Lietuva yra ratifikavusi ne vieną tarptautinį dokumentą, tačiau daug kas taip ir likę tik popieriuose, poįstatyminiuose aktuose. Vien parašyti ar iš tribūnų pasakyti, kaip rūpinamės kiekvienu žmogumi, laikomės tarptautinių standartų - nepakanka. Reikia visa tai įgyvendinti.
Tarptautinės nuostatos ir konvencijų reikšmė
Dar 2010 metais LR Seimas ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą. Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Konvencijos straipsniai - labai konkretūs, tačiau jei nesuprantame esmės ir negalios koncepcijos, jie neįgauna kūno ar sunkiai jį įgauna, nepavirsta realia politika, teisine baze. Konvencijos tikslas žinomas visiems - ji skirta skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusį ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Negalios koncepcija: medicininis vs socialinis modelis
Kalbėdami apie tai, turime suprasti ir negalios koncepciją. Prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kuriems įvairios kliūtys gali trukdyti visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.
Svarbiausias NT konvencijos principas - požiūrio į neįgalų žmogų keitimas. Asmuo su negalia nėra vien pagalbos ar priežiūros objektas, kuriam reikia teikti jo poreikius atitinkančias paslaugas. Tai yra toks pat žmogaus teisių subjektas, vertintinas tais pačiais prigimtiniais žmogiško orumo, lygybės ir žmogiškosios vertės principais. Tai ir būtų socialinis negalios modelis.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Tarptautinė stebėsena ir jos reikšmė
Konvencijos stebėsenos grupė turėtų būti sudaryta iš skirtingų suinteresuotų pusių - pačių neįgaliųjų, teisininkų, akademinės bendruomenės, taip pat į stebėseną turėtų įsitraukti ir pilietinė visuomenė. Stebėsenos grupėse turėtų būti suvienytos tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinis sektorius, tiek tarptautinės organizacijos.
Konvencijos stebėsenos - tai mechanizmas, padedantis užtikrinti skaidrumą. Svarbu, kad ją atliekanti institucija būtų nepriklausoma nuo valdžios, turėtų nekintamą finansavimą, kad tai būtų įvairus komitetas, kuris galėtų atlikti konvencijos įgyvendinimo analizę.
Lietuvos praktika: problemos ir pasiekimai
Lygiateisiškumo trūksta visuose lygmenyse. Nors formalieji lygiateisiškumo principai žinomi, praktiškai jie ne visada taikomi, visuomenė dar nėra pribrendusi apie tai kalbėti.
Lygių galimybių tarnyba - tai pagrindinė institucija, į kurią kreipiasi diskriminaciją patyrę žmonės. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad į teismus tokiu atveju einama retai. Pati galimybė kreiptis dėl patirtos diskriminacijos suteikia visuomenei saugumo jausmą, nes tai gali turėti didelę įtaką, kiek asmuo įsitrauks į visuomenę, taip pat jo darbui, kasdienei veiklai ir panašiai.
Tyrimas parodė: didžioji dalis asmenų mano, kad žmogaus teisių pažeidėjai vis dar nesulaukia proporcingų ir atgrasančių sankcijų. Neįgaliųjų teisių apsauga, demokratija taip pat kainuoja. Turime prisiminti: žmogaus teisės kainuoja.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Teisiniai aspektai ir jų įgyvendinimo spragos
2016-04-25 Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas paskelbė baigiamąsias išvadas Lietuvai. Jose komitetas pirmą kartą įvertino, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Kritiškų pastabų išvadose kur kas daugiau. Lietuvai pasiūlyta išplėsti teisinę negalios sąvoką.
Neseniai Lietuvoje įvyko teisinė neveiksnumo reforma. Komitetas ją sukritikavo bei paragino šią reformą „reformuoti“. Konvencija numato, jog visi neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais. Taip pat visi neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse.
Didelį susirūpinimą komitetui sukėlė ir žmogaus teisių pažeidimai uždarose įstaigose - socialinės globos namuose ir psichiatrijos ligoninėse. Sukritikuotas ir dabar vykstantis de-institucionalizacijos procesas, kuomet neįgaliųjų globos įstaigos turėtų būti palaipsniui uždaromos, o vietoje jų teikiamos paslaugos bendruomenėje. Valstybė paraginta neriboti neįgaliųjų teisės balsuoti rinkimuose.
