Žmogaus psichika - sudėtingas ir nuolat kintantis darinys. Nors didžiąją dalį savo minčių ir veiksmų suvokiame sąmoningai, po paviršiumi slypi galinga, neįsisąmoninta psichikos sfera, turinti didžiulę įtaką mūsų elgesiui, jausmams ir netgi asmenybės formavimuisi. Šiame straipsnyje gilinamės į neįsisąmonintų psichikos reiškinių esmę, remiantis psichoanalizės teorija, ir aptariame jų svarbą žmogaus gyvenime.
Kas yra neįsisąmoninti psichikos reiškiniai?
Neįsisąmoninti psichikos reiškiniai - tai tokie psichiniai procesai, motyvai, jausmai ir atmintys, kurie neskleidžiami tiesiogiai sąmonėje, bet veikia žmogaus elgesį, emocijas ir sprendimus. Psichoanalizė teigia, kad žmogaus asmenybę ir nuostatas formuoja ne tik genetiniai ir fiziniai veiksniai, bet ir ankstyvieji santykiai su tėvais, seksualumas, meilė, neapykanta, praradimai ar išsiskyrimai.
Topografinis modelis: sąmonės sluoksniai
Šis modelis psichiką dalija į tam tikras sąmoningas sritis:
- Sąmonė: apima pojūčius ir išgyvenimus, kuriuos žmogus suvokia konkrečiu momentu. Tai tarsi dėmesio centre esanti psichikos dalis.
- Priešsąmonė: susideda iš patirties, kuri tam tikru momentu nėra suvokiama, bet gali spontaniškai arba valingai grįžti į sąmonę. Tai tarsi atminties sandėlis, iš kurio informacija gali būti lengvai pasiekiama.
- Pasąmonė: tai primityvių instinktų, emocijų ir atsiminimų, kurie nepriimtini sąmonei ir todėl buvo išstumti, talpykla. Joje nėra logikos, iškreiptas laikas ir erdvė. Pasąmonė labiausiai atsiskleidžia sapnuose.
Pirminiai ir antriniai procesai
Vieni psichiniai reiškiniai siejami su sąmoningomis, kiti - su nesąmoningomis psichikos sritimis: pirminiais ir antriniais procesais. Pirminiai procesai (būdingi nebrandžiam ego) vyksta pagal pasitenkinimo, arba malonumo, principą - neatidėliotinas ir tiesioginis instinktyvių poreikių patenkinimas, įtampos panaikinimas nepaisant aplinkos. Antriniai procesai (būdingi brandžiam ego) yra netiesioginis instinktyvių poreikių tenkinimas, aplinkos reikalavimų pažinimas verčia prisitaikyti prie jų, atidėti malonumo realizavimą.
Dinaminis ir ekonominis aspektai
Analizuojant psichiką dinaminiu aspektu, pirmiausia ieškoma priežasčių, nulėmusių asmenybės poelgius ir bruožus. Teigiama, kad žmogaus elgesį lemia įgimtų paskatų, ego veiklos ir gynybos mechanizmų sąveika. Psichikos ekonominės analizės aspektas apima klausimus, kaip psichiniai procesai gauna ir kaip panaudoja psichinę energiją. Psichinės energijos svarbiausiu šaltiniu laikomas libido. Psichinė energija naudojama ne vien instinktams tenkinti, ji gali būti sublimuojama ir paverčiama bet kurios veiklos kūrybine energija.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Struktūrinis modelis: Id, Ego ir Superego
Struktūros požiūriu skiriami asmenybę sudarantys trys dariniai:
- Id (instinktyvūs potraukiai): tai pasąmoninė psichikos dalis, veikianti pagal malonumo principą ir siekianti neatidėliotino poreikių patenkinimo.
- Ego (kontrolė ir derinimas): tai sąmoninga ir priešsąmoninga psichikos dalis, veikianti pagal realybės principą ir stengiantis suderinti id poreikius su išoriniu pasauliu.
