Lietuvoje dirbančių pensininkų pensijų mažinimo klausimas yra sudėtingas ir daugiaplanis, apimantis įstatymų pakeitimus, Konstitucinio Teismo (KT) sprendimus ir nuolatinius debatus dėl teisingo kompensavimo mechanizmo. Ši problema ypač aktuali daugiau nei 60 tūkst. senatvės pensininkų, kurie vis dar dirba. Aptarkime esminius aspektus, susijusius su pensijų mažinimu dirbantiems pensininkams.
Teisinis reguliavimas ir įstatymai
Seimas pernai gruodį priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikiną įstatymą, kuriuo nuo sausio 1 d. įvestas pensijų mažinimas dirbantiems pensininkams. SADM teigia, kad nuo sausio įsigaliojęs Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas numato, jog dirbantiems pensininkams mokėtina pensijos dalis nustatoma pagal praėjusį mėnesį gautas pajamas. Tai reiškia, kad sausio mėnesį mokėtina pensijos dalis turėtų būti apskaičiuojama pagal gruodžio mėnesį gautas pajamas.
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas turėtų galioti dvejus metus - 2010-2011 m. Įstatyme nurodoma, kad jis turėtų galioti 2010-2011 m. (laikotarpis, kurio nuostatos inicijavo diskusijas dėl proporcingumo ir solidarumo principų taikymo).
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavo, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m., tačiau KT pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Anot KT, negalima taikyti tokio teisinio reguliavimo, kad dirbantiems ir verslaujantiems pensininkams dėl to senatvės pensija mažinama labiau nei kitiems. Nuostata, pagal kurią dirbančių pensininkų pensijos sumažintos labiau nei nedirbančių, prieštaravo Konstitucijai; toks neproporcingumas neatitinka Pagrindinio šalies įstatymo.
KT 2002 m. lapkričio 25 d. konstatavo, kad senatvės pensija yra asmens nuosavybė, kuri turi būti saugoma ir ginama. Nutarime pažymėta, kad, valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą; sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą.
Taip pat skaitykite: svarbiausia informacija apie pensijų kompensavimą
Pensijų mažinimo praktika ir pasekmės
Seimas, Vyriausybės siūlymu, nuo sausio sumažino didesnes nei 650 Lt pensijas. Taip pat papildomai 2,5-70 proc. nukirptos dirbančiųjų pensijos. Valdžia pažadėjo kompensuoti sumažintas pensijas, tačiau planas, kaip tai darys, dar neparengtas.
Primename, kad dirbusiems pensininkams pensijos buvo mažintos du kartus. Šiemet pradedamu kompensavimu kompensuojamas tik vienas sumažinimas (toks pats, kaip ir nedirbusiems pensininkams). Kompensuojamos sumos apskaičiuotos ir išmokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu.
Premjeras Andrius Kubilius mano, kad principas pasirinktas teisingai, mat proporcingumą reikia derinti su solidarumu, solidarumo naštą gali lengviau panešti tie, kurie gauna didesnes pajamas. Pagal Vyriausybės pasiūlymus, visiems dirbantiems ir gaunantiems draudžiamųjų pajamų visų išmokų gavėjams būtų taikoma vienoda išmokų mažinimo tvarka, priklausomai nuo jų uždarbio dydžio. Mažų uždarbių gavėjams pensijos būtų mažinamos mažiau, o 50 proc. mažinimas būtų taikomas tik gaunantiems vidutinį šalies darbo užmokestį. 500 litų - 34,1 proc., jei 2 tūkst. 100 litų - 50 proc.
Perskaičiavimas ir metiniai atnaujinimai
Lietuvoje dirbančių pensininkų pensijos perskaičiuojamos kasmet atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir sukauptus pensijų apskaitos vienetus. Šis procesas vyksta automatiškai, todėl pensijų gavėjams nereikia kreiptis į „Sodrą“. Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka susidariusia nuo sausio mėnesio.
