Šiame straipsnyje išsamiai aptariama globa ir turto administravimas Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinius aspektus, praktinius pavyzdžius ir dažniausiai kylančius klausimus. Straipsnis skirtas padėti suprasti šią sudėtingą sritį tiek teisininkams, tiek ir eiliniams piliečiams, susiduriantiems su artimųjų neveiksnumo klausimais.
Pastaruoju metu dažnai sulaukiama klausimų dėl globos ir turto administravimo, ypač kai notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu dėl abejonių dėl jo veiksnumo. Ką daryti tokiais atvejais? Kaip pasirūpinti neveiksniu pripažinto asmens finansais, pensija ir socialinėmis išmokomis? Šiame straipsnyje atsakysime į šiuos klausimus, aptarsime teisinį reglamentavimą ir pateiksime praktinių patarimų.
Veiksnumas ir Neveiksnumas Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 2.5 straipsnis apibrėžia veiksnumą kaip fizinio asmens galimybę savarankiškai įgyti, įgyvendinti savo teises, prisiimti pareigas ir atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, gali būti taikomi neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutai.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Svarbu pabrėžti, kad asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo tokiu visose srityse. Teismas sprendime nurodo konkretų sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Neveiksnumo ir Riboto Veiksnumo Nustatymo Tvarka
Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas nustatomi teismo civilinio proceso tvarka. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.
Taip pat skaitykite: Turto administravimas
Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Būtini Neveiksnumo (Riboto Veiksnumo) Nustatymo Kriterijai:
- Medicininis: asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu.
- Juridinis: psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju.
Globos ir Rūpybos Nustatymas
Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.
Taip pat skaitykite: Neveiksnaus asmens turtas Lietuvoje
Globėjo ir Turto Administratoriaus Skyrimas
Pagal teisės aktus, neveiksnaus asmens turtui valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas turto administratorius. Juo gali būti paskiriamas oficialus globėjas (globos institucija) arba kitas asmuo. Vadinasi, nebūtinai globėjas ir turto administratorius yra vienas ir tas pats asmuo. Juo gali tapti šeimos narys, advokatas arba kitas asmuo, keliantis pasitikėjimą visuomenei, globos institucijai ir teismui įsitikinus jo patikimumu.
Skirtumas vienas - jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas. Paprastai turto administratorių paskiria teismas, skirdamas neveiksnaus asmens globėją. Teismų praktika rodo, kad daugeliu atvejų globėjas paskiriamas ir turto administratoriumi.
Civiliniame kodekse numatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo gauna pinigines lėšas (pavyzdžiui: pensiją, našlių išmoką, tremtinių išmoką, kompensaciją už transporto paslaugas, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją), taip pat turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių.
Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.
Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu.
Taip pat skaitykite: Kaip tvarkomos neveiksnaus asmens lėšos?
Turto Administratoriaus Įgaliojimai ir Atsakomybė
Administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Jis turi laikytis LR CK 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius.
Visi sandoriai, susiję su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.
Turto administratoriui taip pat taikomas Civiliniame kodekse nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis.
Būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.
Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu.
Teismo Leidimo Gavimas Sandoriams Su Neveiksnaus Asmens Turtu
Kai dėl vienų ar kitų aplinkybių iškyla poreikis disponuoti neveiksnaus žmogaus turtu, paskirtasis turto administratorius kiekvieną kartą turi kreiptis į teismą ir pateikti prašymą leisti jam tai daryti.
Išankstinį teismo leidimą privaloma gauti bet kokiems sandoriams, kurių vertė viršija 5000 litų (apie 1500 eurų), taip pat sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto nuoma, perleidimas ar įkeitimas. Pastariesiems sandoriams visais atvejais reikia išankstinio teismo leidimo, net jei to sandorio vertė neviršija 1500 eurų sumos.
Kreipiantis į teismą, reikia parašyti prašymą, kuriame reikėtų išdėstyti norimo sudaryti sandorio aplinkybes: sąlygas, vertę, konkretų asmenį, su kuriuo bus sudaromas sandoris, preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ar sutarties projektą. Taip pat teismui būtina pateikti nekilnojamojo turto registrų išrašą iš Registrų centro (įrodymą, kad parduodamas turtas priklauso neveiksniam asmeniui) ir teismo nutartį, kuria pateikiantis prašymą asmuo yra paskirtas turto administratoriumi. Jei yra prašoma disponuoti neveiksnaus asmens lėšomis, kurios yra banke, teismui reikia pridėti banko sąskaitos išrašą.
