Netekus darbingumo, finansiniai įsipareigojimai gali tapti rimtu iššūkiu. Tiesa, tokiu atveju išmokas suteikia valstybė, tačiau ar jos pakankamos, kad padengtų visus kasdienius poreikius ir finansinius įsipareigojimus?
Finansų ekspertai teigia, kad norint jaustis saugiai, reikėtų turėti santaupų, kurios be pajamų leistų išsilaikyti mažiausiai 3-6 mėnesius, tačiau realybėje net ir toks laikotarpis dažnai pasirodo per trumpas.
Pavyzdžiui, sudėtingesnių traumų, tokių kaip kaulų lūžiai, kelio ar peties operacijos, gydymas ir reabilitacija gali trukti pusmetį ar ilgiau. Esant sunkesnėms ligoms, tokioms kaip onkologiniai susirgimai, širdies ar nervų sistemos ligos, darbingumas gali būti prarandamas metams ar net keliems.
Tokiais atvejais net ir kruopščiai sukauptas finansinis rezervas išsenka greičiau nei tikėtasi, o valstybės išmokos dažnai tesudaro tik dalį buvusių pajamų. „Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei metus iš savo turimų santaupų galėtų išgyventi vos 17 proc. apklaustųjų. Vis dėlto, net ir toks finansinis rezervas ne visada užtikrina ramybę - rimtesnių ligų ar traumų atveju išlaidos gydymui ir reabilitacijai gali greitai viršyti sukauptas sumas“, - sako BTA draudimo rizikų vertintojas Lukas Kaškevičius.
Valstybės Išmokų Nepakankamumas
Svarbu žinoti, kad traumos ar ligos atveju pirmąsias dvi ligos dienas apmoka darbdavys, o nuo trečios dienos iki pasveikimo kompensaciją moka „Sodra“. Šios išmokos dydis dažniausiai siekia 62-100 proc. darbuotojo buvusių pajamų, priklausomai nuo ligos pobūdžio, darbo stažo ir nustatyto darbingumo lygio.
Taip pat skaitykite: Pensijų ir neįgalumo išmokos
„Valstybės išmoka yra labai griežtai reglamentuota tiek laiko, tiek piniginiu atžvilgiu. Nedarbingumo išmoka mokama tik tol, kol gydytojas nustato laikino nedarbingumo laikotarpį, o netekto darbingumo išmokos dažnai nesiekia buvusio atlyginimo dydžio. Be to, valstybės parama ne visuomet padengia su gydymu susijusias papildomas išlaidas, pavyzdžiui, reabilitacijos, vaistų ar specialių priemonių įsigijimą“, - tvirtina L.Kaškevičius.
Dėl šių priežasčių, anot draudimo bendrovės rizikų vertintojo, asmens draudimas gali tapti vienu iš svarbiausių finansinių ramsčių. „Svarbu žinoti, kad apsauga nebus suteikiama, jeigu draudimo sutartis sudaryta jau pradėjus sirgti arba atsiradus ligos simptomams“, - akcentuoja L.Kaškevičius.
Mokėjimų Draudimas Kaip Sprendimas
Gavus nedarbingumą, nesavanoriškai netekus darbo, taip pat mirties atveju finansiniai įsipareigojimai ne vienam gali tapti rimtu iššūkiu, ypač dabartinės pandemijos ir augančios infliacijos metu. Nuo šiol šiais atvejais gyventojai galės gauti draudimo išmoką - mokėjimų draudimo paslaugą sukūrė ne gyvybės draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ kartu su draudimo sprendimų kūrėja „beesure_“ bei perdraudimo bendrove „AXA Partners“ Suomijos filialu.
„Valdyti su finansiniais įsipareigojimais susijusias rizikas ligos ar nelaimės atveju visada buvo svarbu, tačiau šių dienų pandemijos, augančios infliacijos kontekstas dar labiau padidino tokio draudimo aktualumą. Pasak L. Laugalio, mokėjimų draudimo paslauga plačiai naudojamasi Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse.
Baltijos šalyse pirmiausia paslauga buvo kuriama orientuojantis į kredito bendrovių klientus, tačiau ji yra universali, tinkama ir kituose sektoriuose, kur yra periodiniai mokėjimai. „Kartu su mokėjimų draudimu sukūrėme ir visą draudimo produktų platinimo infrastruktūrą, kuri apima draudimo dokumentų generavimą, siuntimą galutiniams klientams, įmokų rinkimą bei administravimą.