Prieinamumas ir tinkamų sąlygų pritaikymas
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog tam, kad negalią turintys asmenys galėtų lygiai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jiems turi būti tinkamai pritaikytos sąlygos.
Tinkamas sąlygų pritaikymo reikalavimas galioja tik asmenų, turinčių negalią, atžvilgiu. Tai yra būtini ir tinkami pakeitimai bei pritaikymas, dėl kurių nesukeliama neproporcinga ar nepagrįsta našta. Tinkamas sąlygų pritaikymas nereikalauja, kad būtų įdarbinamas asmuo, kuris neturi reikiamos kompetencijos ar gebėjimų atlikti darbą.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai
- Organizaciniai sprendimai: sudarykite galimybes lanksčiam darbo laiko režimui, darbui nuotoliniu būdu arba lanksčiu grafiku.
- Asmeninė ar individuali pagalba: užtikrinkite išsamius apmokymus prieš pradedant darbą, sudarykite sąlygas mentorystei, instruktavimui.
- Kvalifikacijos kėlimo priemonės: užtikrinkite darbuotojams papildomas galimybes kelti kvalifikaciją.
- Sąmoningumo kėlimas: mažinkite neigiamą požiūrį į negalią, skatinant pagarbią įtrauktį.
- Fiziniai ir techniniai sprendimai: užtikrinkite fizinį patalpų pritaikymą, parinkite darbovietės baldus, parūpinkite specialias technines priemones.
Institucinės reformos ir rekomendacijos
Svarbi būtų ir švietėjiška, prevencinė veikla, taip pat JT Neįgaliųjų teisių konvencijos kontrolė. Mūsų šaliai reikalinga paveiki Nacionalinė lygybės institucija. Jos funkcijos būtų detalizuoti pagalbos teikimą diskriminaciją patyrusiems asmenims, viešinti diskriminacijos atvejus ir panašiai.
A. Skardžiuvienė pasiūlė steigti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komitetą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos. Tai būtų paprasčiau dėl finansinių dalykų, nereikėtų kurti naujo darinio. Komitetas būtų sudarytas lygiateisio dalyvavimo pagrindu, į jį būtų įtraukta ir neįgaliųjų. Komitetas sprendimus priimtų atviru balsavimu.
Komitetas turėtų teisę nuolat tikrinti, kaip įgyvendinama Neįgaliųjų teisių konvencija, reikalauti dokumentų, sudaryti darbo grupes, atlikti tyrimus, lygių galimybių kontrolieriui ir fiziniams asmenims teiktų rekomendacijas. Komitetas būtų visiškai nepriklausomas, jo nariai teiktų išvadas dėl teisės aktų atitikties konvencijai ir Fakultatyviam protokolui.
Visuomenės požiūris ir nevyriausybinio sektoriaus vaidmuo
Požiūris į visus žmones turi būti vienodas - tokia tinklo „Equinet“ nuostata. Labai svarbi ir pilietinė visuomenė, kuri taptų sergėtoju, kaip įgyvendinamos šios nuostatos. Be abejo, diskutuojant su Vyriausybe ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, visada būna pastebima, kad taisytinų dalykų yra, bet visko iš karto pakeisti negalima. Tai suvokiame ir mes patys, tačiau šios ataskaitos tikslas buvo įvertinti situaciją, tai yra kur esame, ir nubrėžti gaires, ko siekiame.
Vienas iš ataskaitoje keliamų priekaištų - neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos (NNVO) per silpnai įjungiamos į paslaugų neįgaliesiems teikimą. Siūlome, kad savivaldybės galėtų pirkti iš NNVO socialines paslaugas. Siūlomas sprendimas - stiprinti pačias neįgaliųjų organizacijas, ugdyti jų gebėjimą dalyvauti visuose sprendimų priėmimo procesuose, pačioms teikti paslaugas.