- Superego (dorovė ir idealai): tai iš dalies sąmoninga ir iš dalies pasąmoninga psichikos dalis, atstovaujanti internalizuotas socialines normas ir vertybes.
Kaip neįsisąmoninti reiškiniai veikia gyvenimą?
Adaptaciniu aspektu nagrinėjama, kaip suderinami vidiniai impulsai ir išoriniai stimulai:
- Emocijos: daugelis emocijų, ypač stiprios ir iracionalios, kyla iš pasąmonės. Neišspręsti konfliktai ir traumuojantys potyriai gali pasireikšti kaip nerimas, baimės, depresija ar pyktis.
- Elgesys: neįsisąmoninti motyvai gali lemti mūsų pasirinkimus ir veiksmus, net jei nesuvokiame tikrųjų priežasčių.
- Santykiai: ankstyvieji santykiai su tėvais formuoja mūsų santykių modelius, kurie vėliau kartojasi su kitais žmonėmis.
- Svajonės: sapnai laikomi "karališkuoju keliu į pasąmonę". Juose simboliškai išreiškiami neįsisąmoninti troškimai, baimės ir konfliktai.
- Kūrybiškumas: pasąmonė yra kūrybinės energijos šaltinis. Daugelis menininkų, rašytojų ir mokslininkų įkvėpimo semiasi iš savo pasąmonės gelmių.
Psichoanalizė kaip gydymo ir pažinimo metodas
Psichoanalizė yra ilgalaikis intensyvus gydymas, kurio tikslas - ne tik šalinti simptomus, bet ir išaiškinti to simptomo atsiradimo priežastis, neleisti joms vėl kilti, suprasti žmogaus elgesio motyvus, neįsisąmonintus jausmus ir skatinti asmenybės pokyčius. Psichoanalizė leidžia atskleisti žmogaus pasąmonės pasaulį ir suvokti jo įtaką kasdieniam gyvenimui ir išmoko žmogų patį save analizuoti.
Psichoanalizėje reikia, kad tarp paciento ir psichoanalitiko užsimegztų ryšys, padedantis įsiskverbti į giliausius žmogaus vidinio pasaulio klodus. Pacientas turi būtinai gulėti ant kušetės ir nematyti psichoanalitiko veido ar kūno reakcijos, tai padeda žmogui netrukdomai išsakyti visus tuo metu kylančius potyrius, mintis. Taikoma vadinamasis laisvųjų asociacijų metodas (pacientas išsako viską, kas tik kyla jo galvoje), kai atsiskleidžia pasąmoninė informacija.
Jungiška sapnų analizė – pagrindai
Kada kreiptis į specialistą?
Svarbu tai, kad apie psichinę šių simptomų kilmę galima spręsti tik tada, kada pacientą išsamiai ištyrė somatinių sričių specialistai (šeimos gydytojas, kardiologas, neurologas, chirurgas ar kitas - tai priklauso nuo simptomų tipo). Esant psichinei aukščiau nurodytų simptomų kilmei, išsamūs medicininiai tyrimai nerodo aiškių kūniškų ligų. Tada jau vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Dažnai pacientai stebisi, kad psichikos sutrikimai gali pasireikšti ir nemaloniais pojūčiais kūne. Medicininiu požiūriu šių pojūčių kilmė nėra paslaptis. Galvos smegenyse yra atskiros sritys, kurios reguliuoja visus psichikos procesus bei visų organizmo vidaus organų veiklą. Kada dėl emocinių problemų padidėja emocijų centro aktyvumas, jis neišvengiamai „užkabina“ ir greta esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šis vidaus organų veiklą reguliuojančių centrų dirginimas ir gali pasireikšti įvairiais nemaloniais pojūčiais.