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmokos gavimo sąlygos
Lengvai integruojamas įrankis leidžia įmonėms pašalinti sudėtingus draudimo pardavimo procesus bei neeikvojant savų resursų papildyti paslaugų spektrą draudimo produktais galutiniams vartotojams. Šiuo metu sudarytos sutartys dėl mokėjimų draudimo paslaugos teikimo klientams su „Vivus“ ir „Ignitis“ bendrovėmis.
Rizika vertinama klientų grupės lygiu, t. y. kredito įstaigos ar paslaugų tiekimo įmonės visų klientų ar jų dalies, kuriems bus platinamas produktas. Vieno platintojo visiems klientams draudimo sąlygos yra vienodos, tik nuo įsipareigojimų dydžio skiriasi pačios draudimo įmokos.
Galutinis vartotojas dėl mokėjimo draudimo sutartį sudaro tiesiogiai su draudiku. Pagal pačią produkto sandarą draudžiamieji įvykiai orientuoti į rizikas, kurioms įvykus, kliento finansinė padėtis pasikeičia ilgesniam laikui.
Nedarbingumo Pensija: Kas Svarbu Žinoti
Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, Jums gali būti skirta netekto darbingumo pensija. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d.
Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Taip pat skaitykite: Gauti šalpos pensiją
„Šiemet žmonės su negalia sulauks didesnių jiems priklausiančių pensijų, dalis jų gaus ir vienišo asmens išmokas. Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu didėja ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, tarp jų ir žmonėms su negalia.
Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. NETEKTO DARBINGUMO PENSIJA. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį; jei asmuo turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti.
SENATVĖS PENSIJA NEĮGALIAJAM. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir negalios sunkumas.
Nuo šių metų pradžios 5 proc. padidinta šalpos pensijų bazė, kuri dabar siekia 150 eurų (2021 metais buvo 143 eurai). Padidinus šį dydį, padidėjo šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos. Šiemet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų, tarp jų ir žmonių su negalia.
Skaičiuojama, kad 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. žmonių, iš jų - apie 58 tūkst. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 36 tūkst. Nuo praeitų metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką jau turėjo apie 60 tūkst.
Nuo 28,63 eurų iki 32 eurų padidėjo našlių pensijos bazinis dydis. Ši pensija skiriama nepriklausomai nuo buvusio asmens amžiaus sutuoktinio mirties metu. Našlio pensija neįgaliam asmeniui skiriama, kai jis ne vėliau kaip per 5 metus nuo sutuoktinio mirties pripažįstamas neįgaliu. Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.
Nuo šių metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo nuo 120 iki 126 eurų. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. Nuo 260 eurų iki 267 eurų padidėjo minimali asmens pajamų suma, kurios nepasiekęs pensijos gavėjas įgyja teisę į priemoką. Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 267 eurų ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos.
Kompensacijos už būsto šildymą - didesniam skaičiui nepasiturinčių žmonių su negaliaNuo 2022 metų pradžios dvigubai padidėjo valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis neįgalus asmuo gauna 214,5 euro šalpos neįgalumo pensiją (netekus 60 proc. darbingumo) ir vienišo asmens išmoką. Pritaikius naują metodiką, asmeniui už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos. SVARBU!
Pavyzdžiui, dviejų asmenų šeima, iš kurių vienas gauna 489 eurų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą, o kitas yra neįgalus ir gauna prognozuojamą 305 eurų vidutinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 27,8 euro.
Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją nuo šių metų papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių. Gyventojai dėl būsto šildymo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.
Apibendrinant, netekus darbingumo, svarbu žinoti apie valstybės teikiamas išmokas, tačiau taip pat būtina pasirūpinti papildomu finansiniu saugumu, pavyzdžiui, asmens draudimu. Be to, būtina domėtis kompensacijomis ir lengvatomis, kurias teikia valstybė, siekiant sumažinti finansinę naštą.
| Išmoka | Dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Nedarbingumo išmoka | 62-100% buvusių pajamų | Priklauso nuo ligos, stažo ir darbingumo lygio |
| Šalpos pensijų bazė | 150 eurų | Nuo 2022 m. |
| Vienišo asmens išmoka | 32 eurai | Skiriama automatiškai |
| Našlių pensijos bazinis dydis | 32 eurai | Skiriama nepriklausomai nuo amžiaus |
| Tikslinių kompensacijų bazė | 126 eurai | Nuo 2022 m. |
| Minimali asmens pajamų suma (priemoka) | 267 eurai | Nuo 2022 m. |
INVESTICINIS GYVYBĖS DRAUDIMAS: AR VERTA?
tags: #netekus #darbingumo #pranesti