Praktiniai iššūkiai: prieinamumas ir informacija
Ribotas informacijos, ypač skaitmeninės, prieinamumas žmonėms su įvairiomis negaliomis yra ypatingai opi problema. Viešojoje erdvėje beveik nenaudojami lengvai suprantamos kalbos principai. Visa tai izoliuoja negalią turinčius žmones.
Ekspertai sutaria, kad vienas didžiausių iššūkių - tik formalus prieinamumo reikalavimų taikymas. Žmonių su negalia organizacijos turi būti aktyviai įtraukiamos dar projektuojant viešosios infrastruktūros prieinamumą.
Statistika ir tendencijos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenys apie skundus dėl diskriminacijos negalios pagrindu rodo augančią problemą. 2024 m. daugiausia skundų gauta būtent dėl diskriminacijos dėl negalios - jų buvo 60. Lyginant su praėjusių penkerių metų laikotarpiu, šis skaičius augo.
| Metai | Skundų skaičius dėl diskriminacijos negalios pagrindu |
|---|---|
| 2024 | 60 |
| Ankstesni 5 metai | Mažiau nei 2024 |
Įgyvendinimo reikšmė
Ekspertai pabrėžia, kad įstatymas gali tapti reikšmingu postūmiu lygių galimybių užtikrinimui, tačiau tik tuo atveju, jei jis bus įgyvendinamas ne tik formaliai, bet realiai. Svarbu, kad valstybės institucijos turėtų aiškiai paskirstytas atsakomybes už konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir veiktų tarpinstituciniai mechanizmai.
JT Neįgaliųjų teisių konvencija – kaip atliepiami kurčiųjų poreikiai?
Pritaikymas kasdienei aplinkai: liftas kaip pavyzdys
Ar liftas iš tiesų tėra reikalingas tik tam vienam asmeniui, turinčiam negalią? Gal asmuo, turintis negalią, todėl ir yra ypač retas viešosios erdvės svečias, nes tiesiog nėra galimybių jam ten patekti? Neabejotina, atsiradus pastato prieinamumui įrengus liftą, negalių turinčių asmenų organizacijose ir viešose erdvėse smarkiai išaugtų. Liftas sudaro prieinamumo prie išteklių galimybę ne tik neįgalių turintiems asmenims, tačiau ir kūdikį vedantiems tėvams, nėščioms mamoms, garbaus amžiaus žmonėms, nešantiems sunkius nešulius ar tiesiog pavargusiems.
Socialinės gerovės valstybės pamatą sudaro pusiausvyra tarp dalyvavimo darbo rinkoje ir galimybės gauti reikiamas socialines, švietimo ir sveikatos paslaugas. Konvencija ne tik pakartotinai įteisinamos esminės bet kokio žmogaus teisės į švietimą, sveikatos apsaugą, teisingumą, socialinę apsaugą, bet ir įtvirtina negalią turinčių asmenų teisę dalyvauti politiniame, kultūriniame ir visuomenės gyvenime.
Rekomenduojami žingsniai ir tolesnės gairės
- Užtikrinti nepriklausomą, finansuotą ir įvairiapusę konvencijos stebėseną, įtraukiant neįgaliuosius.
- Plėtoti Nacionalinę lygybės instituciją arba suteikti esamoms institucijoms didesnes galias ir funkcijas.
- Keisti požiūrį iš medicininio į socialinį negalios modelį per švietimą ir viešąją komunikaciją.
- Praktinis prieinamumo reikalavimų įgyvendinimas - fizinis, informacinis ir skaitmeninis.
- Skatinti NNVO stiprinimą ir jų dalyvavimą paslaugų teikime bei sprendimų priėmime.
- Užtikrinti teisinių normų atitikimą konvencijai, ypač teisinio veiksnumo ir balsavimo teisės srityse.
Mes puikiai suvokiame, kad ekonominė, socialinė Lietuvos situacija yra tokia, o ne kitokia, ir kad visko iš karto nepakeisime. Tačiau laikomės nuostatos, kad nedera situacijos vertinti vien iš šių dienų perspektyvos ir kartoti, kad nieko negalime pakeisti ir todėl kitaip būti negali. Mes sakome - kitaip būti turi ir gali!
tags: #neigaliuju #teisiu #gynimas