Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Kas turi teisę gauti pensiją Lietuvoje?
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Senatvės pensijos amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: Indeksavimo principai ir apskaičiavimas
Nuo ko priklauso pensijos dydis?
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Kaip žinoma, pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalių. Bendroji apskaičiuojama konkretaus žmogaus sukauptą stažą dalijant iš būtinojo stažo (šiemet - 34 m., nuo 2026 m. - 34,5 m., o dar vėliau - 35 m.) ir dauginant iš bazinės pensijos (šiemet - 298,45 euro, kitąmet - 327,91 euro).
Yra ir viena labai svarbi išlyga. Jei žmogus sukaupė virš 15 m. stažo, bet mažiau nei 34 m., jo stažas prilyginamas šiam bazinės pensijos dydžiui. Paprastai kalbant, visiems, kurie pradirbo nuo 15 iki 33 m., bendroji pensijos dalis bus tokio paties dydžio kaip ir tiems, kurie pradirbo 34 m. Senatvės pensija neskiriama, jeigu žmogaus stažas nesiekia 15 m. (tokiu atveju žmogus gali kreiptis dėl šalpos pensijos).
Individualioji senatvės pensijos dalis gaunama žmogaus sukauptus apskaitos vienetus (AV) padauginus iš jų vertės (šiemet - 7,16 euro, 2026 m. - 8,11 euro). Jeigu žmogus uždirba vidutinį atlyginimą, tuomet per vienus darbo metus sukaupia 1 AV. Jeigu jo vidutinė alga išlieka maždaug tokio dydžio visą darbinę karjerą, tuomet turėdamas 34 m. stažo jis sukaupia 34 AV.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu žmogaus atlyginimas išlieka toks pats, o vidutinis darbo užmokestis, pagal kurį skaičiuojama pensija, pakyla, tuomet už tą patį sukauptą stažą sukaupiama mažiau apskaitos vienetų. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus atlyginimas yra 2500 eurų, o visos šalies vidutinis darbo užmokestis 2108,88 euro (toks yra 2025 m.), tuomet per 1 darbo metus sukaupiama 1,1855 AV (2500/2108,88). Jeigu lieka tas pats 2500 eurų žmogaus atlyginimas, bet vidutinis darbo užmokestis pakyla iki 2312,15 (toks bus nuo 2026 m.), tada per 1 metus darbo sukaupiama 1,0810 AV (2500/2312,15).
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Kaip ten bebūtų, įstatymu apribota, kad per metus gyventojas negali sukaupti daugiau kaip 5 AV. Tai reiškia, kad, uždirbdamas daugiau nei 5 vidutinius atlyginimus per mėnesį, daugiau apskaitos vienetų ir didesnės pensijos individualios dalies jis negaus. Šiais metais skaičiuojant „Sodros“ pensiją laikoma, kad šalies vidutinis darbo užmokestis yra 2108,88 euro, o kitais metais - 2312,15 euro.
Kita vertus, jeigu žmogui apskaičiuota senatvės pensija yra tokia maža, kad nesiekia minimalaus vartojimo poreikių dydžio (šiemet - 450 eurų), tuomet jam priklauso mažos pensijos priemoka.
Šiame straipsnyje publikuojama pensijos skaičiuoklė parodo, kokios pensijos galima tikėtis dabartine pinigų verte pagal dabar galiojančius dydžius ir pensijos skyrimo tvarką. Skaičiuoklė taip pat parodo, kad, kuo žmogus daugiau uždirba ar ilgiau dirba, tuo jo senatvės pensija, palyginti su buvusia alga, bus mažesnė už pensiją tų, kurie dirbo trumpiau ir uždirbo mažiau.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus 15 metų dirba už minimalią 1038 eurų algą (tai būtų 777 eurai į rankas), jo senatvės pensija būtų 351,31 euro. Prie šios sumos dar būtų pridedama 43,54 euro dydžio priemoka. Taigi išėjęs į pensiją toks žmogus gautų iš viso 394,85 euro per mėnesį. Tokia suma sudarytų kiek daugiau nei 50 proc. buvusios algos į rankas.
