigti? Ši informacija leidžia komandai pritaikyti vaistus ar intervencijas pagal skausmo pobūdį.
Taip pat skaitykite: onkologinių pacientų skausmo valdymo iššūkiai
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas. Šių laiptų esmė, jei paciento skausmo nenumalšina vienos gydymo pakopos vaistai, tai gydytojas gali paskirti vaistus iš kitos pakopos.
Stiprieji opioidai (morfinas, fentanilis ir kt.) dažnai naudojami, tačiau sukelia šalutinius poveikius, kuriuos reikia aktyviai valdyti (pvz., vidurių užkietėjimas, pykinimas). Slaugytojos stebi pacientą, vertina šalutinių poveikių intensyvumą ir informuoja gydytoją apie poreikį koreguoti gydymą. Fentanilio pleistrai, poliežuvinės tabletės ar invazinės procedūros gali būti parinktos pagal paciento poreikius. Vartodami opioidinius nuskausminamuosius, pacientai gali jaustis pavargę, mieguisti; slaugytojai turi užtikrinti saugią priežiūrą ir pacientų informavimą.
Psichologinė ir dvasinė pagalba: slaugytojos kaip tarpininkės
Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Kai kuriuos pacientus persekioja kaltės jausmas, apima įvairios baimės - mirties, negalios, kūno subjaurojimo, priklausomybės ir artimų santykių nutrūkimo. Daugeliui pacientų diagnozė sukelia depresiją, jiems gali sutrikti kognityvinė veikla, pasireikšti delyras, adaptacijos ar nerimo sutrikimai. Slaugytojos turi gebėti atpažinti psichologinius simptomus ir inicijuoti atitinkamą pagalbą bei konsultacijas.
Artimieji dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Paliatyvioji priežiūra padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą.
Ankstyvosios paliatyviosios priežiūros nauda
Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui.
Rezultatams reikia laiko: reikšminga nauda dažniausiai matoma, kai paliatyviosios priežiūros paslaugos teikiamos ne paskutinėmis savaitėmis, o kelis mėnesius. Tai padeda sumažinti simptomų „krizes“, rečiau prireikia skubios pagalbos ar intensyviosios terapijos, rečiau taikomas agresyvus gydymas paskutinėmis gyvenimo savaitėmis.
Dažnai užduodami klausimai: kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga?
Šis klausimas dažnai kelia daug nerimo, pykčio ir nesusipratimų. Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Artimieji dažnai jaučiasi bejėgiai: „Mes norime, kad žmogus gyventų kuo ilgiau.“ Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos.
Būna situacijų, kai liga progresuoja, o organizmas tampa per silpnas atlaikyti agresyvų gydymą. Tai gali būti susiję su širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimais ar bendra dideliu silpnumu. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kartais tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“.
Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.
Nauda pacientams ir sveikatos sistemai
| Nauda pacientui | Nauda sveikatos sistemai |
|---|---|
| Geresnė fizinė gerovė, mažesnis skausmas ir diskomfortas | Sumažėjęs hospitalizacijos lygis |
| Geresnė emocinė ir dvasinė sveikata | Mažiau apsilankymų skubios pagalbos skyriuje |
| Nuolatinis dalyvavimas kasdieniame gyvenime | Mažesnės sveikatos priežiūros išlaidos |
| Pagalba šeimai ir mažesnė komplikacijų rizika gedėjimo laikotarpiu | Geresnė komunikacija tarp gydytojų, pacientų ir šeimų |
Praktiniai patarimai pacientams ir šeimoms
- Apie savo ligą žmogus turėtų kalbėti paprastai, planuoti ateitį, nebijoti kreiptis psichoterapinės pagalbos.
- Svarbu padėti ligoniui kontroliuoti pojūčius įvairiais savitaigos ir relaksacijos būdais - progresyvinė raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, dėmesingas įsisąmoninimas, joga ir kt.
- Artimieji, gydytojas, slaugytoja ir psichoterapeutas turi nebijoti kalbėti apie paciento nerimą dėl mirties, padėti jam išsiaiškinti gyvenimo prioritetus ir stiprinti šeimos ryšius.
- Nedelskite kreiptis dėl ambulatorinės paliatyviosios pagalbos - poliklinika ar šeimos klinika privalo užtikrinti šias paslaugas.
Išvados, kurių verta laikytis kasdieniame darbe
Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Ji padeda anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus - skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą. Ji taip pat padeda priimti geresnius gydymo sprendimus. Pacientai gauna daugiau informacijos apie ligą, jos eigą ir galimas išeitis, todėl gali apsvarstyti, kas jiems svarbiausia.
Paliatyvioji slauga - tai rūpestis ir pagalba. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas. Paliatyvioji pagalba yra labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti. Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą.
tags: #onkologiniu #pacientu #paliatyvi #slauga #ir #slaugytojos