Psichoanalizės istorija ir atstovai
Klasikinę psichoanalizės teoriją ir psichoterapiją nuo 1890 plėtojo S. Freudas. Pasak jo, šiuos sutrikimus sukelia ankstyvojoje vaikystėje patirti traumuojantys potyriai. Remdamasis prancūzų gydytojo J.‑M. Charcot metodais, siekdamas atskleisti pasąmonės turinį, 1895 sukūrė laisvųjų asociacijų metodą, panaudojo hipnozės ir katarsio elementus. Analizuodamas sapnus, absurdiškas klaidas, kalbos riktus, netikėtas asociacijas tarp žodžių, vaikystės prisiminimus, klaidingus poelgius, S. Freudas atskleidė gilius vidinius konfliktus.
Daugelis S. Freudo mokinių pripažino pasąmonės svarbą, bet ėmė ieškoti kitų paaiškinimų. C. G. Jungas aiškino pasąmonę per archetipus ir analitinę psichologiją. A. Adleris pabrėžė sąmoningą saviraiškos siekimą ir nevisavertiškumo komplekso įveikimą. E. Ericksonas sukūrė psichosocialinės raidos teoriją, K. Horney akcentavo kultūrinių poreikių vaidmenį, E. Frommas - meilės ir religijos psichologiją.
Psichoanalizė Lietuvoje
Nuo 20 a. psichoanalizės vienas pradininkų buvo gydytojas psichiatras, neuropatologas J. Blažys. 1921 žurnale Medicina jis aprašė S. Freudo teorijos pagrindus. Vėliau apie psichoanalizę rašė gydytojai L. Gutmanas, J. O. Pūdymaitis. SSRS okupacijos metais psichoanalizė buvo paskelbta pseudomokslu, bet kai kurie psichoterapeutai ją taikė. 1989 Lietuvos psichoanalizės draugija subūrė profesionalius psichoanalitikus, psichoterapeutus ir studijuojančius psichoanalizę, 1993 prie draugijos įkurta Vaikų ir paauglių sekcija.
Praktiniai pavyzdžiai: kaip neįsisąmoninti reiškiniai pasireiškia kasdieniame gyvenime
- Žmogus, nuolat patiriantis nerimą ir nemigą, gali sąmoningai ignoruoti emocines problemas, tačiau kūniški simptomai (pvz., širdies permušimai, skrandžio skausmai) priverčia kreiptis į medikus.
- Asmuo, kartojantis tam tikrus elgesio modelius santykiuose, gali nesuvokti, kad šie modeliai kyla iš ankstyvųjų santykių su tėvais.
- Menininkas gali patirti staigų kūrybinį proveržį, kilusį iš pasąmonės - tai sublimacijos pavyzdys, kai nepriimtina energija nukreipiama į socialiai naudingą veiklą.
- Pacientas, kurio išsamūs medicininiai tyrimai yra neinformatyvūs, gali turėti somatinių simptomų psichogeninę kilmę ir reikalauti psichikos sveikatos specialistų įsikišimo.
| Aspektas | Kas tai | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Pasąmonė | Nesuvokiami troškimai ir atsiminimai | Sapnai atskleidžia slaptus norus |
| Ego | Realybės principo vykdytojas | Atidėlioja malonumo tenkinimą dėl socialinių reikalavimų |
| Superego | Internalizuotos normos | Kaltės jausmas už nepriimtinus norus |
| Sublimacija | Energetinis nukreipimas į kūrybą | Menininko kūryba kaip pasąmonės išraiška |
Terapinės galimybės
Psichoanalizė gydoma depresija, valgymo, seksualiniais ir asmenybės sutrikimais, taikoma esant krizinei padėčiai, nerimui, baimėms, sutrikus adaptaciniams mechanizmams. Psichoanalitikai padeda suprasti neįsisąmonintus jausmus, mintis ir skatinti žmogaus asmenybės pokyčius. Iš klasikinės psichoanalizės išsivystė psichoanalitinė psichoterapija, kuri remiasi psichoanalizės teorija, bet skiriasi savo tikslais ir terapijos aplinka (pokalbis vyksta sėdint). Psichoterapeutas nesiekia įsiskverbti į giliausius pasąmonės klodus ir svarbiausia - išgydyti sutrikimą, panaikinti jo simptomus.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
tags: #neisisamoninami #psichikos #reiskiniai