Jeigu žmogus dirbtų 34 metus už vidutinę 2108,88 euro algą (1320 eurų į rankas), jam būtų skirta 541,89 euro senatvės pensija. Tai sudarytų 41 proc. buvusios algos. Dvi vidutines algas, t. y. 4217,76 euro popieriuje arba 2552 eurus į rankas, per mėnesį uždirbantis ir 34 metus išdirbęs žmogus gautų 785,36 euro pensiją. Ji sudarytų 31 proc. buvusios algos į rankas. Tad, kuo daugiau žmogus dirba ir uždirba, tuo jo pensijos ir buvusios algos santykis yra prastesnis.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Kiek verta jūsų pensija? Apskaičiuokite jos vertę pagal savo grynąjį turtą.
Bazinė pensija
Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo.
2026 m. bazinis pensijos dydis Lietuvoje (tiksliau, bazinis socialinio draudimo pensijų dydis ir vienišo asmens išmokos dydis) augs iki 46,46 euro, o tai yra 9,9% daugiau nei 2025 m., o tai reikšmingai didins pensijas, vidutinei senatvės pensijai pakylant apie 80-90 eurų, iki maždaug 750-810 eurų.
Kas yra bazinė pensija ir kuo ji skiriasi nuo kitų pensijų formų?
Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos.
- Bazinė pensija:
- Yra fiksuotas dydis, nepriklausomas nuo atlyginimo.
- Apskaičiuojant pensiją, bazinė pensija dauginama iš asmens sukaupto socialinio draudimo stažo koeficiento.
- Užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą.
- Papildoma (individualioji) pensijos dalis:
- Priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų.
- Kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų - tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
- Antros pakopos (kaupiamoji) pensija:
- Kaupiama privačiuose pensijų fonduose.
- Jos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio, investavimo rezultatų ir fondo valdymo efektyvumo.
- Ši pensija nepriklauso valstybės valdomam „Sodros“ fondui.
- Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas):
- Kaupimas vyksta visiškai savanoriškai ir individualiai pasirinktame pensijų fonde.
- Dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų.
- Valstybė skatina tokį kaupimą taikydama mokesčių lengvatas.
Kas turi teisę ją gauti?
Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
- Senatvės pensijos gavėjai
- Sulaukę pensinio amžiaus (2026-ais metais: 65 metai vyrams ir 65 metai moterims)
- Turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą. Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
- Netekto dalyvumo (neįgalumo) pensijos gavėjai
- Asmenys, kuriems nustatytas netektas dalyvumas (nuo 0 iki 55 proc. dalyvumo lygio).
- Turintys minimalų socialinio draudimo stažą, kurio dydis priklauso nuo asmens amžiaus.
- Našlių ir našlaičių pensijos gavėjai
- Mirusio asmens sutuoktinis, kuris sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba turi negalią, gali gauti našlių pensiją.
- Vaikai (našlaičiai) iki 18 metų (arba iki 24 metų, jei mokosi) turi teisę gauti našlaičių pensiją.
Taigi, teisę į bazinę pensiją (tiksliau - pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją) suteikia pakankamas socialinio draudimo stažas ir atitinkamos gyvenimo aplinkybės (amžius, netektas dalyvumas, našlystė ar našlaitystė).
Kur kreiptis, jei noriu sužinoti, ar man priklauso bazinė pensija?
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais:
- Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte.
- Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
- Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje). Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją.
- Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių. Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.
Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių).
- Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).
Naudingos nuorodos:
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV.
Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų. Visi šie dydžiai yra naudojami apskaičiuojant kiekvieno žmogaus senatvės pensiją.
Pensijų kaupimas II pakopoje
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.
Kartą per visą kaupimo laikotarpį galite atsiimti iki 25 % sukauptos sumos tačiau ne daugiau, nei esate įmokėję savo lėšų. Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos.
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.
Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Tokiu atveju, prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje.
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.