Šiame straipsnyje apibendrinami teisės aktų fragmentai ir pateikiama aiški informacija apie išmokas bei pajamas, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pateikiami konkretūs reglamentai dėl individualią veiklą vykdančių asmenų, ūkininkų, apdraustųjų ir kitų grupių socialinio draudimo įmokų bazės nustatymo.
Individualią veiklą vykdančių asmenų ir ūkininkų įmokų bazė
Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma.
Ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma, išskyrus atvejį, kai ūkininkų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, per mokestinį laikotarpį yra mažesnės negu 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma arba tokių pajamų per mokestinį laikotarpį jie neturi, tačiau tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu turi individualios žemės ūkio veiklos neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, - tokiu atveju ūkininkų socialinio draudimo įmokų baze gali būti laikoma 90 procentų jų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) (jeigu yra) ir neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, suma, bet ne didesnė kaip 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Ūkininkų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Išimtys ir specialiosios sąlygos
INFOLEX PASTABA: 2025 12 09 įstatymu Nr. XV-633 (TAR, 2025, Nr. - 10 str. 2 ir 3 d. - 10 str. 3 d. 2 p. taikomas ir fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis, (toliau - ūkininkai), kurie už 2023-2025 metus deklaravo mažesnes negu 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma mokestinio laikotarpio individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamąsias pajamas arba tokių pajamų neturėjo, tačiau šiuo mokestiniu laikotarpiu turėjo neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5, 23 ir (ar) 43 p. Šias sąlygas atitinkantys ūkininkai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 12 d.
Taip pat skaitykite: Priežastys, dėl kurių šeima tampa rizikos šeima
Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos.
Apdraustųjų įmokų ribojimai ir permokos
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat draudėjų už kiekvieną jų apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, mokamos socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas.
Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams, jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai.
Jeigu nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Konkrečios išmokos ir sumos, nuo kurių įmokų neskaičiuojama
Pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos, ne didesnės kaip 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas
Įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą.
Startuolių ir naujai pradėjusių veiklą asmenų nuostatos
Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti.
Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d.
Darbo ir savarankiško darbo derinimas tarp valstybių
Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.
Lentelė: pagrindinės taisyklės ir ribos
| Asmenų grupė | Įmokų bazė / išimtis |
|---|---|
| Individualią veiklą vykdantys asmenys | 90% apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD, SD) |
| Ūkininkai (bendros taisyklės) | 90% apmokestinamųjų pajamų; specialios sąlygos - gali būti įtrauktos neapmokestamos pajamos iki 12 MMA |
| Ūkininkai be GPM pajamų | Įmokų bazė - 12 MMA |
| Apdraustųjų pajamos | Įmokos skaičiuojamos nuo sumos ne didesnės kaip 60 VDU; viršijančiai daliai 0% tarifas |
| Pašalpos mirus šeimos nariui | Ne didesnės kaip 5 MMA - neįtraukiamos į SD bazę |
Tekste pateikti teisės aktų fragmentai ir INFOLEX pastabos parodo, kad socialinio draudimo įmokų bazė dažnai priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų dydžio, tačiau taikomos konkrečios apsaugos ribos (MMA, VDU), išimtys ir perverstinių permokų grąžinimo procedūros.
Taip pat skaitykite: Globėjo tinkamumo kriterijai
tags: #nuo #kuriu #ismoku #neskaiciuojamos #socialinio #draudimo