Muzika - bene emocionaliausias asmenybės raiškos būdas, dvasinės atgaivos, bendravimo bei terapijos priemonė. Suprasdama tai, draugija „Guboja“ jau savo veiklos pradžioje, t. y. nuo 1992 metų, skatino ir rėmė asmenų su negalia muzikinių kolektyvų kūrimąsį. „Guboja“ organizuotas muzikinis neįgaliųjų judėjimas ypač pagyvėjo 1995-aisiais, kai imta taikyti spalvų metodiką, perimtą iš Olandijos. Jos esmė - sutartinėmis spalvomis žymėtos natos ir jų atitikmenys ant instrumentų. Įvairiuose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis asmenų su negalia muzikos kolektyvai, kurie sėkmingai naudojo šią metodiką.
1998 m. mūsų draugija šių regioninių kolektyvų pagrindu subūrė neįgaliųjų nacionalinį „Spalvų muzikos“ orkestrą, kuriame muzikuoja žmonės, turintys negalią ir muzikos profesionalai. Šio orkestro sumanytoja ir projekto vadovė yra draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė. Daug metų orkestro meno vadovu ir vyr. dirigentu buvo gerai respublikoje žinomas neįgaliųjų muzikinės veiklos specialistas - Romualdas Brūzga. Nuo 2023 m. orkestro vyr. dirigente tapo Natalija Pugačienė. Šiuo metu orkestro grupių vadovai yra: Raimonda Janutėnaitė ir Mindaugas Valaitis (Vilnius), Natalija Pugačienė ir Ilona Būdavaitė (Šiauliai), Ramūnas Šlepavičius (Klaipėda).
Kasmet šiame orkestre muzikuoja apie 60 asmenų iš Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus, Joniškio, Druskininkų ir kt. Dauguma narių turi sutrikusio intelekto negalią. Kartu su šiais atlikėjais koncertuoja respublikinio konkurso-festivalio „Perliukai“ laureatai - gabūs, talentingi, jauni muzikos atlikėjai, turintys regos, fizinę ar kitą negalią iš visos šalies: dainininkai Vaida Butautaitė, Emilis Korickij, džiazo pianist Raigardas Daraganas, saksofonininkas Svajūnas Birgiolas ir kt.
Nuo 1999 m. vyksta orkestro mokymai, stovyklos, festivaliai, kūrybinės dirbtuvės, kiti renginiai. Orkestras koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Rusijoje). 2002-2008 m. šis Lietuvos kolektyvas buvo I Europos neįgaliųjų „Spalvų“ orkestro dalimi. 2008 m. draugijos „Guboja“ projektas „Neįgaliųjų nacionalinis „Spalvų muzykos“ orkestras“ buvo įvertintas tarptautiniu lygmeniu - jis tapo konkurso „Handinnov Europe 2008“ nugalėtoju.
2011 m. orkestras išleido pirmąjį kompaktinį diską „Muzikinis kaleidoskopas“, o 2015 m. per 22 gyvavimo metus orkestras tapo universaliu kolektyvu, gebančiu atlikti įvairių stilių muziką (nuo klasikinių iki džiazo). Gražus ir prasmingas kūrybinis bendradarbiavimas orkestrą sieja su Lietuvos valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ bei šv. Užgrojus Spalvų muzikos orkestrui Šiaulių miesto savivaldybės globoje esančiu „Goda“ gobos studija. Du dešimtmečius grojančias orkestras - savanoriškos mokyklos sėkmingos integracijos pavyzdys.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Kalendoriaus laikotarpiu orkestro grafikas įtemptas - kiekvieną savaitę laukia du koncertai, o gruodžio 28 dieną - didysis kalėdinis pasirodymas „Atostogos Alpėse“. Kai kurie repertuarai apima įvairius muzikos žanrus: klasika, populiarios dainos, liaudiškos muzikos, perkusinė ir solinė programos. Nuo pat pradžių „Spalvų muzikos“ orkestro nariai mokosi priimti individualias skirtingumo formas: įtraukti nauji nariai turi būti įtraukiami, o muzika - universali kalba.
Nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestro pasirodymus dažnai papildo vokalistai - gabūs jaunieji atlikėjai, iš Perliukų festivalio laureatai. Gabija Narkevičiūtė iš Klaipėdos įspūdžiais įsitraukė į konkursus ir festivalį „Perliukai“, mokyklinėje dainavimo veikloje susiformavė jos stiprioji pusė. Rinalda Pocevičiūtė iš Mažeikių turėjo pasiekimų įvairiuose konkursuose ir įžengė į Klaipėdos ir Šiaulių regioninių turų scenas. Šie balsai plakė įkvėpimo bangą visiems dalyviams ir gerokai praturtino muzikines programas.
Šiandien „Spalvų muzikos“ orkestro vadovai įvardija intenciją kurti kuo daugiau integralių projektų ir išeiti į tarptautinius vandenis. 2019 m. Klaipėdoje vyko neįgaliųjų nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo 38 orkestrantai iš įvairių miestų. Dirbtuvėse tobulino repertuarą, o koncertas Klaipėdos lakštutės 20-mečiui prasidėjo iškilminga fundacija.
Žvilgsnis į ateitį - „Spalvų orkestro“ pavadinimas kilo iš spalvų natos, o orkestro natos ir instrumentai išlaisvina gebėjimą girdėti ritmą, net kai žmogus negali groti natomis įprasta forma. Romualdas Brūzga primena, kad muzika gali būti ir klaidų žinoma, bet tai netrukdo kurti išsamius ir juntamus kūrinius. Šiandien organizacijos tikslas - toliau plėsti tarptautinę partnerystę, įtraukti daugiau regionų ir kurti įtraukias koncertų programas, kurios skatina visuomenės įtrauktį ir bendrumą.
Nacionalinis ir regioniniai kolektyvai demonstruoja, kaip spalvų natos gali jungti žmones su įvairiomis negaliomis į vieną grojantį organizmą. „Spalvų orkestro“ veikla rodo, kad menas yra universali kalba, leidžianti suvienyti skirtingus žmones, įtraukti į visuomenę ir kurti savimi pasitikinčią, atsakingą bendruomenę. Tokie projektai taip pat atskleidžia, kad integracija į visuomenę gali vykti per bendrą kūrybą, keliones, koncertus ir edukacines veiklas, kurių vaisiai matomi kasdienėje gyvenimo kokybėje.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
< tagvideo>Video: Emocijos - 25 metus gyvuojančio Spalvų muzikos orkestro pasakojimasŠio straipsnio fragmentai apima įvairius orkestro etapus: nuo spalvų metodikos įvedimo 1990-ųjų pabaigoje iki tarptautinių pasiekimų ir didelių vietų koncertinių projektų Klaipėdoje bei Šiauliuose. Nuorodos į konkrečius asmenis, miestus ir renginius iliustruoja nuoseklų ir įkvepiančių žmonių bendradarbiavimą. Dauguma narių - sutrikusio intelekto negalios atstovai, tačiau kartu su profesionaliais muzikantais jie kuria nuostabų muzikos pasaulį, kuriuo gali dalintis su visais.
Emocijos - 15min ir Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) ciklo dalis apie socialinį įsitraukimą. Aštuntas pasakojimas - apie 25 metus gyvuojantį neįgaliųjų nacionalinį „Spalvų muzikos“ orkestrą. Orkestro meno vadovas ir dirigentas R. Brūzga prisimena, kad anuomet nebuvo neįgaliųjų dienos centrų, todėl žmonėms su negalia integruotis į visuomenę buvo labai sunku. Kai atgavome nepriklausomybę, pradėjome rengti užsiėmimus neįgaliems žmonėms ir išsivystė šis orkestras.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
tags: #neigaliuju #spalvu #orkestras