Šiais metais pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams atliktas anksčiau nei pernai - dauguma gavėjų atnaujintas pensijas pradeda gauti kovo mėnesį kartu su pensijos nepriemoka, susidariusia nuo sausio. Kai kurie dirbantys senatvės pensininkai ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjai atnaujintas pensijas gavo jau vasarį. Iš viso atnaujinta per 200 tūkstančių pensijų. Apie atnaujinimą gyventojai informuojami asmeniškai, per „Sodros“ paskyras www.sodra.lt/gyventojui“, - sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė. Visas šiais metais padidintas ir perskaičiuotas pensijas „Sodra“ moka laiku.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Indeksavimas, bazinė pensija ir apskaitos vienetai
Kai didėjo pensija, galėjo sumažėti mažiausių pensijų priemoka. Šiais metais socialinio draudimo pensijos padidėjo vidutiniškai 9,58 proc. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu pasiekė 440 eurų (palyginti su praeitais metais, padidėjo 41 euru), o vidutinė pensija - 415 eurų (padidėjo 38 eurais). Kiekvieno žmogaus pensijos augimas priklauso nuo jo įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus.
Bazinė pensija 2025 m. didėja 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru - nuo 640 iki 721 euro. Svarbu nepamiršti, kad pensijos dydis priklauso nuo per visą gyvenimą sukaupto stažo, pensijų apskaitos vienetų sumos, bazinės pensijos rodiklio ir apskaitos vieneto vertės tuo mėnesiu, kai žmogus gauna pensiją, todėl papildomas darbas ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas gali padidinti pensijos dydį.
Kompensavimo koncepcija ir finansavimas
Ministrė pabrėžia, kad norint pradėti mokėti kompensacijas, turi būti priimtas specialus įstatymas, kurio projektas jau bus pradėtas svarstyti Vyriausybėje artimiausiu metu. Vienas esminių kompensavimo principų, išdėstytas sumažintų pensijų kompensavimo koncepcijoje, yra tai, kad kompensavimas negali kelti grėsmės valstybės finansams. Atitinkamai Vyriausybė koncepcijoje siūlo nustatyti, kad pensijos kompensuojamos jas atitinkamai didinant, numatant spartesnį didinimą vyresnio amžiaus asmenims bei dirbusiems pensininkams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstiniais skaičiavimais, laikinai sumažintų pensijų kompensavimas galėtų „kainuoti“ apie 1 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad kompensacijoms reikėtų beveik 141 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis atitekų dirbusiems pensininkams. Pagal pateiktus planus, kompensacijoms numatyta bendra suma - 450 mln. Lt. 2014 m. bus išmokėta 90 mln. Lt iš „Sodros“ biudžeto, 2015 m. ir 2016 m. - po 180 mln. Lt iš valstybės biudžeto.
Kompensavimo etapai (pavyzdžiai iš praktikos)
- Šiemet bus išmokėta 20 proc. visos apskaičiuotos kompensuojamos sumos.
- Po 40 proc. sumos lygiomis dalimis bus išmokėta 2015 m. ir 2016 m. - kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.
- Siūloma 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti 10 proc.; 2017, 2018 ir 2019 metais būtų išmokama po 30 proc. praradimų lygiomis dalimis.
A. M. Sinkevičius pateikė pavyzdį, kad vidutinė kompensavimo suma, kuri bus išmokėta pensininkui, yra 1000 litų. Ši suma bus išmokėta per trejus metus. Taigi 1000 litų turintis gauti pensininkas šiais metais gaus 200 litų. Tai sudaro minėtuosius 20 proc. Vėliau po 400 litų senjoras gaus 2015 m. Pastarieji pinigai taip pat nebus išmokėti vienu kartu. Po atitinkamą sumą, šio pavyzdžio atveju, 100 litų, žmogus gaus kiekvieną 2015 m.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Išmokų administravimas ir informavimas
Pasak ministrės Algimantos Pabedinskienės, nuo šiandien per dvi savaites kiekvienam žmogui, kuriam priklauso kompensacija, bus pristatytas „Sodros“ ženklu pažymėtas registruotas laiškas su sprendimu apie tikslią kompensuojamą sumą ir jos išmokėjimo terminus. Kartu su sprendimu voke bus ir unikalus kliento identifikavimo numeris. M. Sinkevičius paaiškino, kad žmonės galės aiškiai matyti, kokią išmokos sumą jie gauna. Pervedant pinigus į sąskaitą, bus vykdomi du pavedimai. Atskirai kompensacija bus įteikta ir tiems, kuriems pensija atnešama į namus. Senjoras gaus du lapelius ir dvi sumas.
