Kas gali tapti neveiksnaus asmens globėju - tai klausimas, kuris glaudžiai siejasi su teisinio reguliavimo įtvirtinimais ir socialiniais mechanizmais apsaugoti žmogaus teises bei interesus. Globa ir rūpyba yra viena iš pagrindinių priemonių, padedanti užtikrinti nevykdytų ar ribotai veiksnių asmenų teises ir jų interesų įgyvendinimą.
Kas yra globa ir rūpyba
Globa ir rūpyba yra dvi valstybėje taikomos priemonės siekiant apsaugoti neveiksnų ir ribotai veiksnių asmenų teises ir galimybes veikti visuomenėje. Globos steigimo tikslas - užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus / gyvendinimą, apsaugą ir gynimą, o rūpybos tikslas - užtikrinti ribotai veiksnaus asmens teises ir interesus / gynimą. Globos ir rūpybos institucijos veikia kaip teisės gynėjai ir paramos teikėjai, kad asmens interesai būtų maksimaliai atstovaujami ir saugomi.
Tačiau teisiniuose apibrėžimuose globa ir rūpyba skiriasi savo taikymo sritimis ir tiksliniais dalykais. Globotinis asmuo veikia savo globėjo atžvilgiu paties globotinio interesų prioriteto principu, o rūpintinis gali būti tik pagalbininkas, kuris padeda įgyvendinti teises ir pareigas. Nors jų tikslai sutampa kai kuriose srityse, teisinėje prasmėje globos ir rūpybos institucijos nėra vienodos.
Veiksnumas: nuo gyvybinio iki teismo tvarkos
Veiksnumas yra fizinio asmens gebėjimas savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau gyvenime pasitaiko atvejų, kai asmuo dėl psichikos sutrikimų ar elgesio sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiu atveju taikomi neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutai, siekiant apsaugoti asmens teises.
LR CK 2.10 straipsnis nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. LR CK 2.11 straipsnis leidžia pripažinti asmenį ribotai veiksnius tam tikroje srityje. Prašymus dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo teismui gali teikti šeimos nariai, globa ar rūpybos institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas).
Taip pat skaitykite: Turto administravimas
Kuri institucija ar asmuo gali būti globėju
Globėju gali būti fizinis asmuo - dažnai tai yra artimas šeimos narys, kuris turi galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotai veiksnumas. Globėjas gali būti paskirtas teismo sprendimu, kuris taip pat nustato konkrečias globos ir turto administravimo sritis. Svarbu, kad globėjas būtų vertinamas ne tik pagal savo asmenines savybes, bet ir atsižvelgiant į ryšius su neveiksniu asmeniu bei gebėjimą įgyvendinti globėjo funkcijas.
Rūpintojas - tai asmuo, teisme įgaliotas padėti globoje, kai reikia, ir jo funkcijos yra apribotos, atsižvelgiant į konkrečias sritys. Tuo pačiu, teismai nustato, kuriose srityse asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, ir kas yra atsakingas už jų teisių gynimą bei įgyvendinimą. Dėl šios priežasties teismo sprendimas nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažinamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Praktiniai žingsniai: nuo socialinių tarnybų iki teismo
Procedūra dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo pradedama Socialiniame paramos skyriuje, kurio teritorijoje gyvena asmuo. Pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo - asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimas. Išvada tampa pagrindu teismui teikti pareiškimą dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo. Teismui pareiškimą gali teikti asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos institucija arba prokuroras, o kartais - ir pats asmuo, jei jis turi reikalingų dokumentų ir gebėjimų.
Pareiškime pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu teismas nurodo baigtinį sričių sąrašą, kuriose asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus. Teismas paskiria globėją ir galimai turto administratorių. Globėjas gali veikti asmens vardu įvairiose institucijose - bankuose, notarų kontorose ir kt. Svarbu, kad globėjas gebėtų atstovauti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teises ir gynimą realiai įgyvendinti globotinio interesus.