Prašymas išduoti teismo leidimą turi būti išduotas per 5 dienas nuo prašymo priėmimo. Teismas šį dokumentą, kaip ir bet kurį kitą procesinį dokumentą, gali priimti per 10 dienų, o išnagrinėti per 5 darbo dienas. Vadinasi, maksimalus laikotarpis - nuo prašymo atnešimo ir padavimo teisme iki išnagrinėjimo - užtruktų apie pusę mėnesio.
Rūpyba Veiksniems Asmenims Dėl Sveikatos Būklės
LR CK įtvirtinta, kad veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas. Rūpintojas gali būti skiriamas, kai asmuo dėl fizinės negalios negali savimi pasirūpinti ir sau atstovauti. Tokiu atveju neįgalus asmuo pats turi kreiptis į teismą dėl rūpintojo paskyrimo. Šiuo atveju asmens veiksnumas nėra ribojamas.
Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą. Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Su pareiškimu dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo reikalinga pareiškėjui pateikti tarp jo, kaip veiksnaus asmens, ir rūpintojos sudarytą pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.
Paveldėjimas ir Testamentas
Pagal Civilinio kodekso 5 knygos nuostatas paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
Įstatymas suteikia galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tai įgyvendinama per testamentą arba paveldėjimą pagal įstatymą, jei testamentas nesudarytas.
Testamentas ir Veiksnumas
Testamentą gali sudaryti tik pats palikėjas, t. y. tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str.). Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę.
Notaro ar kito įstatymo įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. įgyja teisę disponuoti palikėjo turtu.
Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 str.). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 str.).
Privalomoji Palikimo Dalis
Tačiau įstatymas tam tikriems asmenims numato teisę paveldėti, nepaisant to, jog testatorius testamentu turto jiems nėra palikęs ar palikęs mažiau nei yra privalomoji palikimo dalis. Teisę į privalomąją palikimo dalį mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK).
Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.
Testamento Nuginčijimas
Įstatymas nustato atvejus, kuriems esant testamentas yra negaliojantis (CK. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (nuginčytas) ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (pvz. Neišlikęs testamentas neturi galios.
Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl veiksnumo stokos. Taigi asmeniui, šiuo pagrindu (CK 1.89 str. pagrindu) pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.
CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Kasacinis Teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas - testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią.
Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Testamentą galima siekti nuginčyti ir CK 1.91 str.
Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų. Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
Palikimo Priėmimo Tvarka
Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo skirti globėją (gali būti skirta ir institucinė globa) bei turto administratorių. Pažymėtina, kad teisės aktai neriboja neveiksnaus asmens teisės priimti palikimą. Palikimą neveiksnaus asmens vardu priima globėjas. Atsisakyti priimti palikimą ar priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką, Civilinis kodeksas tiesiogiai neriboja palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra fiziniai asmenys, dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės pripažinti neveiksniais, ir nenustato, kad globėjai neturi teisės faktiniu valdymu priimti palikimą pradėję jį faktiškai valdyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad yra galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn.
Taigi, paveldėjimo priėmimą tuo pagrindu, kad palikimą priėmė neveiksnus asmuo, nuginčyti nėra galimybės, nebent palikimą neveiksnus asmuo būtų priėmęs be globėjo arba palikimas būtų priimtas neveiksnaus asmens vardu be teismo leidimo, jei palikimo priėmimo sandoris pastarajam būtų nenaudingas (pavyzdžiui, palikimą sudarytų skolos).
Jei sūnus paveldėjo pagal testamentą, testamentas gali būti nuginčytas tuo atveju, jei jį sudariusi mama buvo neveiksni arba jos veiksnumas buvo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, taip pat jei testamentas buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo.
Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo.
Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises.
Taigi, sudarant palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį, t. y. priimti ar atsisakyti palikimo.
Asmens valia priimti palikimą turi būti išreikšta aktyviais veiksmais įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Būtina per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir tuomet pradedamas procesas palikimui priimti.
Praktiniai Patarimai ir Įžvalgos
Prieš kreipiantis į teismą dėl globos ir rūpybos, dėl turto administratoriaus skyrimo, nuoširdžiai rekomenduojama gerai apsvarstyti šią problemą, įvertinti savo galimybes, pasiryžimą ir kantrybę.
Slaugyti šeimos narį nėra lengva. Nerimas, liūdesys, gailestis, pyktis, abejonės, nuovargis, bejėgiškumas, viltis ir neviltis… Šių jausmų verpetuose nuolat gyvena ligonio, kuriam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, artimieji. Ne savaitę, ne dvi, o dažnai metų metus 24 valandos per parą namuose su ligoniu jiems tampa tiek fizinės, tiek dvasinės ištvermės išbandymu. Vis dėlto, kas vieniems atrodo nepakeliama, ir, gal net, neišmintinga, kitiems yra įveikiama, nes prasminga.
tags: #neveiksnaus #asmens #turto #naudojimas #ck #kodeksas