M. Sinkevičius pateikė pavyzdį, kad laiške gali būti nurodyta, jog šiais metais senjorui turi būti išmokėta 300 litų siekianti kompensacija, bet jis gaus tik 270 litų. Taip gali nutikti dėl įsiskolinimų ar kitų priežasčių. Jei pensininkui kils klausimų, jis gali paskambinti į „Sodrą“ informacijos telefonu 1883 arba kreiptis į artimiausią teritorinį skyrių.
Paveldėjimo klausimai
Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gegužės 15 d. priėmė valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2014 m. gegužės 22 d. Pasak ministrės, svarbu yra tai, kad šios pensijų nepriemokos bus paveldimos nuo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo datos - tai yra 2014 metų gegužės 22-os dienos.
Pagal šių metų balandžio pabaigoje įsigaliojusį įstatymą, skiriasi pensijų grąžinimas mirusiųjų artimiesiems. Jei senjoras mirė po įstatymo įsigaliojimo, paveldėjimas galioja ir suma bus grąžinta teisėtiems turto paveldėtojams. Pensijų kompensacijos, kurių nebesulaukė gavėjai dirbę pensininkai, pagal įstatymą bus išmokėtos jų turto paveldėtojams. Turto paveldėtojai turės kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti prašymą bei pristatyti paveldėjimo dokumentus.
Sodros duomenimis 167 000 pensininkų mirė iki 2014 m. Ne visiems jų artimiesiems priklauso teisė gauti kompensacijas: teisę gauti išmokas turi tik mirusiųjų po 2014 m. gegužės 22 d. artimieji.
Neįgaliųjų situacija ir specialūs išimtys
Neįgaliųjų atstovai reiškė nepasitenkinimą, kad dirbančiųjų neįgaliųjų pensijos būtų mažinamos taip pat, kaip ir senatvės pensininkams. Po susitikimų su neįgaliųjų organizacijų atstovais Premjeras Andrius Kubilius sakė, jog sutarta, kad kitų metų biudžete neįgaliųjų socialinės integracijos programai bus numatoma panaši suma kaip ir šiemet - apie 28 mln. litų. Be to, sutarta peržiūrėti neįgalumo nustatymo tvarką.
"Pagrindinis dalykas dėl ko diskutavome, tai kaip mažinant neįgaliųjų pensijas panašiais procentais kaip ir dirbančiųjų su senatvės pensija, tai yra neliečiant mažųjų pensijų, kitoms taikant augantį mažinimo koeficientą, nesukurti tokios situacijos, kad dirbantys neįgalieji neprarastų motyvacijos dirbti", - teigė A. Kubilius. Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė sakė, kad pagal siūlomą projektą išmokas neįgaliesiems ketinama mažinti 15 proc., o neįgalieji norėtų 5 proc. "Dirbantys neįgalieji, darbingo amžiaus neįgalieji yra prilyginami pensinio amžiaus neįgaliesiems. Dėl to labai diskutavome. Tikrai dauguma neįgaliųjų gali prarasti motyvaciją dirbti, jeigu bus tie patys tarifai, tokiais pačiais procentais mažinama tiek dirbantiems senatvės pensininkams, tiek neįgaliesiems", - teigė R. Kavaliauskaitė.
Socialinės lengvatos ir papildoma parama
Sulaukę pensinio amžiaus ir turintys mažas pajamas asmenys turi teisę pasinaudoti įstatymų suteikiamomis lengvatomis. Lengvatų, kuriomis gali pasinaudoti pensinio amžiaus žmonės, yra nemažai. Daugiausiai žmonių į Socialinės paramos skyrių kreipiasi dėl būsto šildymo kompensacijos. Pas mūsų skyriaus specialistus tenka ateiti du kartus: spalio-lapkričio mėnesį, kai prasideda šildymo sezonas, ir pavasarį - dėl kompensacijų už vandenį. Kompensacija skaičiuojama atsižvelgiant į turimą turtą ir gaunamas pajamas.
Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusu bilietą su 50 procentų nuolaida turi asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, ir sulaukę 80 metų ir daugiau turi teisę važiuoti su 80 proc. kompensuojamu bilietu. Visi gyventojai turi kompensuojamųjų vaistų knygeles. Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai - asmenys, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių.
Finansiniai rodikliai ir valstybės atsakomybė
Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 m. Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. Antrajam pensijų kompensavimo etapui skirta daugiau nei 120 mln. eurų. Trečdalis šios sumos - 38,4 mln. Eur - buvo išmokėta 2016 m. birželį, o likusi suma - prognozuojama, apie 81,6 mln. eurų - šiemet.
Ministrų Kabinetas nutarė nuo kitų metų pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 metais dirbo ir dėl to jiems buvo papildomai sumažintos gaunamos pensijos. Per krizę sumažintos valstybinės pensijos ir senatvės pensijos dirbusiems pensininkams bus kompensuojamos iki 2018 metų pabaigos - vieneriais metais anksčiau negu siūlė Vyriausybė.
Duomenų lentelė: kompensacijų pavyzdiniai etapai ir sumos
| Metai / etapas | Išmokama dalis | Pastabos |
|---|---|---|
| Šiemet (pradžia) | 20% | Pervedama nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 20 d. |
| 2015-2016 | Po 40% (lygiosiomis dalimis kovo, birželio, rugsėjo, gruodžio) | Išmokėjimas per 2 metus |
| Alternatyvus siūlymas (2016-2019) | 10% (2016 Q2), po 30% (2017-2019) | Siūlomas etapinis išmokėjimas per 4 metus |
Informavimas ir praktiniai patarimai pensininkams
Žmonės turėtų pasiskaičiuoti savo gaunamas pajamas, o apie turimą nekilnojamą turtą duomenys yra internetinėse duomenų bazėse, kurios specialistams prieinamos. Jeigu žmogus per savaitę nuo lapkričio 17 d. ... (procedūros detalės apie laiškų gavimą ir apskundimą) - jei pensininkui kils klausimų, jis gali paskambinti į „Sodrą“ informacijos telefonu 1883 arba kreiptis į artimiausią teritorinį skyrių.
Pensijų paaiškinimas JK | Pensijų pagrindai visiems
Pensijų gavėjams svarbu sekti oficialią informaciją, nes kai kurie pokyčiai yra susiję su teismų sprendimais, kitais įstatymų pakeitimais ir Vyriausybės sprendimais. Pensijos perskaičiavimai vykdomi automatiškai, tačiau gavėjai turi stebėti gaunamus sprendimus ir vokus su „Sodros“ ženklu, kuriuose pateikiama tiksli kompensuojama suma ir jos išmokėjimo terminai.
Pagrindiniai punktai, kuriuos turėtų žinoti pensininkai
- Pensijos gali būti perskaičiuojamos automatiškai atsižvelgiant į praėjusių metų stažą ir apskaitos vienetus.
- Laikinai sumažintos pensijos turi būti kompensuojamos pagal priimtus įstatymus ir koncepcijas, bet kompensavimo tvarka bei etapai gali skirtis.
- Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad dirbantiems pensininkams pensijos negali būti mažinamos diskriminuojančiai labiau nei nedirbantiems.
- Paveldėjimo klausimai sprendžiami pagal įstatymo nuostatas; teisę gauti kompensacijas turi mirusių po 2014-05-22 artimieji.
- Neįgaliesiems gali būti taikomos specialios išimtys arba kitokie mažinimo koeficientai, siekiant išsaugoti įsidarbinimo motyvaciją.
Pensijų mažinimo ir kompensavimo tema lieka aktuali, nes ji liečia gyventojų pajamas, valstybės biudžetą ir konstitucinius principus. Tolimesni sprendimai priklausys nuo įstatymų formuluočių, KT išaiškinimų ir Vyriausybės biudžeto galimybių.
tags: #nubrauktos #pencininku #pensijos