Jeigu asmens sveikata pagerėja ar pasveiksta, teismas gali pripažinti asmenį veiksniu toje srityje. Taip pat gali būti įtrauktas mechanizmas, kai asmenys, prisidedantys prie neveiksnumo nustatymo, turi teisę kreiptis dėl visiško arba riboto veiksnumo statuso pakeitimo. Neatidėliotinai svarbu, kad procesas vyktų per teismą ir būtų įsiteisėjęs teismo sprendimas - tai įtvirtina globėją, rūpintoją ir turto administratorių teises bei pareigas.
Taip pat skaitykite: Neveiksnaus asmens turtas Lietuvoje
Istorija ir praktika
Historinis požiūris į globoje vykdomas funkcijas pabrėžė, kad globa buvo laikoma moters pareiga anksčiau, tačiau su laikais buvo plėtojamos modernios institucijos. Socialinės paslaugos ir globos institutas vystėsi kartu su valstybės socialine apsauga - nuo religinių organizacijų bei labdaros asociacijų iki valstybinių institucijų teikiamų paslaugų. Šiandien socialinė globba yra derinamas požiūris, kuris remiasi tiek šeimos, tiek visuomenės institucijų parama.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Civiliniame kodekse reglamentuojama globa (3.238 straipsnio 1 dalis) ir rūpyba (3.239 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad globa skiriama siekiant užtikrinti neveiksnaus asmens teises ir interesus, o rūpyba - ribotai veiksnių srityse. Teismo sprendimas pateikia aiškų globėjo arba rūpintojo paskyrimą, jų teises ir pareigas. Asmens veiksmų teisėtumą prireikus gali reguliuoti teismo sprendimai ir ekspertizės išvados, kurios yra būtinos teismo įsakai juos pagrįsti.
Svarbi yra ir asmens gebėjimų vertinimo tvarka: medicininė ekspertizė ir juridiniai kriterijai nustato, ar asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje. Taip pat teismas atsižvelgia į asmens moralines savybes, ryšius su globėju, globėjo gebėjimą tinkamai atlikti funkcijas ir interesų apsaugą. Taigi procesai dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo yra sudėtingi ir reikalauja teisinio, medicininio bei socialinių paslaugų įvertinimo derinio.
Dokumentai ir praktiniai patarimai
Dokumentai, reikalingi asmens neveiksnumui nustatyti, įtraukti į civilinį procesą ir apima medicininius įrodymus bei socialinių darbuotojų išvadas apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi. Teismo sprendime nurodomos konkrečios sritys, kuriose asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, taip pat paskiriamas globėjas ir galimas turto administratorius. Jei kyla klausimų, visuomet galima kreiptis į teisinę pagalbą - universitetinės teisės klinikos ar advokatų teisinės konsultacijos padeda įvertinti konkrečią situaciją ir parengti pareiškimus.
Įtrauktieji praktiniai aspektai
Teismo sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo gali būti pagrindas neatlygintinai teikti teisinę pagalbą ir kompenseruoti ekspertizės išlaidas. Globėjas arba rūpintojas gali turėti teisę gauti tam tikras išmokas ar administruoti globotinio turtą, o teismai turi užtikrinti, kad globėjas veiktų žmonių interesais, ne savo asmeniniais tikslais. Kai asmeniui skiriama globa ar rūpyba, svarbu užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami detached nuo išorinių poveikių, ir atsižvelgiant į globotinio interesus bei pageidavimus.
Taip pat skaitykite: Kaip tvarkomos neveiksnaus asmens lėšos?
Webinar - Basic of Incapacity, Misconduct and Poor Performance Management
Santrauka
Globa ir rūpyba - svarbiausios priemonės užtikrinant nevykusių ar ribotai veiksnių asmenų teises Lietuvoje. Veiksnumo samprata, teisiniai kriterijai ir praktiški žingsniai parodo, kas gali būti globėju ir kokie mechanizmai užtikrina globos ir rūpybos teisinį veiksmingumą. Procesas reikalauja bendradarbiavimo tarp šeimos narių, socialinių tarnybų ir teismų, kad būtų užtikrinta ne tik teisių gynimas, bet ir asmens gerovė bei pilnavertis įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą.
tags: #neveiksnaus #asmens #globeju #gali #tapti